Šiandien vieno asmens FB profilyje perskaičiau mane šokiravusią žinutę. Jos mintis labai paprasta – nors du žiaurūs nusikaltėliai, kurie Londone subadė ir negyvai užkapojo jauną vyrą, yra baisūs, bet jų kalbos apie neįgalios visuomenę apsaugoti britų valdžios nuvcertimą turi pagrindo ir vertos dėmesio bei pritarimo. Toks baisus absurdas mane nuoširdžiai privertė pašiurpti, kad ir Lietuvoje yra toks veikėjas, kuris laikomas pakankamai populiariu virtualioje erdvėje ir jį skaito daug žmonių.
Tas veikėjas parašė maždaug taip:
„Hmm, žinote ką aš manau?
Kad dėl to, jog ta Vyriausybė išties nelabai rūpinasi savo piliečių saugumu, tas galvažudys yra visiškai teisus.
Jei būtų kitaip, jis tiesiog nebūtų turėjęs galimybės patekti į tą salą.”
Kas matėte tą sukrečiantį įvykį Londone ir nufilmuotą video, tai kruvina mėsos kapokle ginkluotas beprotis pareiškė:
„Mes turime kautis su jais, nes jie kovoja su mumis. Akis už akį, dantis už dantį“. Jis pridūrė: „Aš atsiprašau, kad moterys turėjo tai šiandien matyti, tačiau mūsų žemėje mūsų moterys turi matyti tą patį. Jūs, žmonės, niekada nebūsite saugūs. Nuverskite savo vyriausybę, ji nesirūpina jumis“
Tačiau kai surašiau šį komentarą ir prieš tai to lietuviško veikojo-teroristų palaikytojo FB profilyje pasakiau, ką galvoju apie tokias bukas kalbas ir terorizmo palaikymą, dabar sau dar kartą atradau baisąi mintį, kad yra veikėjų, kurie pateisina smurtą demokratinėse šalyse tik dėl to, kad įvyktų, neva radikalūs teigiami pokyčiai. Tokias kalbas girdėjome ir vadinamojo drąsaus kelio judėjimo partijos veikėjų kalbose ir matėme jų bailiuose veiksmuose. Bet svarbu nepamiršti išmoktų pamokų, kad tik tokiomis kalbomis ir smurtu demokratinių pokyčių nebus.
Panašu,kad taip. 🙂 Nes pats protas nesukūrė dar programos kaip gelbėtis nuo pačio savęs t.y nuo savo proto.Kol kas jis tik save saugo.Visais įmanomais ir neįmanomais būdais.Gražu,net mėlyna..
Taip, kol gyvenimas teka be kliūčių, jokių problemų. Priėjus ribą iškyla problema kaip pratęsti? Visos religijos, visokie šventraščiai, kitos protų rūšys ir t.t. Visa tai yra skirta tik priėjusiems ribą. Priėję ribą, kiekvienas bando gelbėtis kaip kas moka.
Gyvenimas yra kiekvieno paties reikalas,kai jis teka be kliūčių.Pamėginkime pasakyti ubagui,kad jis ne ubagautų,o eitų dirbti.Tai tikrai pasiųs po velnių ir dar iškeiks visus dirbančius,kam kažkam duoną uždirbta.O verslininkui,neatostogavusiam pekerius ar daugiau metų?Pamėginkime pasiųlyti pailsėti..Dar baisiau iškeiks ir išvadins kvaila,kad nieko nesuprantu,nes taip žlugs jo verslas.Tai kaip ir gyvenimas,paties reikalas,bet iki ribos ir paties ribos.O kai prieini tą ribą,prasideda paieškos.Vieni drąsiai prašo pagalbos,kiti svarankiškai,treti net nedrįsta prašyti ar nebemato išeities,tada nusižudo.
Gyvenimas yra kiekvieno paties reikalas.
Jei Žmogus, ar ubagas ir „pats pačiausias” yra valdomas tik linijinio,mechaninio proto,tai nei ubagui nereikia duoti pinigų,nei „pačiam pačiausiam”siūlyti išmintingėti.Čia tik kraštutinumai.Nes manau,kad ne visi visai sumechaniškėję,taigi rezultatas gali būti puikus.Tiek ubagui,teik „pačiam pačiausiam”.
Už pinigus nenusipirksi jausmų, jausmais paremtų santykių, darbingumo, sveikatos, lengvos psichikos – gyvenimo kokybės. Kam linijinio – hierarchinio – mechaninio proto žmogui pinigai? Tik tam , kad tenkinti jo savybes be kliūčių. Duok ubagui su hierarchiniu protu daug pinigų, tai jis tuoj prisipirks daiktų ir prieš kaimynus rodysis. O tiksliau, pinigai sustiprins ubago proto savybes , išaugs apetitas kaip pasakoj apie auksinę žuvelę. Deja, kaip jau buvo minėta, protas turi ribą. Rezultatas yra stimulų žudikas. Todėl turtingas irgi verkia, rodos ir pinigų yra, bet šventės ant širdies nėra. Ubagas pasakytų: koks durnelis, turi šitiek pinigų ir nepatenkintas! Nuo nepasitenkinimo gyvenimu jausmo su jokiais pinigais neišsipirksi. Proto gi neišsioperuosi ir kito joks chirurgas
neimplantuos. Tad “ patys pačiausi“ irgi pasmerkti. Jei proto savybės tos pačios, tai ubagas tu ar pats pačiausias kentėsi vienodai.
Įdomiausias dalykas,kad protui išminties nereikia,kaip išminčiai,lyg ir nereikia proto.
Tai kažkokie nesuderinami dalykai.O gal kitaip? Nežinau..Bet..bet jei gautusi diskusija,be teigimo,neigimo..Tiesiog taip.Būtų fainai. 🙂
Regina, to daryti tikrai nepatarčiau, nebent jau visiškai mechaninis protas.
Jeigu tau reikia tikslo, tai suvok, kad tu nesi vien linijinis – hierarchinis – mechaninis protas. Ir tik pažinus šios rūšies proto savybes atsiranda šansas sąmoningai išsikapstyti iš jo diktatūros. Taip pat šansas pažinti ir kitas proto rūšis.
Mariau, o koks viso to tikslas? Kad aš važiuočiau automobiliu, ar turiu vizualizuoti kaip veikia keturtaktis variklis ir visi kiti mašinos ventriobai…Arba, kad žengčiau žingsnį, turiu įsivaizduoti kaip nervinėm ir raumenų skaidulom keliauja impulsai?…
Kam to reikia 😯
Mariau,tavo klausimas apie pasitikikėjimą protu,tik po tavo pavyzdžio, man pradeda piešti vaizdą.Vaizdas toks ,kad pasitikima(jausmas) protu iki tol kol neatsiranda koks nors kitas jausmas.Tarkime jei atsirado džiaugsmas,viskas gerai.Puiku.O jei skausmas? tavo minimu atveju…Bet ir kančia gali atsirasti netekus turto,pinigų..O po kančios dar ir ligos..
Mariau,betgi tiems patiems pačiausiams išminties tai tikrai nereikia.Jei užsireiks,greit su savu lėktuviuku nulėks į kokį rytų vienuolyną,gaus kažkokią
popieriaus skiautelę ir jau išmintingas.Net už litą galimą įsigyti,o čia su tokiais pinigais..
Bet jeigu vieną dieną staiga dingsta visi pinigai ir visiems.Lygybė.Atsikeliame ryte,kojinė tuščia,banko sąskaitose nuliukai…Na kaimietis tik paliūdės,bet pagalvos,kad badu nemirs ,tikrai išgyvens be pinigų ir jau vakarienei vištytę sau ramai troškins.O ką darys patys pačiausi.Mersedeso tai neatsikąsi.Prasidės streikai ,tik valdžios streikai.O kam valdžia pareikš pretenzijas,juk visi vienodai neteko pinigų.Niekas iš nieko neatėmė,tiesiog dingo. Ištirpo. 🙂 O kai patys pačiausi labai jau užsinorės valgyti,tada gal ir išmintis atsiras.
Protas tai mechanizmas, susidedantis iš labai konkrečių savybių.
Tas mechanizmas nėra pats sau priešas.
Todėl visa proto veikla yra nukreipta tenkinti savo paties savybes ir saugoti, kad tai tęstųsi amžinai.
Gamta, žmogaus kūnas, vidiniai organai, rega, klausa, uoslė, skonis, kvėpavimas, lytėjimas tampa linijinio – hierarchinio mechanizmo savybių realizacijos lauku.
Pavyzdžiui, sportininko organizmas privalo tenkinti, realizuoti tokią linijinio – hierarchinio proto savybę kaip siekiamybė būti pranašesniu už kitą.
Todėl mechaninio proto civilizacijoje vyksta įvairiausi varžymaisi, absoliučiai visose srityse: sporte, kulinarijoje, madoje, politikoje, šokyje ir t.t.
Būti pranašesniu už kitą yra prestižas.
Tai linijinio – hierarchinio mechanizmo sąvoka.
Kaip jau buvo minėta šis mechanizmas realizavęs savo savybes sukūrė mechaninės technikos progresą. Turime kompiuterį, automobilį, televizorių, skalbimo mašiną, dulkių siurblį ir t.t. Savo produkcijai šis mechanizmas yra labai jautrus. Todėl vyksta varžybos kas turi daugiau proto sukurtos produkcijos – daiktų. Kiekvienas proto produktas yra įvertinamas hierarchijos tvarka. Todėl yra pigesni ir brangesni daiktai. Vyksta varžybos dėl daikto, kuris ant aukštesnio hierarchijos laiptelio, įvertintas brangiau ir t.t.
Nesiplėsiu į temą apie linijinio – hierarchinio proto savybes ir jų tenkinimą. Klausimas buvo ar egzistuoja pasitikėjimo protu riba ir kas ją gali nubrėžti?
Konfliktas tarp mechaninio proto ir visko kas gyva brėžia tą ribą. Pavyzdžiui, jeigu tu varžaisi dėl medalio, pinigų, o suluošini savo stuburą, tai atsiranda nepasitikėjimas protu. Protas žadėjo prestižą, o kodėl taip nugarą skaudą ir pajudėti negaliu? Susvyruoja pasitikėjimas protu, nes protas žadėjo prestižą, o iš kur liga!? Norėjau kaip geriau, o iš kur gavosi blogiau!?
Proto melą kiekvienas pajunta ant savo kailio.
Neatitikimai sumuojasi ir sukelia nepasitenkinimą, kančias, ligas, skausmą – krizę. Dėl ko žmonės eina į gatves, streikuoja, mitinguoja arba pradeda užsiimti terorizmu?
Jie nebe pasitiki protu!
Jie jau apgauti proto.
Pasaulinė, globali krizė ir yra ne kas kita, o proto krizė.
Linijinio –hierarchinio proto krizė persmelkė visas sritis.
Ar įmanoma su juo išspręsti krizės problemas? Nėra jokių šansų, nes jis gi ir yra krizės priežastis. Krizei išspręsti reikalingas kitas instrumentas, kita proto rūšis. Linijinio – hierarchinio proto metodais krizės neišspręsime, priešingai – gilinsime.
Pavyzdžiui, politikai žada pagerėjimą, o žmonės mato jų prabangius namus, automobilius jau šiandien. Kiekvienas moka skaičiuoti ir kai legalios algos suma su įsigyto turo verte nesueina, tai irgi neatitikimas. Neatitikimai piktina žmones ir jie sumuojasi. Pasiekus sumuojamų neatitikimų ribą įvyksta sprogimas šeimose, valstybėse, tai yra santykiuose tarp žmonių, santykiuose su gamta, su savo biologiniu organizmu.
Pavyzdžiui, jeigu pas du žmones protas tas pats, linijinis – hierarchinis ir jų santykiai paremti sutartimi, tai teisus bus tas, kuris turi daugiau jėgos. Kas stipresnis tas ir teisus.
Lygiai tas pats valstybėje, jei politiko ir runkelio protas tas pats, (turiu omenyje pagal savybes, o ne erudiciją, diplomus), tai turintis daugiau erudicijos, diplomų išnaudos runkelį, nors pagal proto savybes, rūšį jie vienodi, tas pats hierarchinis. Jam nerūpės runkelio gyvybingumas, pozityvios emocijos. Rūpės tik kuo daugiau gauti iš jo naudos, išnaudoti savo tikslams. Išsunkei ir jei naudos nebeduoda spyrei į užpakalį. Taip atsiranda hierarchinio proto žmonių rasės išrinktieji – elitas.
Elitas sau atiduoda pirmenybę. Yra ir elitinės valstybės, sąjungos visokios, partijos, mafijos grupuotės, išrinktųjų grupuotės. (Tarp jų irgi vyksta kova dėl „pačio pačiausio”.) Elitinė valstybė yra ta, pas kurią branduolinis ginklas, pinigai, turi daugiausia jėgos.
“Patys pačiausi“ yra ne Mantas Petruškevičius ir Asta Valentaitė, už juos yra save laikančių daug ypatingesniais ir reikšmingesniais.
“Patys pačiausi“, kurių rankose valdžia ir jėga turėtų darytis išmintingi.
Esančiam hierarchijos dugne su bizūnu galima ,,išminties“ įkrėsti.
Bet ir tai šis metodas pagimdė terorizmą.
O kaip įkrėsti išminties, laikantiems save “pačiais pačiausiais“ ir kurių rankose tas bizūnas ( valdžia ir pinigai, aukščiausios prabos ginklai)?
Gerai,kad dar ne visi esame linijinio proto valdose.Turime dar jausmus,matome ,girdime..ir t.t.
O jeigu visi pataptume tik proto valdomi? Protas (žinojimas) pasakė,kad mirti gerai,netgi sveika.Mirštame.Pasakė protas,kad nukirst galvą reikia.Gerai.Sveika.Dabar tai jau tikrai nusivažiuoju
į cinizmą.Atsiprašau.
Žudyti nereikia nieko.Bet šitą linijinį protą, tai tikrai reikėtų pastatyti į jo deramą
vietą.Tegul žino ir dirbą savo darbą mechaniškai,o
neikiša savo nosies ten kur ne jo sritis.
Bet,jei būdami linijinio proto šeimininkai nesugebame sugyventi net tarpusavyje,tai kas būtų jei atsirastų kita visuomene su kitu protu?
Savo proto nepažįstame,bandytume dar įkirti kitą..
Man tai tikras tupikas atrodo.
Kažkaip įdiegta mums kad individas kažkas tai tokio ypatingo.Bet gi visuomenė, tai ir yra tų pačių individų visuma.Individas su linijiniu parotu,tai ir visuomenė su tuo pačiu linijiniu protu.Kito tai nėra.
O jei bus individas su alternatyviu protu,tai atsiras ir visuomenė su tuo protu.
Bent jau aš tai tikrai negaliu nubėgti pas Reginą,qwerty ar tave Mariau ir užbrėžti jums pasitikėjimo protu ribą.Nors jei galėčiau,tai
gal ir nubėgčiau. 🙂
Tada pats ir nusibrėži tą ribą.Ką žinai tai pasitiki,o nežinai ne.
Individui -taip; visuotiniam protui -ne.
jeigu mąstant toliau ar protas turi ribą ? Tai manau turi,nes protas tik žinojimas.O žinoti tai tikrai mes
visko nežinome.Vieni žino išmano teisę,kiti mediciną ir t.t. Bet jeigu mes nežinome ir norime sužinoti tai
einame mokytis,skaitome,dalijamės mintimis su draugais,arba tiesiog patikime ką sako kitas,nes galbūt jis žino daugiau šioje srityje(čia ,kai buvome vaikais ir paklausėme mamos 😀 )
Mano klausimas buvo labai konkretus, ar egzistuoja pasitikejimo protu riba, jei taip, tai kas tą ribą gali nubrezti?
Moterys turi dar ir intuicija. 🙂 Esame girdėję ne vienas,kai moteris sako „Protas sakė vienaip,bet intuicija kitaip ir neapgavo”.Vyrai sako,kad pas juos
mažiau tos intuicijos,bet jie buvo auklėjami kitaip
nejausti jausmų pvz. sakoma berniukui neverk būk vyras,o tai lygų ,jei sakytų nejausk jausmų.Bet tai aišku būtų atskira tema.
Bet jeigu mąstant apie protą ir kad ,tai, yra tik žinojimas tai iš kur mes gauname tą protą(žinojimą).
Iš mamos ar tėčio,mokytojų,knygų ir t.t arba per tai ką pats pajauti.Tarkime mama sako mažam vaikui „neliesk arbatinio,jis karštas”,vaikas neliečia,tada mama patenkinta ir visiems giria koks protingas mano vaikas.O jeigu kitas yra žingeidus ir jam viskas įdomu,jis paliečia ir nudega,mama šaukia oi koks negeras vaikas.Bet ir vienu atveju ir kitu abu žino ir pasitikės savo protu.
Kai sprendimams priimti reikia proto, – tai ir reikia pasitikėti racionaliuoju protu; kai reikia jausmo – pastikėti jausmu, intiuicija, pasąmone; o kai reikia bėgti – pasitikėti tiktai kojomis…Svarbiausia – laiku ir teisingai pasirinkti ❗
Visos instancijos, tame tarpe ir Hagos tribunolas yra to paties linijinio – hierarchinio proto produktas. Jos visos laikosi tik ant pasitikėjimo.
O aš keliu pasitikėjimo pačiu protu klausimą.
Ar pasitikite linijiniu – hierarchiniu protu?
Aš asmeniškai juo pasitikiu, bet tik iki ribos!
Jeigu žudomi Irake civiliai gyventojai, moterys, vaikai dėl pavojaus tarptautinei bendruomenei, tai kodėl aš turėčiau pasitikėti protu, kad tos žudynės buvo būtinos?
Jeigu gresia ekologinė katastrofa, tai kodėl turėčiau pasitikėti protu, kad jo produkcija nepradėjo naikinti gamtos ir t.t.?
Pasitikiu protu, bet tik iki ribos.
Pas mane gi yra dar ir jausmai, akys, ausys, o gal aš jau matau per ir girdžiu tik per proto filtrą, tiesiogiai esu aklas ir kurčias, nebematau vaizdo ir nebegirdžiu tiesiogiai?
Jeigu aš matau klykiantį vaiką, kodėl turėčiau pasitikėti protu, kad jis ne neskriaudžiamas, kad prieš jį nenaudojama prievarta, bet jis gelbėjimas?
Pasitikiu protu, bet iki ribos.
Esu dėkingas protui už jo produkciją, bet tik iki ribos.
Todėl keliu klausimą ar egzistuoja pasitikėjimo protu ribą? Kur ji? Kada ji ateina?
Kaip manote jus?
Gerai, qwerty ,užsiplikykime arbatos ir pamąstykime naujai kas gi čia vyksta.Marius puikiai piešia paveikslą.
Qwerty, daugelyje Holivudo filmų yra geras ir blogas žmogžudys. Protas sekdamas kadrus pergyvena dėl gero žmogžudžio, kad jam gerai baigtųsi ir džiaugiasi kai geras žmogžudys pagaliau įveikia blogąjį.
Tai proto treniruotė!
Žiūrintys treniruoja savo protą iki automatiško reflekso!
Po to tokiems treniruotiems vartotojams realiame gyvenime gali pakišti ką tik nori, tai tik technikos reikalas, esmė pats proto reakcijos ištreniruotas refeleksas. Ištreniruotas refleksas paskui veikia automatiškai, nebereikia mastyti.
Turint tokį bejausmį, bet su ištreniruotu proto refeleksu vartotoją galima kurti jam blogiečių ir geriečių scenarijus.
Žudymų faktui toks vartotojas jau nejautrus, o jautrus tik geram ir blogam žudikui!
Tereikia pagrįsti tokiam vartotojui kad aš geras, o jis blogas ir viskas. Leidimas žudyti duotas.
Niekas nieko nematys, nes filtras įstatytas.
Gali daryti ką nori, niekas nieko nematys nors ir ant akių vyksta, gali nuotraukas, video jam rodyti, niekas nematys žudymo fakto, protas bejausmis žudymo faktui, jis gi ištreniruotas ir jautrus tik geram – blogam žudikui.
Todėl Bušas ir geras, o pavyzdžiui toks sukurtas personažas kaip Bin Ladenas blogas.
Svarbiausia įtikinti protą, kad pavyzdžiui Irake gyvena siaubūnai, kažkos piktas, beprotis Huseinas. Tai gi technikos reikalas kaip tai padaryti jei mano rankose spauda, televizija, pinigai. Technikos reikalas kaip gauti iš ištreniruotų vartotojų leidimą gauti žudyti blogietį, pulti kitas valstybes keliančias pavojų ir t.t.
Tie vartotojai dar ir plos!…
ŠS, jei dar savaitgalį būsi tokia niūrzga, tai pakviesiu tave kartu arbatos išgerti.Bus tau 😆
O aš tikiuosi,qwerty ,kad tu tikrai nesusipainiojai jokiose sąvokosi ir supratai apie ką aš parašiau.Tikiuosi.
ŠS,primityviais vadinu ne visus.Tik tokius, kurie tokie ir yra.
Dėl įrašo. Jei žmogus painiojiasi paprastose sąvokose ir nesupranta, kad kitas kalba apie blogo autoriaus įrašą (ne vaizdo), tai yra tiesmuko, riboto, primityvaus mąstymo determinuota ar tai paprasčiausias linksmas nesusikalbėjimas? Kaip galvoji, ŠS?
Mariau, analizuojant tavo nurodytus veikėjus ir jų veikas susijusias su kariniais konfliktais, be nuomonių ir emocijų (už ir prieš išlaisvinimo karus ir pan.) yra svarbu subjektyvi veikos pusė-kaltė.Būtų labai sunku prognozuoti apkaltinamąjį bylos baigtį Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitokiame ad hoc tribunole, nes reikėtų įrodyti tyčią pažeidžiant Hagos ar Ženevos konvencijas.Priešingai, kad tyčia nekaltų niekas nežudė įrodymų yra daug.
qwerty,tu labai mėgsti kitus vadinti kvailais,naiviais,primityvais.Bet paskaityk ką parašei.”Patiko įrašas”.Kas patiko ar įrašo kokybė,ar norėjai pasisakyti,kad žiūrėjai per naujausios klasės televizorių ? Kažin ar tau būtų patikę būti to nužudyto vaikinuko vietoje ir ar norėtum,kad tau arimas žmogus ten būtų ? Jeigu taip tai kitą kartą gali pats pasiskambinti tiems teroristams ir paprašyti,kad jie tau pagelbėtų dar labiau pajausti realaus vaizdo kokybę.Galėsi papasakoti ar patiko.
Qwerty, o tai kaip kai kurių politikų šypsenos, kalbos ir dar plojimai jų kalboms? Pavyzdžiui, Bušas jaunesnysis ir ne jis vienas bet kartu su visais šakalais? Niekas jų nenuteisė už civilių gyventojų Irake skerdynes. Lygtai Hilori Klinton pasakė atsiprašome. Pasižiūrėk į nužudytų civilių, moterų, vaikų vaizdus. Ir ką reiškia tas atsiprašome? Atsibuskit kas vyksta! Politikai karų, žudynių iniciatoriai spaudžia vienas kitiems rankas besišypsančiais veidais, sako kalbas ir visi ploja. Įteisinti įstatymu nusikaltėliai daro nusikaltimus ir niekas jiems nieko negali padaryti.
Perkeliu, nes ne ten parašiau:
Dainius sako, kad žmonių skerdikai verti tik bausmės, o ne dėmesio jiems patiems. Ką tiki žiūrėjau LRT, kuri yra išlaikoma mano pinigais ir kurios tarybos pirmininkas dar neseniai buvo Dainius. Rodo Danske banko reklama. Viename jos epizodų bėga Oskaras Pistorius, kuris įtariamas tyčia nužudęs savo gyvenimo draugę. Reklamoje kalbama apie kažkokius naujus standartus…
Patiko įrašas.
Organizme yra vidiniai organai, kiekvienas organas yra susijęs su tam tikromis mūsų emocijomis, jausmais, savijauta. Jeigu koks nors organas taps engiamu tai atsilieps savijautai, gyvybingumui, nuotaikai, emocijoms.Tad visi organai organizme yra skirtingi, atlieka savo funkcijas, bet jie vienodai svarbūs.
Mariau,nejuokauk.Protas yra pagrindinis.Tai kas,kad dabar sėdime ant užpakalio.Nebus užpakalio,sedėsime ant rankos,arba ant nosies galo.Svarbiausia protas.
Regina, žmogaus organizmas yra vientisas. Bet kiekvienas organas turi savo paskirtį, funkcijas. O kas bus jeigu koks nors organas taps privilegijuotu diktatoriumi? Jis pradės kištis ne į savo funkcijas, kiti organai taps engiami. Harmoningą vientisos sistemos funkcionavimą pakeis destruktyvus funkcionavimas. Destrukcija bus organizme ir veiksmai už organizmo ribų tokios destruktyvios sistemos bus destruktyvūs. Jeigu destrukcija viduje, tai išorėje veiksmai irgi destruktyvūs.
Asilui proto nereikia,bet protui reikia asilo,kad dar ir tą vargšą gyvulėlį galėtų valdyti ir duoti ėsti arbe ne.Tada jau visai pasijaus galigas,valdydamas net asilą.
Pagal Marių taip ir gaunas – asilas sau, Protas sau…Nors koek ten pas tą asilą proto…Bet ir žmoguje Marius atskiria fizinį kūną nuo mąstymo, o protą nuo jausmų…
Pasidomėkite kiek taikių, civilių gyventojų žuvo pavyzdžiui Irake ,,taikos misijos“ metu ir kiek iš jų vaikų? Amerika iš pradžių apkaltino Iraką, kad jis kelia pavojų tarptautinei bendruomenei, o paskui skerdynes vykdė. Tai ne terorizmas? Mano nuomone masinis.
Susidaro toks vaizdelis.Stovi asilas ( Protas ),o Marius laksto apie tą asilą iš vienos pusės ar kitos ir siūlo tai šienelio,tai vandenėlio.Aišku,kad protas (asilo) nusprendė,kad neduos valgyti vargšam gyvulėlui,nes protas gi bejausmis.O jeigu protas nusilestų asilui ir duotų jam pavalgyti,tai asilėlis taip lakstytu,taip žvengtu.O dabar stovi.
Jeigu jau man eilinei kaimo moterėlei aišku,kad Marius yra ufonautas,stebėjęs ir įkirtęs visas mūsų
proto savybes.Jis tik siūlo visiems pastebėti ir pamatyti kaip protas visur viską valdo.Bet turbūt be šansų,nes protas tiek save iškėlęs hierachijos skalėje,kad gali pats pradėti rodyti visus mokslų baigimo diplomus,arba paprašyt kitų parodyt,o dar geriau pasiūsti pas psichiatrą.Nenustebčiau nei kiek.
Terorizmas yra “demokratijos pagal stipresnį“ pasekmė. Pavyzdžiui, intervencija į Afganistaną, Iraką, Siriją, Serbiją nevadinama terorizmu. Tai vadinama taikos misija. Kariškiai tose misijose nevadinami teroristais, bet vadinami taikdariais. Terorizmą galima įteisinti įstatymu tik kitu pavadinimu – taikdariai, taikos misionieriai. O jeigu į tas taikos misijas silpnesnis atsako tuo pačiu ginklu, tai vadinama terorizmu. Stipresnis įteisina savo prievartą į gražius rėmus. Ne ūkininkai gi terorizmą sukūrė, o politikai. Dėl tokių politikų dabar kenčia paprasti žmonės, nes tokį politiką pasiekti rankomis sunku. Be abejo, kad smurtas nepateisinamas, bet nerandama kitokių būdų kaip gintis nuo smurto. Nuo smurto ginamasi smurtu, akis už akį, dantis už dantį. Terorizmas gi faktiškai naujas reiškinys, jam kokių tik 50 metų. Neišeis šio reiškinio nurašyti kaip paprasto nusikaltimo, beprotystės. Nors bandoma tai daryti.
Mariau, tavo mintys apie globaliame pasaulyje suspasutų žmonių kovas yra taiklu. Šiuo atveju yra gal kiek kitaip, nes tie atvykę asmenys nusižiūrėjo vaikiną specialiai su uniforma.
Regina, kare aukų visada yra. Šiuo atveju galime kalbėti pirma apie atskirų žmonių fanatizmą, o religija yra antraeilis dalykas. Jei žmogus kvailas, neišsilavinęs ir pasirengęs sprogdinti kitokius žmones, tai jis gali padaryti ir dėl kitų kvailų priežasčių, nes jo smegenai taip sukasi.
Regina, Dievas tai ne taisyklių rinkinys, o meilė. O kas yra meilė? Jausmas. Todėl religingumas yra jausmas ir labai asmeniški išgyvenimai psichikoje susiję su jausmais. Gaunasi, kad religingumo neįmanoma suprasti, išmokti, perduoti, padovanoti, nėra nei metodikos, nei kelių kaip jį pasiekti. Protas nejaučia, bet žino. Todėl yra masė religinio tūrinio žinovų. Jie moka mintinai šventus raštus, nepraleidžia mišių, diskutuoja apie religingumą, pamokslauja, dėsto mokyklose vaikams ir t.t. Kuo daugiau žodžių apie Dievą tuo mažiau religingumo (jausmo). Daugiažodžiavimas apie Dievą (meilę, jausmą) nutolina nuo Dievo. Fariziejai ir buvo religinio tūrinio žinovai, bet Kristus juos vadino angių išperomis. Jie žinojo ir galėjo skaityti pamokslus, bet protas, žinojimas su jausmu gi nesusijęs. Žinojimas be jausmo, tai sausa šaka.
Tai iš kur atsiranda religinis fanatizmas? Ne iš meilės jausmo, bet iš linijinio – hierarchinio proto. Mano Dievas geriausias, teisingiausias, aukščiausias ir t.t. Tai Dievo vardu ir vyko kryžiaus žygiai, inkvizicija, dabar verslas, politika. Po dievo vardu slepiasi protas, kuris pats save ir laiko aukščiausiu, teisingiausiu, svarbiausiu. Dievas tampa prekiniu ženklu. Garsus vardas! Jeigu eisi savo vardu arba Armani, Versace? Kažkokios Regininos ar Mariaus niekas nežino. Bet yra frančizė, moki už vardą ir darai bizniuką tuo vardu. Hierarchija. Ir prievarta prieš kitus jei pats save iškėlei į aukščiausią hierarchijos laiptelį.
O kaip yra su religiniu fanatizmu? Dėl ko vyksta amžini karai dėl savos religijos pranašumo?
Kova dėl valdžios, pinigų, reitingų, gerbuvio vyksta vis labiau suveržtoje, suspaustoje, ankštesnėje erdvėje.
Pavyzdžiui, jeigu uošvienė gyvena už 100km, tai erdvės laukas vienoks, o jeigu ji gyvena tame pačiame bute, tai erdvės laukas jau žymiai stipriau suveržtas,ankštesnis, todėl ir trintis, kova žiauresnė.
Globalizacija ir yra jei “komunalkėje“ vienas triukšmauja, tai palies visus, bėgti nėra kur.
Arba ankštame autobuse vienas paleido nemalonų kvapą, tai visi pajaus ir turės adaptuotis, nes bėgti nėra kur.
Todėl globalioje erdvėje kova dėl kąsnio, vietos tampa žiauri, nes trauktis, bėgti nėra kur, turi išgyventi, adaptuotis. Todėl braunamasi alkūnėmis, kapojamasi, draskomasi į akis dėl savo erdvės plotelio ir kąsnelio. Išgyventi reikia.
Lygiai taip pat kova dėl valdžios, todėl kiekvienas įvykis, situacija bus vis labiau „politizuojamas”. „Politizuojamas” gali būti sportas, menas, medicina, nusikaltimai, tautinės mažumos, vaikai, gyvūnai, dangus, absoliučiai viskas.
Šiuo atveju „politizuojami” žmogžudžiai.
Taip ir turi būti, nes tokios linijinio – hierarchinio proto savybės, o jos tiksliai ir sąžiningai veikiantis mechanizmas.
Stebėkite žmonių charakterius didmiesčiuose!
Agresyvumas – naglumas, chamiškumas, kova be taisyklių, tokia perspektyva.
Pavyzdžiui, daugiabučių namų kiemuose jau vyksta kova dėl vietos pastatyti automobilį, savo akimis mačiau kaip du pensininkai kalėsi dėl vietos su jauna moterimi, kuri buvo su mažu vaiku.
Nepamirškime, kad protas bejausmis.
O kuo erdvė labiau suveržta, kuo ji ankštesnė tuo jis darysis agresyvesnis.
Ir svarbiausia, kad tas agresyvumas bus pagrįstas loginiais argumentais. Vardan tiesos,gėrio, vaikų ateities, šalies gerovės, o tai ką daryti, man irgi reikia gyventi, išgyventi ir t.t. Protas pagrįs ir pirmyn…