Ot duoda Lietuvos teismai! Vieniems kritikuoti galima, kitiems – ne

Ot tai džiugiai pradėjau rytą 🙂 Tik ką perskaičiau Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pagal UAB „Naujasis aitvaras“ skundą Žurnalistų etikos inspektoriui dėl „Respublikai” nepalankaus sprendimo. Teismas buvo palankus „Respublikai”.

O istorija, atrodo, labai paprasta. Žurnalistų etikos inspektorė šių metų sausio 26 dieną pripažino, kad respublika.lt paskelbta publikacija „Erelis“/R. Palaitis – pakirptais sparnais („Vakaro žinios“, 2011-08-11, „R.Palaitis – pakirptais sparnais“ (www.respublika.lt, 2011-08-11) pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Bendrovė buvo įpareigota paneigti tikrovės neatitinkančią, R. Palaičio garbę ir orumą žeminančią informaciją.

Tačiau tokį sprendimą skundusi bendrovė „Naujasis aitvaras” teismui teigė, kad publikacija – pamfleto žanro, o joje pateikta pamfletinio pobūdžio viešo asmens R. Palaičio kritika, už kurią viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai atsakomybėn negali būti traukiami.

Viso teismo sprendimo necituosiu, bet vieną perliuką radau:

„Duomenų, kad informacija paskleista turint tikslą ne informuoti visuomenę klausimu, kuriuo ji turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, o siekiant kitų tikslų, teismui nebuvo pateikta. Teismas, skrupulingai nevertindamas panaudoto literatūrinio žanro priemonių tinkamumo, mano, kad publikacijoje paskleista informacija iš esmės yra teisinga.”

Žinoma, kad prie meninių publicistinių žanrų (meniškai perteikiami tikrovės reiškiniai ir asmenybės) priskiriami: apybraiža,
vaizdelis, esė, feljetonas ir pPamfletas. Paskaityikite mano pridėtą nuorodą į straipsnį ir suprasime, koks tai „menas”.

Tačiau pagaliau teismas tampa liberalus – jis jau „skrupulingai” nebevertina publikacijų prieš priimdamos sprendimą.

Lygiai kaip ir man nuosprendį už komentarą paskelbusi teisėja A. K. Macevišienė, kuri skrupulingai nenagrinėjo visos mano pateiktos medžiagos, bet nuteisė mane 🙂 Gal ir man apeliacijoje priminti, kad ironija bloge yra gėris, o mano pasirinktas žanras neturėtų būti rimtai būti vertinamas 🙂 Šiaip sau 🙂 Tiesa, galima dar pasiūlyti paskaityti teisėjams ir apie analitinius žanrus (remiamasi faktų visumos nagrinėjimo rezultatais): korespondencija, straipsnis, recenzija, apžvalga, laiškas, komentaras. Bet ar padės?

Ir nors minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl R. Palaičio asmens „nušvietimo” „Respublikoje” dar gali būti skundžiamas, man nuo to tik dar labiau nebeaišku, kas čia Lietuvos teismuose vyksta?

Pasirodo, jei redakcija pateikia teismui publikacijos apibūdinimą kaip „pamfletas”, tai nelabai ką apie tai suprasdamas ir nedaug tesiaiškindamas teismas redakciją išteisina:

„Pamfletas (angl. pamphlet) – grožinės literatūros ir publicistikos žanras – satyrinis aktualios tematikos kūrinys, išjuokiantis, ironizuojantis konkretų asmenį arba asmenų grupę (dažniausiai visuomenės veikėjus), socialines politines institucijas.”

O štai tokia frazė „vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas”, pasak teismo, yra iš esmės teisinga. Nors ji publikacijoje neparemta jokiu faktu ar argumentu. Jokio šaltinio. NIEKO. Bet, matyt, teismas pats ir nusprendė, kas teisinga, o kas ne.

Na o mano pagal Wikileaks medžiagą ir kolegų publikacijas internete padarytos išvados apie parduotą ir išduotą „Respublikos” žurnalistiką vertos,a pasak teisėjos, kriminalinio nusikaltimo pripažinimo. Ir 2600 litų baudos. Ir dar 10 tūkstančių Vitui Tomkui.

Ot duoda Lietuvos teismai! „Respects” už jų fantazijas ir naujų standartų kūrimą 🙂 Kažkaip prisiminiau vieną garsią sentenciją. Perfrazuoju ją: kas galima „Respublikai”, negalima kitiems.