Lenkų rinkimų akcija – už švietimo sistemos stagnaciją? Panašu, kad taip

Šiandien su dideliu dėmesiu perskaičiau naujieną, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija dalyvautų koalicijoje valdant Lietuvą su viena iš sąlygų – Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo postas atitenka šiai partijai.

Naujiena nėra jokia naujiena. Apie tai ne kartą dar iki rinkimų kalbėta. Tačiau šia proga norisi pačiam man dar kartą savęs ir kitų partijų, pretenduojančių valdyti Lietuvą Seime ir Vyriausybėje, paklausti, o ką jie galvoja apie minėtos partijos rinkimų programoje išdėtsytas mintis apie švietimo sistemą?

Cituoju negausią programos dalį:

„III. ŠVIETIMAS
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija – tai viena blogiausiai valdomų ministerijų, kuri dėl savo neapgalvotų sprendimų sukėlė didelį šalies visuomenės nepasitenkinimą. Aukštojo mokslo reformą Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucine. Panašiai gali nutikti ir su švietimo reforma, kadangi jos kryptis pažeidžia tiek mokytojų, tiek mokinių ir jų tėvų teises. Privalome padaryti viską, kad užkirstume kelią gerai veikiančios Lietuvos švietimo sistemos žlugdymui. Turime išsaugoti vidurines, kaimo mokyklas, tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį, sėkmingai veikiantį visus 22-ejus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metus. Taipogi negalime pamiršti, kad gera švietimo sistema, aukštas išsilavinusių piliečių procentas turi įtakos investicijų didinimui ir ūkio vystymui. Iki šiol turbūt vienintelėje srityje – gyventojų išsilavinimo srityje – nenusileidome Europos Sąjungos vidurkiui, netgi lenkėme kai kurias Vakarų šalis. Todėl turime priešintis dabartinės ministerijos vykdomoms pseudoreformoms ir išsaugoti gerai veikiančią švietimo sistemą. O pradėti reikėtų atsisakant „mokinio krepšelio” finansavimo principo.”

Perskaičiau tris kartus labai labai atidžiai. Neradau jokios užuominos apie teigiamus planuojamus pokyčius ir reformas. O juk progresyvus pasaulis nuolat reformuoja savo švietimo sistemą. Bent jau ją stengiasi tobulinti. Šiuo atveji LLRA aiškiai sako, kad jiems tinka viskas, kas buvo anksčiau, t.y. iki reformų. Gal tos reformos ir nebuvo idealios. Bet buvo bandymai keisti tai, kas turi labai daug trūkumų. tai gerai, kad LLRA dar neprirašo sovietmečio sistemos teigiamų savybių.

Todėl jei visgi socdemai su kitais politinaiis partneriais atiduos LLRA valdyti švietimo sistemą, tuomet siūlau ir tokius racionalius tris žingsnius – atiduoti LLRA ministeriją, atšaukti visus teisės aktus, kurie per pastaruosius 4 metus buvo susiję su švietimo sistemos pykičiais ir išmesti visus valdininkus iš ŠMM paliekant tik ministrą, nes visa sistema tikrai yra geriausia ES. Ministrui beliks tik šypsotis, sveikinti visus su rugsėjo 1-ąja su diplomų įteikimo proga ir kartais dar įteikti pirmokams pirmoko pasus.

48 komentarai

  1. Regina

    Ačiū, kad netrukdėte pabendrauti su protingu žmogumi 😉

    Atsakyti
  2. Regina

    Na, visdėlto, nusprendžiau, kad kalta bažnyčia….Aš kažkaip visą laiką buvau įsitikinusi, kad celibatas įvestas dėl pasišventimo, skaistumo, asketizmo…, bet pasirodo, kad dėl bažnyčios turtų išsaugojimo.
    Beje, kas dar įdomaus, kad nuo religijos gali priklausyti ir šalies ekonominė sėkmė. Estai – protestantai, o sociologas Maxas Weberis dar prieš šimtmetį pastebėjo ryšį tarp protestantizmo ir ūkio plėtros. Išpažįstantieji šią religiją mano būsią išganyti, jeigu jiems sekasi darbas. Ir tai galėjo prisidėti prie estų lyderystę lėmusių veiksnių – sėkmingiau ir greičiau padarytų reformų..
    Tai tiek šiandien apie lenkus, estus ir lietuvius…

    Atsakyti
  3. Regina

    Ne, bendrai – kaltas kunigas…Pasirinkdamas kunigystės kelią, jis turėjo žinojo, kad paaukoja visus malonumus, kad turės laikytis sielos ir kūno disciplinos….Bet, ot įdomu, kaip jie tvarkosi su šitais prigimtiniais dalykais? O kažin homoseksualizmas ar masturbacija nuodėmė? Aš pasižiūriu į savo parapijos kleboną, užmuškit – netikiu, kad jis tyras…Visvien kažkuri išvedė iš kelio, – per daug jau išvaizdus vyras.

    Atsakyti
  4. Regina

    Aš tai galvoju, kad kalčiausias vyras….Jis įsivaizduoja, kad jeigu šeimą materialiai aprūpina, o dar žmonai papildomai nupirko tris buteliukus kvepalų ir tašę, tai to ir pakanka? O kur dvasiniai dalykai? Kur??? Ko nesuteikė vyras, tą moteris rado pas kunigą.

    Atsakyti
  5. mierga gera

    Taigi čia LEEEENKAI…Štai mūsų lietuvių begalinė tolerancija.Todėl dar papildomai pervardinkime visas gatves LEEENKŲ vardais, pasikeiskime abecelę, pradėkime mokytis lenkų kalbos ir atsigulkime kilimėlių poza, kad jie galėtų dar kartą kojas nusivalyti į mus lietuvius.
    Nors ir esu lietuvė ,bet mūsų tautos miknių bruožo aš nesuprantu.Mikniais gimėm, mikniais ir nustipsime :)Esame drąsi tauta tik vogti ir taškyti pinigus… 😎

    Atsakyti
  6. Regina

    Mano katė atsivedė penkis jauniklius….Tik ką atlikau žiaurų, bet reikalingą veiksmą,- keturis iš jų nueutanazinau….

    Atsakyti
  7. Regina

    Qwerty, supratau tave iš karto, bet prašau man atleisti, kad turiu tokią nepataisomą ydą – nepraleidžiu progos pasierzinti 🙂 . Tačiau, netgi ir parašyti konkretų žurnalistinį analitinį palyginamąjį straipsnį (straipsnių ciklą), yra didžiulis darbas. Tam reikia turėti patikimus rašytinius informacijos šaltinius, laiko, suinteresuotumo ir galvą ant pečių…Idealu būtų nors kažkiek žinoti tos šalies gyvenimą iš vidaus ir pabendrauti su ten gyvenančiais. Galų gale, įdėjus tiek darbo, kur publikuoti? Dovanot Dainiui autorines teises? Nu nieks nepatikės, kad jis taip gerai rašo….O kas komentuos?…Aš pati sau ir pasikomentuočiau, nes dažniausiai viena čiair strapalioju…. Tokiam straipsnyje būtų išlietas tiktai apmaudas ir dar kartą tektų konstatuoti, kad esame pusdurnių tauta. Startines sąlygas nepriklausomybės pradžioje turėjome panašiai vienodas. Prieš dvidešimt metų Lietuva daugeliu atžvilgių buvo netgi trijų Baltijos šalių lyderė, o dabar esame uodegoje. Estija – galva aukščiau už kaimynes praktiškai visose srityse. Kai Estiją pakvietė pradėti derybas dėl narystės ES, ji prarado interesą plėtoti trišalį bendradarbiavimą, deklaruodama, kad yra Šiaurės šalis (matė, kad mes tik unaravi dundukai). Estijoje labai didelė rusakalbių populiacija, praktiškai trečdalis gyventojų, tačiau estai neužsibrėžė tikslo demokratizuoti Rusiją ar Baltarusiją taip kaip mes. Lietuva – maža valstybė, tačiau mąstymas didžiavalstybinis ir ne pagal išgales. Estijoje nėra ir tokios etniniu pagrindu sukurtos partijos, kaip Lietuvoje Lenkų rinkimų akcija. Ten rusai natūralizavosi ir tapo lojalūs Estijos piliečiai. O mes, kol tyčiojomės iš jų lėtapėdiškumo ir kūrėm anekdotus, estai toli nuvažiavo ”Važiuoja du estai liftu. Liftas užstringa. Estai stovi. Praeina 10 minučių, 20, 30… Galų gale vienas estas paklausia kito: – Eee…. Kaažkooo lėėėtai vaaažiuoojaaam…“ Dabar galim pasijuokti iš savęs. Mūsų parlamentarai, užuot važiavę patirties semtis į egzotines šalis, gal geriau tegul pasimoko iš kaimynų….nors daug kas jau pavėluota, – traukinys nuvažiavo.

    Atsakyti
  8. Qwerty

    Regina, aš kalbu būtent apie žurnalistinį (populiarų) darbą. Mokslinių darbų yra daug,jie gan siauros srities ir jų niejas neskaitys. Apibendrinantis, argumentuotas, analitinis, objektyvus žurnalistinis tyrimas, parašyta gera, paprasta ir aiškia kalbai-štai ko reikia.

    Atsakyti
  9. šiaip skaitytoja

    Jei pabendraučiau su savimi tik kitoje variacijoje?
    Įdomu būtų,jei taip sugebėčiau ar galėčiau.
    Aišku man,kad niekas neaišku. 🙂

    Atsakyti
  10. Regina

    Mariau, begėdi, ar tai taip ilgai reikėjo mūsų švelnią minkštą pūkuotą ŠS už nosies vedžiot 😆 😆 😆 ?

    Atsakyti
  11. Regina

    Qwerty, tokiam straipsniui parašyti, žurnalistinio išsilavinimo nereikia. Tam reikia turėti informaciją ir marias laiko – atsisėsk, lygink ir pilk išvadas.
    O jeigu rimtai, ar tu protauji kokia čia užduotis? Vienai sričiai išanalizuoti reikėtų vos ne magistro darbą parašyti.

    Atsakyti
  12. Marius

    Šiaip skaitytoja, taigi nėra jokio kito, tas kitas ir esi tu pati tik kitoje variacijoje.

    Atsakyti
  13. Qwerty

    Yra gera tema-lyginamasis straipsnis, žurnalistinis tyrimas Lietuva-Estija. Visi giria Estiją: nedeficitinis biudžetas, atidėjimai pakilimi metais „juodai dienai”, gera administracinė vadyba, sąžiningi politikai, teisingi jų sprendimai, geros verslo sąlygos, padorūs atlyginimai, etc.
    Ekonominė, teisinė, viešojo administravimo, politikų etikos dalys. Viskas konkretu. Čia pat lyginant su Lietuva. Analitika dėl skirtumų Lietuvoje. Jų priežastys. Išvados.
    Reikėtų gerai padirbėti, tačiau kelių dalių analitinis žurnalitinis tyrimas turėtų puikų pasisekimą, autoriui duotų gerą varda…būčiau žurnalistas, ech…

    Atsakyti
  14. šiaip skaitytoja

    Tada dar paklausiu ar yra tokių puslapių,kur taip bendraujama ir suprantama vienas kitą?

    Atsakyti
  15. Marius

    Šiaip skaitytoja,
    Linijiniame prote diskusijoje dalyvauja tik aš, poliarizacija vyksta tik į vieną pusę. Todėl tokioje diskusijoje įmanoma tik užsitvirtinti savo teisybėje.
    O alternatyviame prote vienpusių procesų nebūna, todėl poliarizacija vyksta iš karto į dvi puses vienu metu. Surasti gyvybinga gyvenimo variantą dėl dviejų. Pašnekovas ir aš esu aš. Kuriam “ aš“ atiduoti pirmenybę, jeigu du skirtingi “aš“ turi lygiateisiškumo teisę? Alternatyviame prote nėra pirmenybės atidavimo, todėl pirmenybės negali atiduoti nei vienam. Abu aš teisūs, nes nei vienas nėra sau priešas. Todėl aktualu surasti gyvybingą gyvenimo variantą dėl dviejų skirtingų aš. Tokioje diskusijoje nėra savęs neigimo, o gyvybingo gyvenimo varianto paieška dėl savęs.

    Ieškodamas gyvybingo varianto dėl pašnekovo surandi jį dėl savęs ir ieškodamas gyvybingo varianto dėl savęs surandi jį dėl pašnekovo.

    Tokioje diskusijoje nėra kažkurio vieno iš aš neigimo, nėra savęs neigimo, todėl tokia diskusija tampa pozityvi, vystanti. Pats save vystai, diskutuoji pats dėl savęs, surandi pats dėl savęs.

    Atsakyti
  16. Regina

    Beje, to nepasakyčiau apie vaikinus, – jie arba užriaumoja ką nors netaktiško, arba patys įsižeidę pabėga 🙄
    O užbaigiant apie krušimą, tai pasakysiu, kad turi būt abipusis noras. Jeigu krušėjas prievartauja – tai jau žaginimas….Ir čia jau nepadeda iš rozetės ištrauktas kompo ar teliko kištukas.

    Atsakyti
  17. šiaip skaitytoja

    Mariau,dar labai įdomu,kaip vyksta tas bendravimas,diskusija alternatyviame prote?Nes linijiniame tai viskas gaunasi kaip ir per vertinimus:protingas-kvailas,vykėlis-nevykėlis,teisus-neteisus..Klijuojame tas etiketes išsišiepę ir esame patenkinti savimi,kad kitą “sumalėme į miltus” ir ta, vadinama diskusija-tai tik kažkoks vertinimas gaunasi,o jei dar kalbamės tik su savo protu,tai tik savęs vertinimas.
    O kaip tai atrodytų alternatyviame prote?

    Atsakyti
  18. šiaip skaitytoja

    Fainai,kad tu žinai,kokia aš,reiškia tokia ir tu 😆

    Atsakyti
  19. Regina

    Čia yra tik du asmenys, kurie neįžeidinėja ir neįsižeidžia, – tai tu ir aš. Aš tai intiligentiška, o tu irgi tokia minkšta švelni pūkuota (tik be uodegos) 😆

    Atsakyti
  20. šiaip skaitytoja

    Mariau,dar labai įdomu,kaip vyksta tas bendravimas,diskusija alternatyviame prote?Nes linijiniame tai viskas gaunasi kaip ir per vertinimus:protingas-kvailas,vykėlis-nevykėlis,teisus-neteisus..Klijuojame tas etiketes išsišiepę ir esame patenkinti savimi,kad kitą „sumalėme į miltus” ir ta, vadinama diskusija-tai tik kažkoks vertinimas gaunasi,o jei dar kalbamės tik su savo protu,tai tik savęs vertinimas.
    O kaip tai atrodytų alternatyviame prote?

    Atsakyti
  21. šiaip skaitytoja

    Regina, manau,kad Dainius šį blogą susikūrė sau.Jis niekam jokių įsipareigojimų ar įžadų nedavė,kaip,ką,kada rašys ar nerašys,komentuos ar nekomentuos,valdys ar nevaldys.Tėra tik viena taisyklė.Viena.Neįžeidinėti.Arba neįsižeisti. 😀

    Atsakyti
  22. šiaip skaitytoja

    Apie kokią čia krušą kalbate? 😀 Mano kaime jokios krušos nėra ir orų prognozė kol kas nepranašauja. 😆 O dėl proto krušimo?Manau tereikia išjungti TV ir kompą ir pabūti tyloje.Tada labai gerai suprantama,kaip tas protas mus kruša.Fantastiška 😳

    Atsakyti
  23. Marius

    Regina, matyti savo stuburą anatomijos vadovėlyje ir jausti jį tiesiogiai yra visiškai skirtingi žinojimai ir bus visiškai skirtingos išvados kas yra stuburas. Pavyzdžiui, pajusk savo širdies plakimą ir perkelk tą plakimą į savo stuburą, tai bus visiškai kitoks žinojimas kas yra stuburas. Tiesioginio, betarpiško pažinimo dėka mes susžinome, kad vidiniai organai yra visiškai ne tai ką matome anatomijos vadovėlyje, bet jie yra pojūčiai. Kiekvienas organas skiriasi savo pojūčiais, pojūčių įvairovė. Beje tie pojūčiai yra tiesiogiai susiję su mūsų psichiką ir emocijomis. Vidiniai organai yra tiesiogiai susiję su konkrečiomis emocijomis. Tokio betarpiško ir tiesioginio savo vidaus pažinimo jus nerasite jokiame anatomijos vadovėlyje ir nėra viso to mūsų viduje jei į jį žvelgsite tiesiogiai. Nėra viso to ką matote anatomijos vadovėlyje.

    Atsakyti
  24. Regina

    Dabar, nuo šito komentaro, apverskit viską aukštyn kojom….Tema tai buvo apie anatomiją ir fiziologiją, o Dainius apie kažkokių lenkų akciją ir švietimą….Gražiai čia jis nusipeza….Nu trolių trolis 😆

    Atsakyti
  25. Regina

    Mariau, aš žinau ir tavo organizmo sandarą, aišku, jeigu tu ne marsietis. Tokią išvadą daryti man leidžia mano išsilavinimas ir abstraktus mąstymas. O kad aš galiu pati kruštis, – na aš ne hermafroditas, o tu nebūk antras Račas, nes man prasidės isterijos priepuolis.

    Atsakyti
  26. Marius

    Regina, apie savo organizmo sandarą tu žinai ne tiesiogiai, o tik per savo proto filtrą. Kokios to filtro savybės, tokia bus ir organizmo sandara. Tiesioginis savo organizmo žinojimas skiriasi kaip diena nuo nakties.
    O kas liečia tavo proto krušimą, tai niekas negali jo tau krušti iš šalies, visi prieštaravimai vyksta tik tavo pačios prote.

    Atsakyti
  27. Regina

    Fiziologinių dalykų reguliuoti negali jokia valdžia, nes tą draudžia (reguliuoja) Konstitucija.
    Protas, Mariau, yra ne organas, bet mąstymo procesas, o organas yra smegenys (mano išsilavinimas toks, kad gyvo organizmo sandarą ir fiziologiją žinau gerai) Bet vėlgi, tuo pačiu keista,- nors protas ne organas – jį galima krušti. O čia jau kitas reikalas – kiek mes leidžiamės būti krušami. O šitą procesą labai mėgsta pusdurniai….

    Atsakyti
  28. Marius

    Regina, noriu paklausti kaip valdžia reguliuoja tavo kvėpavimą, uoslę, skonį, regėjimą, klausą, lytėjimą? Atkreipkite dėmesį į tai, kad visi šie mūsų analizatoriai yra nepriklausomi nuo jokios valdžios! Vienintelis organas, kuris gali būti priklausomas nuo valdžios, kuriam valdžia gali reguliuoti yra protas! Bet ar kiekvienas protas? NE! Tik turintis tokias pat savybes kaip ir valdžios protas! Todėl rinkėjai nepatenkinti valdžia neturi jokių šansų ją pakeisti nes kito proto pakeisti neįmanoma. Kokią valdžią jie berinktų, visados išsirinks tik pagal savo proto savybes, kitokios valdžios išsirinkti jie neturi jokių šansų, tai matricos uždarumo dėsnis. Todėl kovoti prieš neįtinkančią protui valdžią galima tik pačiam užimant jos vietą arba darant revoliuciją savo paties prote. O kritikuojantys, kaltinantys valdžią stiprina savo priklausomybę nuo jos. Jie ir yra tie pusdurniai priklausomi nuo valdžios.

    Atsakyti
  29. Regina

    Mariau, jeigu tu nė karto nedalyvavai rinkimuose ir nebalsavai, ir įsivaizduoji, kad tavo nerinkta valdžia tau pačiam gyvenimo nereguliuoja, tai tave priskiriu durnių (jau net ne pusdurnių) rūšiai 😆
    Man asmeniškai valdžia nereguliuoja tik dalies privataus gyvenimo – kada keltis, kada ir su kuo gulti, ką valgyti, kuo rengtis ir pan.
    O ką reguliuoja? Žinai, pradžiai perskaityk CK, BK, ATPK,- tada padiskutuosim 😛

    Atsakyti
  30. Marius

    Tai gal tu konkretisuok Regina kuo tavo gyvenimo kokybė priklauso nuo valdžios? Mano pavyzdžiui, nepriklauso visiškai, nei karto savo gyvenime nesu dalivavęs rinkimuose, niekados nebalsavau.

    Atsakyti
  31. Regina

    Tik visiški durniai gali sau leisti manyti, jog jų gyvenimas nepriklauso nuo valdžios….Nes dažnai ir jie patys jaučiasi dideliais ir galingais(napoleonais,prezidentais)…O protingi ir pusdurniai turi suvokti, kad nuo valdžios daug kas priklauso.

    Atsakyti
  32. Marius

    Kiekvienas, kuris mano, kad jo gyvenimo kokybė priklauso nuo valdžios yra pusdurnis.

    Atsakyti
  33. Regina

    Sigitai, taip ir yra, – krepšelizuotos mokyklos gyvenimui paruošia pusdurnius; vėliau pusdurniai tampa rinkėjais ir pusdurniai rinkėjai išsirenka sau ant galvos pusnįų valdžią, kuri daro pusdurniškas reformas. Ratas užsidaro.

    Atsakyti
  34. Marius

    Sigitai, jei pasak tavęs Lietuva garsėja pusdurniais, tai gal galėtum konkretizuoti pusdurnių savybes, nes dabar parašei labai abstrakčiai.

    Atsakyti
  35. sigitas

    Regina, estai jau seniai turi perteklinį biudžetą (nes turi protingus rinkėjus, kurie išsirenka protingus politikus), bepigu jiems finansuoti mažas kaimo mokyklėles. Estija yra gana urbanizuota, lyginant su Lietuva , šalis , tai ir tų kaimo mokyklų ažai. Apie durnius – kad žmogus tikrai durnas, gali pasakyti tik medikai. O ką daryti su t.v. pusdurniais, kuriais Lietuva garsėja? Mes pagal jų koncentraciją vienam kv. km. turbūt , esame в переди планеты всей?

    Atsakyti
  36. Regina

    Beje, durni turėtų būti ugdomi durnių mokyklose. Tačiau. dėl tų pačių krepšelių, optimizavus mokyklų tinklą, durnių mokyklos buvo uždarytos, o mokiniai integruoti į normalių klases. O dėl vieno durniaus klasėje turi kentėti visi.

    Atsakyti
  37. Regina

    Estai turėjo tą krepšelizuotą sistemą, tačiau jau 2008 m. jos atsisakė ir sugrįžo prie finansavimo pagal klasių komplektus. Estai neuždarinėjo kaimo mokyklų, nes jos kartu yra ir savotiški kultūros centrai, taip patogiau vaikams ir jų tėvams. Estijoje mokinių skaičius yra mažas (dėl to paprastai geresnė būna ugdymo kokybė), o jeigu tas skaičius dar mažesnis už vidutinį, mokykla visvien gauna tokį pat finansavimą. Kodėl mes negalim taikyt estų patyrimo?
    Pagal mane, ministerija pagrindinį dėmesį turėtų skirti švietimo programų turiniui, nes dabar vaikai apkrauti daug dalykų, kurių gyvenime neprireiks ir nemokomi to, kas būtina.
    Nors, atvirai pasakius, kadangi anūkų neturiu ir į mokyklą nevaikštau, tai man vienodai šviečia, kas vadovaus švietimo ministerijai – ar lenkas, ar žydas, ar lietuvis. Žydai šiaip gabesni.

    Atsakyti
  38. sigitas

    šiaip tai mano anūkai jau lanko mokyklą, tai aš lyg jau iškritęs iš šios temos, bet vis bandau susivokti (ne susivoGti 😀 ), o tai kokiais principais tada reikėtų finansuoti mokyklas , jei krepšeliai, pagal Reginą , yra nesamonių nesamonė? Duok babkių ir neklausk, ką aš sujomis darysiu? Gal ko nesuprantu?

    Atsakyti
  39. Regina

    Man jau pačiai įdomu, kiek REGINA palaikys DAINIAUS blog’a..a a a…a….pš….š….š…….š…a….a…..a…a.

    Atsakyti
  40. Regina

    Dundukyno gyventojai jau seniai sukilę nurenginėja ir vėl aprenginėja Grybauckaitę…O Dainiaus barakėlyje, kas dar apsivartydamas knarkia, kas šunį išvedė pavedžioti, kas kačių fermą Išėjęs pašerti… Taip ir slenka pilkų pelių gyvenimas, nes nieko rimto nesugeba išlukštenti per dieną 🙁 Ir jiems visiems px, kas valdys ministerijas – gali kad ir visas lenkams atiduoti…Ale jie apsidžiaugtų, ir santykiai su Lenkija sušiltų…

    Atsakyti
  41. Regina

    Dainiaus barako gyventojai jau pučia ir saldžiai sapnuoja, o dundukų klondaikas dūzgia :mrgreen:

    Atsakyti
  42. Regina

    P.S. labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad Marius vedęs ir turi vaikų. Prisibendravus su juo man prasidėdavo haliucinacijos ir isterijos priepuoliai, – galvodavau, kad susirašinėju su marsiečiu. Dabar labai palengvėjo, nes mūsų Supermarijus pasirodo, normalus žmogus, su viena galva ir vienu protu 😆

    Atsakyti
  43. Regina

    Didelė klaida buvo padaryta, kad nebuvo uždrausta registruoti partjas tautiniu pagrindu. Dabar galim tik pavydėt lenkų vienybės ir 7 vietų seime. Kadangi jie patys net nesitikėjo, tai tą švietimo programą ir surašė ant durniaus. Bet kai gaus švietimo ministro portfelį jie padarys reformą ir įves lietuviškose mokykloje privalomą lenkų kalbą. Dėl krepšelių, tai tiek lenkai, tiek Marius teisus, nes tai nesąmonių nesąmonė su labai ydingom pasekmėm.

    Atsakyti
  44. Marius

    P.S. dėl naujų klasių formavimo patikusioje mokykloje švietimo ministerija nurodė kreiptis į miesto taryba. Tarybos posėdis ir pasakė griežtą NE. Nepaisant to, kad buvo surinktas pakankamas kiekis vaikų formuoti naujai klasei, dar net daugiau nei 20.

    Atsakyti
  45. Marius

    Dainiau, kas liečia kovą dėl krepšelių, tai aš kiek suprantu tikslas yra sveika konkurencija. Šiemet teko stebėti sveikos konkurencijos atvejį mano vaiko, kuris eina į antrą klasę atvejį. Šiemet į jo klasę atkėlė tris naujokus. Po mėnesio klasės mokytoja sušaukė tėvų susirinkimą ir informavo, kad visi trys naujokai išties turi problemų su psichika. Ir ypatingai viena mergaitė, per kurią tiesiog mokytoja negali vesti pamokų. Ji absoliučiai nekreguoja į mokytojos pastabas. Pamokų metu mokytoja turi visą dėmesį skirti išsakydama pastabas tai mergaitei, kuri trukdo vesti pamoką. Todėl žymiai padaugėjo namų darbų kiekis, nes pamokų metu nespėjama tilpti į programos rėmus. Pati mokytoja tapo pikta, rėkianti, suirzusi, pakilo kraujospūdis, pašlijo nervai. Kad tėvai patys įsitikintų, ji kvietėsi juos sudalyvauti pamokose ir pastebėti visą vaizdelį. Netgi nebūdami psichiatrais visi vieningai priėjo išvados, kad ta mergaitė išties turi rimtų problemų su psichika. Čia visko neišpasakosi ką ji išdarinėja, jau nekalbant apie vagystes iš kitų vaikų, kitų vaikų mušimu, savo lytinių organų demonstravimu, daiktų gadinimo ir t.t. Mokytoja kreipėsi į mokyklos vadovybę, bet aš iš anksto ją perspėjau, kad vadovybė apkaltins pačią mokytoją, nes mokyklai norint išlikti svarbus kiekvienas krepšelis, todėl jai nusispjauti ką priimti. Taip ir buvo! Taigi, sveika konkurencija tapo nesveika. Kenčia kitų mokinių kokybė dėl krepšelių. Kuo visa tai baigsis neaišku, tėvai renka parašus, rašo skundus ir t.t.
    Kitas sveikos konkurencijos atvejis buvo kai reikėjo rinktis mokyklą, dvi yra šalia namų, bet galimybė papulti tik į vieną pagal registracijos vietą. Nepadėjo jokie skundai į švietimo ministeriją. Todėl daugelis tėvų norėdami papulti į tą mokyklą, kuri jų manymu yra geresnė turėjo ieškoti ar net klastoti registracijos vietą, kad patekti į patikusią mokyklą. Iškilo klausimas apie naujų klasių formavimą toje mokykloje, bet švietimo ministerija davė atsakymą griežtą – NE.

    Atsakyti

Komentuoti: šiaip skaitytoja Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *