Šiandien Europos žurnalistų federacija kviečia visus kolegas prisjungti prie kasmetinės akcijos „Pakilkime už žurnalistiką”. Lietuvoje šią dieną Lietuvos žurnalistų sąjunga pasitinka su pirmuoju biuleteniu, skirtu žurnalistų etikai.
Šį elektroninį leidinį parengė LŽS etikos komisija, todėl šiandien ryte komisijos pirmininko Viktoro Trofimišino atsiųstas pirmasis biuletenis suteikė man dar vieną teigiamą impulsą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ir daugelis kitų kolegų bent jau „pervers” šį biuletenį ir pateiks savo pasiūlymus ir idėjas, kaip etikos sargai galėtų patobulinti šį pirmąjį savo kūrinį.
Norintys atsisiųsti leidinį galite tai padaryti paspaudę žemiau esančią nuorodą.
Užėjau į svečius pas Račą ir paskaičiau http://racas.lt/ekskursas-i-istorija-kodel-prostitutai-baciuliai-ir-matoniai-nepasigauna-ziv/#comments
😯 😯 😯 😯 😯 😯
Pagalvojau – nėra šlykštesnės profesinės bendruomenės už žurnalistus.
Už ką ir prieš ką jūs galite kovoti išoriškai, jeigu šitaip dergiatės viduje.
Po tokio Račo įrašo, Tomkaus – Radzevičiaus, byla tampa tik švelniu pasikepščiojimu.
Iš tiesų, ar žurnalistai apskritai turi profesinę etiką? 😥 😥 😥 😥 😥 😥
Regina, tai tas laikas yra maždaug 24 val. per parą 🙂 Viskam ;-0 Taip pat ir blogui 🙂 tad čia aš užsuku ne kasdien, bent jau ne visuomet užsukęs spėju perskaitytti visus komentarus iš karto. Žinau, kad interaktyvus bendravimas turi savo smagumo, tačiau ne visada pavyksta visiems vienu metu čia susirinkti. Tačiau diksutuoti visada įdomu, jei mes keičiamės mintimis ir idėjomis apie tas temas, kurios mums įdomios.
Mariau, diskusija man patinka. O minėtu atveju rašiau Reginai tik apie tai, kad bloge vien su svaimi diskutuoti man yra neįdomu 🙂 Dėl visų kitų tavo punktų – visiškai sutinku 🙂
Dainiau,
1. Kai tu vienas mąstai tai diskusija su pačiu savimi.
2. Jei atsiranda pašnekovas, tai vis tiek tu ji priimi tik savo prote, todėl vėlgi diskutuoji pats su savimi nors ir įsivaizduoji, kad diskutuoji su kažkuo iš šalies. Juk tavo proto mąstymo veiksmas vyksta tavo paties prote, o ne pašnekovo. Ir jeigu tu ginčijiesi ar bandai įrodyti įsivaizduojamam pašnekovui, tai šis veiksmas vyksta irgi tik tavo paties prote. Gaunasi, kad ginčijamės mes patys su savimi ir įrodinėjame patys sau ir diskutuojame patys su savimi ir pritariame patys sau, kritikuojame ar išsakome komplimentus patys savo protui.
3. Todėl yra dvi diskusijos rūšys, kai diskutuoji vienas, be pašnekovo ir su pašnekovu. Bet abiems atvejais veiksmas vyksta paties prote, tai yra diskutuoji su pačiu savimi.
4. Todėl viešos diskusijos privalumas yra pašnekovas, kuris skatina protą mastyti. Pašnekovas tai proto treniruoklis!
5. Kitas klausimas ar norite vystyti savo protą ar išstatyti jį viešoje erdvėje kaip vertybę įvertinimui, ypatingam dėmesiui, pripažinimui ir t.t. Antru atveju proto vystymosi nebus, bet bus savo nuomonės reiškimas ir įvertinimo, pripažinimo troškimas. Iš čia automatiškai ir ginčai, tai yra savo proto kaip vertybės įrodinėjimas. Todėl tokie jautrūs komplimentamas, teigiamam įvertinimui, pažymiui, tai yra viskam kas įtinka jo protui, tai jiems bus malonu. Ir priešingai, skaudi bus kritika, neigiamas įvertinimas, nepripažinimas kaip vertybės, ypatingo, išskirtinio, originalaus ir t.t.
6. Norintis vystyti savo protą visiems šiems dalykams bus absoliučiai nejautrus, nes jis puikiai suvokia, kad pašnekove (treniruoklyje) susiduria pats su savimi, savo protu. Ir jeigu net nesuprantamas pašnekovas, tai tik dar įdomiau, juk tai puiki galimybė vystyti savo protą. Ir priešingai, ten kur viskas aišku ir suprantama proto vystymasis sustoja. Tuomet tevyksta tik savo teisingo supratimo patvirtinimas ir užsitvirtinimas jame.
Nesikandžio, Dainiau – užuominas suprantu gerai. Atsakysiu dar logiškiau – kai neturi bendravimui laiko ir kai neturi ką pasakyti, paprasčiausiai nekuri savo blogo….Nes anksčiau ar vėliau, laukia exitus letalis.
šs, vakar per lrt tipo vyko debatai apie naują valdžią. Tipiška „diskusija”, kai neturintys ir nenorintys ką nors svarbaus pasakyti visvien dalyvauja laidoje nes… Taip naudinga populiarumui. Tad sutinku su šs pozicija, kad emocijų apsikeitimas neturi daug bendra su logika, bet esame žmonės o ne robotai tad emicijos yra natūrali reakcija.
Qwerty,jei tu taip manai,gal?( o gal ne) Mariaus įtaka.
Be to manau,kad jei nenori ar nereikia,tai įtakoti negali niekas.Taigi kiekvienam pagal save ir kiekvienas tik su savimi.
ŠS, Mariaus įtaka?
Gyvenimas yra gyvenimas.O kovoti ar nekovoti su kažkuo( tai yra savimi 😀 )? kiekvieno pasirinkimo teisė.Diskutuoti irgi nebūtina,nei su savimi,nei su kažkuo,jei nėra tam poreikio.Be to logika yra tik logika,ir kartais( manau dažnai ) viskas prasilenkia su logika.Viešai ar neviešai netenka jokios prasmės,nes visų jausmai,emocijos susipina į vieną debesį.Taigi viskas vistiek visiems aišku ir vieša.
Taip, Dainiau – gyvenimas, tai amžina kova…Ir jeigu tu nekovoji prieš ką arba už ką nors, tai tiesiog tik vegetuoji, bet negyveni.
O dabar pabandyk padiskutuoti pats su savim,- geriausia diskusija yra monologas, tuomet niekas tau neprieštaraus… Tą teoriškai įrodė Marius ir tą praktiškai pagrindžiau aš.Sėkmės, vakare patikrinsim kaip pavyko.
regina, o kam su savimi diskutuoti? Kur logika? Ir dar viešai 🙂
Atgalinis pranešimas: Kolegos, pakilkime už žurnalistiką! | ww.lt - keletas įdomių blogų pasiskaitymui