Vakar teko pasimatyti su verslininku Vitu Tomkumi Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Nekomentuosiu posėdžio aplinkybių ir proceso, pagal kurį bent iki kitų metų sausio 30 dienos vis dar lieku kaltinamuoju 🙂 O niekaip jokio mano kaltės įrodymo iki šios dienos teismui nepateikęs verslininkas Vitas Tomkus gali mėgautis „prokuroro” vaidmeniu 🙂
Ačiū teismui už gražius vakarykščius šventinius palinkėjimus. Galėsime su šeima ramiai švęsti prie švenčių stalo 🙂
Kadangi vakar posėdį detaliai fiksavo bent du kolegos iš naujienų portalų Delfi.lt ir 15min.lt, todėl siūlau pasiskaityti jų versijas.
O man labai įdomios tik dvi aplinkybės:
1. Šių metų gruodžio 1 dieną Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo UAB „Respublikos leidiniai” civilinį ieškinį dėl galimo dalykinės reputacijos pažeidimo dienraštyje „Verslo žinios”, kuriame buvo paviešinti tie patys Wikileaks dokumentai, kuriuos paviešinau ir aš. Teismas ieškinį atmetė ir dar liepė neteisingai „Verslo žinias” užsipuolusiai „Respublikos leidinių” bendrovei sumokėti 5500 litų „Verslo žinioms” už patirtas išlaidas.
2. Tas pats Vilniaus apygardos teismas sugebėjo dar greičiau išnagrinėti minėtos bendrovės „Respublikos leidiniai” ieškinį naujienų portalui Delfi.lt dėl to paties Wikileaks paviešintos informacijos, pagal kurią V. Tomkaus įtakoje esantys leidiniai užsiėmė neskaidria veikla ir iš esmės spaudė verslininkus dėl reklamos užsakymų. Lapkričio 17 dieną ieškinys ne tik buvo atmestas, bet V. Tomkaus UAB „Respublikos leidiniai” dar turi sumokėti Delfiui ir 2500 litų bylinėjimosi išlaidų.
Todėl man vis kyla klausimas, kaip čia gaunasi, kad Lietuvoje dėl to paties dalyko civiliniai ieškiniai teismuose išnagrinėjami greičiau nei baudžiamosios bylos? Panašu, kad civilinė teisė ir procesas yra žymiai greitesni. Tiesa, kiek man teko girdėti, normaliai būtent baudžiamasis procesas reikalauja kuo greitesnio verdikto: jei žmogus kaltas, greičiau pradeda atlikti bausmę, jei nekaltas – greičiau išteisinamas. Dar yra garsi citata, kad „uždelstas teisingumas – joks teisingumas”.
Todėl jau vakar supratau, kad Vitas Tomkus neturi ir, matyt, negali turėti jokių pagrįstų argumentų dėl kokio nors baudžiamojo susidorojimo su manimi už mano viešai pateiktą komentarą apie nepasitikėjimą V. Tomkumi ir jo leidiniais.
Savo nuomonės neturiu pagrindo pakeisti. Turiu dar ir papildomų argumentų, kuriais galėčiau ją pagrįsti.
Štai tik vakar teisme sužinojau, kad V. Tomkui „per brangus” buvo advokatas K. Pėdnyčia. Neva dėl to jis niekaip negalėjo pateikti nors vieną mano kaltės įrodymą ir suformuluoti kaltinimą 🙂
Ar galima patikėti, kad kelių laikraščių leidėjas, galintis sau leisti savo laikraščių „Respublika” ir „Vakaro žinios” pirmuosiuose puslapiuose spausdinti jo paties darbuotojų viešai skleidžiamus kaltinimus šmeižtu ar suteneriavimu, nesugeba bent jau pagal tuos straipsnius ir prie jų surinktą medžiagą surašyti kaltinimą? Galima patikėti, jei tie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti ir paimti „iš lempos”.
Kuo toliau, tuo ši versija man tampa įtikinamesnė.
Mariau, tu pranašas visgi esi 🙂
Vertybės ten aiškios – pinigai.
O „snoriada” tai tik griūties pradžia, bus daugiau.
Mariau, manau, kad „snoriada” dar kartą parodė ir mūsų dienraščių leidėjų „vertybes”.
Seniai aišku, kad iš lempos.
O žlugus tokiam rykliui kaip snoro-bankas, žmonių reakcija banginių atžvilgiu keičiasi. Pradeda atrodyti, kad ir žiniasklaidos drakonai gali būti paprasčiausi melagiūkščiai, pasipūtėliai ir baisūs savanaudžiai. Žmonių pasitikėjimas gabaritais, turinčiais svorį, mąsę tirpsta.
Kažkokia maža, mažai kam žinoma internetinė svetainė gali būti sąžininga ir pakankama dėl susipažinimo kas išties vyksta Lietuvoje.