"Mano Druskininkai" tampa tikru vietinės valdžios ruporu. Sėkmės jiems nelinkėsiu

Vakar kolegos Facebook tinkle paskelbė nuskenuotą „Mano Druskininkų” redaktorės Laimos Rekevičienės pasirašyto straipsnio (o gal pamąstymo, pasvarstymo, pasiteisinimo) kopiją. Siūlau atidžiai paskaityti.

Galima įvairiai vertinti tekstą, bet man jo esmę nusako pavadinimas. Mano giliu įsitikinimu toks filosofinis klausiamasis sakinys reiškia tik viena – patys „kolegos” abejoja demokratijos padėtimi jų rajone ir gal net Lietuvoje. Tai vienintelis teigiamas dalykas. Visa kita man primena sovietinę propagandą. Deja.

O atsakydamas į jos keliamus kelis klausimus-pamąstymus, norėčiau jai pateikti keletą labai aiškių atsakymų.

Visų pirma, jei savaitinis leidinys leidžiamas Druskininkų valdžios INICIATYVA, o leidinį leidžia tos pačios savivaldybės ĮSTEIGTA biudžetinė įstaiga ir leidinys finansuojamas iš tai pačiai savivaldybei PRIKLAUSOANČIOS ĮMONĖS lėšų, tai net ir labiausiai save gerbiantis žurnalistas ar kitas asmuo vengs iš principo bendrauti ar bendradarbiauti su tokio tipo propagandiniu ruporu. Tad jei Laima Rekevičienė viešai sako, kad šiame leidinyje galima skelbti bet kokias kitas nei vietinės valdžios aprobuotas (gal net kritiškas valdžiai) nuomones, normalūs žmonės ten to apskritai nedarys. Nes toks veiksmas reiškia koloboravimą su valdišku ruporu. O tai jau prieštarauja esminėms demokratinės ir teisinės šalies vertybėmis. JUolab, kad jei net ir komercinaiis pagrindais dirbantis Druskininkų vandens parkas neima papildomų pinigų dabar, tai jis jau gavo mūų, mokesčių mokėtojų, milijonus per ES fondus ir Lietuvo valdžios skirtus pinigus. O tai ir yra mūsų lėšos. Tačiau ta pati Laima rekevičienė nei sau, nei kitiems, matyt, niekada nesakys to ir nutylės tokį faktą. Ir dar nutylės faktą, kad patys žmonė sjuk neprašė ir niekada nesikreipė į valdžią, kad jos valdoma įmonė uždirbtus pinigus skirtų ne žmonių gerovei, o vietinės valdžios propagandai. Aš, jei gyvenčiau Druskininkuose, tiesiai šviesiai pasakyčiau vietinei valdžiai: „Mano ir kitų žmonių parke išleistais pinigais ir uždirbtu pelnu negalima musm dar ir pudrinti smegenų!”

Taip pat noriu labai aiškiai pasakyti, kad bet kokia krittka (pagrįsta ar nelabai) kitoms Druskininkuose veikiančioms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams nesuteikia nei teisinės nei moralinės paramos vietinei valdžiai kurti, remti ir visaip kaip kitaip palaikyti valdiško spausdinto ruporo.

Todėl jei buvusi kolegė kalbėtų ne apie „sliekus” o apie esmę, pasakyčiau paprastai – paklauskite savęs atvirai, ar tikrai esate visškai nepriklausomi nuo vietinės valdžios ir Druskininkų mero?

Jei šis klausimas bus per sudėtingas, galėsiu ateityje padėti suratsi daugybę pavyzdžių ir argumentų, kodėl esate priklausomi nuo vietinės valdžios žymiai labiau nei kiti žurnalistai.

Beje, jei L. Rekevičienė ir kiti laikraštyje dirbantys „redakcijos” žmonės pradėtų reikšti kritišką nuomonę apie vietinę valdžią arba švietimo centro veiklą, arba tą patį Druskininkų vandes parką, ar čia nematytų inetereso konflikto, kad jie dirba savivaldybės įkurtos biudžetinės įstaigose struktūroje ir elgiasi nelojaliai vietinei valdžiai?

Kaip mažą testą siūlau padaryti jiems eksperimentą – parašykite keletą kritinių straipsnių apie minėtus objektus ir subjektus. Tikrus kritinius, o ne tokius, kur sovietiniu raugu kvepiančius laiškus siunčiantys piliečia žavisi meru ir smerkia jo kritikus dar ir pridėdami, kad vsisi kritikai – tai pavyduoliai. Beje, pati L. Rekevičienė tokė stilių neblogai įvaldė – savo komentare ne pabandė atsakyti aiškiai į kritiką ir pripažinti svao klaidas, o nutarė kritikus išvadinti nuskriaustaisiais.

Na o jei mano nuomonė L. Rekevičienei, R. Malinauskui ir kitiems valdiško-propagandinio ruporo fanams nerūpi, rekomenduoju paskaityti LŽS Etikos komisijos sprendimą „LŽS etikos komisija: žurnalistika turi būti atsieta nuo politikos”