Vakar vakare užmečiau akį į LRT televizijos laidą „Tautos aikštė”. Ten įvairūs žmonės iš žiniasklaidos (ar gyvenantys ir dirbantys greta jos) diskutavo apie tai, ar žiniasklaida atitinka visuomenės lūkesčius ir juos tinkamai įgyvendina.
Laidoje skambėjo daug senų ir jau žinomų tiesų, faktų, vertinimų, aspektų. Juos nenoriu papildomai komentuoti, nes viską galima pažiūrėti LRT.lt esančioje mediatekoje.
Tačiau nuolatinis kai kurių laidos dalyvių kartojimas apie visokius bulvarėjimus ir spaudos geltonėjimus, žmonių kvailėjimus, kažkaip ėmiau linksmai šypsotis 🙂 Todėl, kad visos apokalipsinės prognozės jos turi labai daug pagrindo nerimui ir tikrai yra realios. Bet… Aš turiu dar daugiau tikėjimo, kad kokybiška žurnalistika yra tikrai perspektyvi ir net jei jos žiniasklaidoje santykinai mažės, bet tikrai bus geros.
Ir tuo tikiu dėl to, ką man teko girdėti ir matyti tik ką praūžusioje Spaudos dienos Ležudi renginių virtinėje. Vienas įdomių renginių vyko vakar Žurnalistų namuose. Jauni žurnalistai susirinko pažiūrėti žurnalisto tyrimo filmo, o vėliau diskutavo apie Afganistaną ir dolerių srautus ten. Jaunų žmonių noras šiltą ketvirtadienio vakarą praleisti ne baruose ar parkuose, o Žurnalistų namuose diskutuojant apie žurnalistiką, man rodo viena – jiems tai svarbu ir įdomu. O tai yra labai daug.
O štai prieš keletą dienų buvo išrinkti geriausi VU Žurnalistikos instituto praktikantai. Ir jie tikrai atrodo gerai. Jie dirbo su entuziazmu, jie stengėsi ir jie … įkvėpė profesionalus, kurie buvo net kiek skeptiškai nusiteikę. Ir tai labai labai daug. Tai yra tikrai perspektyvu.
Štai vienas pavyzdys.
Mariau, šita baimė atkrenta, nes rusai Sibire jau nepriiminėja….
Regina, Stalino laikais, vienas davė savo katinui vardą Bolševikas ir kviesdavo Bolševikai, Bolševikai, tai 15 metų į Sibirą išvežė. Tad geriau prokuroro vardu…
Dainiau, puikiai supratau tavo norą mano šuneliui suteikti Žurnalisto vardą. Bet yra ir daugiau garbingų šuniškų profesijų, ir jų atstovai taip pat norėtų būti krikštatėviais….Gal žinai kas prokurorų profsąjungos pirmininkas?
😆 😆 😆
na ne visai 🙂 Kad saugos kiemą nuo priešų
Ištikimybė šeimininkui, norėjai pasakyt 🙂 ? Aplot, įkąst – už tai gaus kaulą iš šeimininko.
Kita vertu, žurnalistika ir sarginio šuns funkcija yra tikrai neatsiejami dalykai. Tad rimtai pagalvok apie tai 🙂
Tai taip, bet nemalonumų daug…Gerai, kad žmogus žalos nesugalvojo ieškoti civiline tvarka, o buvo į tą linkęs, tik nelabai susigaudė procese…Tada užmigdėm, gražiai palaidojom ir gyvenime atsižegnojau daugiau turėti didelį šunį
čia labiau i paparacą panašus tas taksas.
Bauda dar nebaisu – svarbu, kad žmogus gyvas liko.
Po lygiai, reikia visiems vaikams pyrago gabalo.Jei kada susitiktume,tai būtinai visiems atriekčiau vienodai.Kad nesusimušt. 😀
Dabar pameilikauk Qwečiui ir man…kad būtų visiems po lygiai 😐
🙂 beje,”pridursiu”,kad pagyrimai,gyrimai ir visokie meilikavimai yra didžiausia blogybė.Taigi elgiuosi blogai ir labai. 😛
Dainiau,aš žaviuosi tavimi,tavo energija,entuziazmu,tikėjimu ar dar „bala žino kuo”,kaip ir Mariumi. 🙂 Jūs man panašūs.Nors gal ir nenorėtumėte būti įvertinti ar sutapatinti,bet tik man taip atrodo.O gal ir vaidenasi.Tada beliks žegnotis. 😀 Man nerealiai ir fantastiškai smagu,kad yra tokių žmonių. 😀
Beje, prieš kelis metus turėjau rotveilerį apie 50 kg…Nu i na*…Suėda viedrą makaronų košės. Tai visiškai besaikiai šunys. Ir dar buvo toks dauniškos atmainos, nežino kada fas, o kada sustot. Tai vieną kartą netyčia atitrūko nuo grandinės ir pasivėdėjo vieną praeivį”pasiaiškinti” už gyvatvorės. Dėl ko tas nabagas atsidūrė ligoninėje, nes nemokėjo šuniškos kalbos. Bet po to man reikėjo teisme „vertėjauti” ir baudą susimokėt 🙁
Aha, taksui tiktų Žurnalisto vardas, -kiaulės akyčių, trumpų kojyčių,…tokie visur landūs….Bet maniškis panašus į miniatiūrinį senbernarą – tiesiog kopija. Bet užaugs nedideliu ir nekilmingu dvorterjeru. Koks bus charakteris dar nežinau. Bet girdėjau, kad būtų piktas, reikia laikyti po bliūdu. Ir laikas nuo laiko padaužyt, kad panervuot….Bet kolkas jo piktumo nenusimato, nes sudreba nuo lapo virptelėjimo 😕
kaip tik tokių yra nemažai 🙂 Bet jie gali išaugti į drąsius, jei aplinka bus tinkama. Pabandyk ir nudžiugsi.
Taigi visokių tų žurnalistų būna – ir pudelių, ir kiemsargių, ir buldogų ir net pitbulių. Net elegantiškų dogų ar kurtų yra. Ką jau kalbėti apie senbernarus ar kokius niufaudlendus, kurie tik ir gelbėja 🙂
Regina,jis tik mažas šunytis,tai baikštus ir susigūžęs.O koks bus kai užaugs ar pasidomėjai? Gal tai bus galiūnas,kaip ir mūsų PROTAS? 😆
O aš,Dainiau,kažkaip buvaus susiejusi tos energijos praradimą su senėjimu( čia kalbu apie save 😀 ).Bet tikrai taip nėra.Nes yra daug senjorų ar senjorių,bet dar tokių energingų ir estuziastigu,kad ne kiekvienas jaunas dar toks būna.Turbūt reikalingi kažkokie stimulai,tai energijai palaikyti.Nežinau.
Beje pralinksimo,tavo pasiūlymas pavadinti šunelį „žurnalistu”.Jei įsigyčiau šunelį taksą,būtinai taip pavadinčiau. 😀 Jie man labai panašūs į žurnalistus.Ir ištvermingi,mėgstantys kompanija, puikūs medžiotojai,ausys didelės-viską girdi,nosys ilgos-visur kaišioja ir akys kokios geros. 😀
Kuskusas super!
Ne, Dainiau,jis labai „nežurnalistiškas” – baikštus ir susigūžęs…Galvok kitą 😀
Šiaip skaitytoja, enruziazmas susijęs su žmogaus tonusu, psicine ir fizine sveikata. Blėsta ji, blėsta ir entuziazmas 🙂
tregina, siūlau vadinti Žurnalistu 🙂
Šiandien įsigijau naują šeimos narį – mažą šunelį. Bet tiek daug baimės akyse seniai esu regėjusi. Net suabejojau, ar iš jo kada išaugs drąsus šuo….Ypač nepatenkintos pasirodė namų katės. Nuolat stebi naująjį gyventoją ir pasipūtę vaikšto aplinkui….Matote, dideliai pažeistas jų privatumas….O aš pagalvojau, kad tampu nuo šiandien laaa-bai didele Viršininke, nes jo gyvenimas visiškai priklausys nuo manęs…Turėsiu kas į mane žiūri plačiai atviromis ištikimomis akimis ir laižo man padus…Kaip gera 😀
Padėkit išrinkti vardą…Gal tiktų Kuskusas, nes kaip tik pabėriau ant žemės 😆
Yra teisybės.
Prezidentės ar kitų politikų bandymai ignoruoti klausimus yra jų privalumas, kuris išsiugdomas su laiku. Prisiminkit, kai JE Grybauskaitė pareiškė tiesiai, kad Venckienė vykdo teismo sprendimą,- kokia buvo reakcija?… Mokėjimas išsisukti, nuo nepatogių klausimų ar vandenėlio papilstymas yra būtina valdžios žmonių savybė. Žurnalistai gali lįsti įkyriai ir klausimus formuluot kaip tik nori,- Prezidentė jiems atsakys klausimu, premjeras -„sudarysim komisiją,…spręsim”. Kiekvienas su savo stiliumi.
O šiaip, tai jūs manote, kad lengva penkerius metus vaikščioti užsidėjus kaukę ir t. mėlyną kaptoną? Pabandykit patys – sužinosit…
Mariua, galiu pritarti, kad emocinis laukas žmogui padeda daryti tai, kas kitiems atrodo beveik stebuklas. Ir atvirkščiai – tik dėl emocinio spaudimo neretai žmonės išsigąsta daryti net tai, kas yra lengvai pasiekiama.
Beje, šalies vadovų ar kitų politikų bandymai ignoruoti klausimus yra labai aiški jų pozicija. Nemanau kad privalome jėga iškvosti tai, kas ir taip aišku. Nes žmogaus neatsakymas yra labai geras atsakymas.
qwerty, jei visia nepasitikėtų, tai nesikreiptų tuntais. O tai vyksta kasdien. Ir labai keistai skamba tavo mintys, kad kalti visi incorpore. Tai reiškia, jkad ir vsiis Lietuvos žmons kalti dėl visų nelaimų, pedofilijos, narkomanijos ir pan.? Tai gal visus sodiname? Nepritariu tokiems apibendrinimams.
Pataisymas-Gerai,kad lieka dar tikėjimas. 😀
Mariau,o kodėl entuziazmas tik jaunatviškas ? Kur šis entuziazmas pradingsta vėlesniame amžiuje ? Gerai,kad lieka dar tikėjas.O jei ir jo nebelieka?
Reikia valgyti tai reikia ir algos, ir reitingų.Beje
gyvename tarp žmonių ir aplinka labai veikia.Jei draugai pasistatė namą,tai ir mums trūks plyš užsireikia.Taigi čia įsijungia protas ir puikiai dirba savo darbą ir entuziazmą palieka jaunai kartai. 🙂
Apokalipsinių temų autorius yra priėjęs ribą protas. O štai tikėjimas ir entuziazmas , tai savybės už logikos ribų ir protui nepriklauso. Bet šių savybių neįmanoma perduoti, nusipirkti, padovanoti, nėra jokių metodų, kelių kaip jas pasiekti. Bet su šiomis savybėmis yra gyvenimo pratęsimas ten kur proto logika nebepadeda. Tad be tikėjimo ir jaunatviško entuziazmo PROFESIONALŪS žurnalistai neturi jokios perspektyvos. Žurnalistika neturi perspektyvos. Be šių savybių tebus tik priėjusio ribą proto, patologinės žurnalistikos dauginimas. Iš inercijos, kad reikia kažką rašyti nes algą gauti reikia, reitingų…
Uždegti žvakutes yra taip lietuviška…Tačiau faktas, kad dauguma Lietuvos žmonių absoliučiai nepasitiki žurnalistais yra sunkiai nuginčijamas. Ir dėl to kalti patys žurnalistai.Ir ne marginalus janutienes, krivickus ar visokias „prieš srovę” turiu galvoje,o bendrai visus žurnalistus. Yra trys pagrindinės grupės šios sferos veikėjų: (1)gyvenimo nemačiusios, dar beveik nieko, išskyrus rašymą be gramatinių klaidų, nemokančios mergaičiukės-žurnalistės, (2)redaktorių ir savininkų ar reklamos užsakovų apmokami ir valdomi rašeivos bei (3)neapykantos žurnalistai, kurie gali rašyti ir už dyką, kad tik gautų kuo plačiau paskleisti savo neapykantos nuodus. Taigi, problema „musyse”, kaip sakė vienas nemirtingas veikėjas, norintis būti vadinamas JE.
Beje, Dainiau, JE veikianti Lietuvos Prezidentė iki automatizmo ištobulino vieną retorinį metodą: į nepatogius klausimus visuomet atsako klausimu.
Ar negalima būtų, laisvu nuo jausmingo žvakučių deginimo su jaunaisiais kolegomis laiku,pabandyti bendromis jėgomis jums kartu pasimokyti tinkamai paformuluoti klausimus suįžūlėjusiai blondiniai, kad ji negalėtų taip lengvai išsisukti. Ir išmokti prieš užduodant aktualų klausimą padaryti tokią įžangą:
-Ponia D.Grybauskaite (kreiptis Jūsų ekscelencija juk ne visuomet yra būtina),mes visi puikiai žinome Jūsų metodą į nepatogius visuomenės ar žurnalistų klausimus atsakyti klausimu…Bet tikimės, kad bent šį kartą taip nebus (toliau klausimas).
Atsakymas: dar vakar apsitvarkėme ir pasidarėme. Akcijom tokiom visko nesutvarkysim.
Ar dalyvavote akcijoje DAROM?
1)Taip, tvarkiau miškus
2) Taip, tvarkiau mieste
3) Taip, tvarkiau ir mišką ir miestą
4) Nuspręsiu ar dalyvausiu šeštadienį
5) Ne, man ši akcija nepatinka +