Šiemet tik nacionaliniai dienraščiai pirmadieniais buvo priversti užsidaryti. Reikia taupyti. Tačiau Druskininkų miesto valdžios palaimintas, sukurtas ir finansinėmis injekcijomis tobulai finansuojamas propagandinis leidinys „Mano Druskininkai” vakar pademonstravo naują stilių ir „žurnalistinį” profesionalumą – dirbti merui, merui ir tik merui.
Mero Ričardo Malinausko pavaldinė savo (ar nelabai) noru pakalbino savo bosą ir iš jo išpešė atvirą prisipažinimą, kad su savo oponentais meras nori asmeniškai susidoroti ir tam žino keletą priemonių. Smurto sakosi nenaudosiąs, bet teisinėmis priemonėmis bandys „kaukštelėti”. Tą ir daro ne tik keldamas privataus kaltinimo baudžiamąją bylą žurnalistui, bet ir viešai druskininkiečiams aiškindamas apie savo vertybes, šeimos(ų) peripetijas, santykių su žmonomis įdomybes ir t.t.
Visgi mero ir jo pavaldinės Agnės Petrauskaitės pokalbio viršune laikyčiau vadinamojo straipsnio pabaigoje draugišką sutarimą – mero kritikai yra pavyduoliai, kurie turi psichologinių problemų dėl nerealizuotų savo tikslų.
Ką gi, galiu tik pasveikinti Druskininkų valdžią ir jai tarnaujančius mažesniusk lerkus – atrodo, kad jie puikiai sutaria ir išvien kovoja dėl asmeninių mero ambicijų.Taip sakant, komandinis darbas yra gerai 🙂
Tik siūlau pernelyg neatsipalaiduoti, nes Lietuvoje galioja ir įstatymai. Ir jie draudžia painioti viešus ir privačius interesus. Todėl jei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gaus skundą ir bus principinga, atvirai laikraštpalaikyje prisipažinęs dėl užgautų asmeninių ambicijų ir joms patenkinti naudojantis savo pavaldinę meras Ričardas Malinauskas gali būti pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Kitaip tariant, privatiems interesams naudotis savo pavaldinės ir ruporo paslaugomis yra negražu ir nedemokratiška.
Mariau, mes su Regina rašinėjame burgis.lt. Ten paskutinis įrašas ir vietinis tinklaraštininkas teigia, kad „…labiausiai mane stebina žmonės, kurie nieko neturi, nieko neužgyveno, nepasiekė ir… nieko nenori! Kaip galima nenorėti?! Toks gamtos dėsnis – norėti! Geriau, aukščiau, plačiau, greičiau reikia gyventi, nes tuoj tuoj tas tavo vienintelis gyvenimas baigsis…”
Kaip toks jo požiūris iš tavosioslinijinio proto teorijos, taškų siekimą patvirtina?
Mariau, o gal čia kaip tik radom stiprią asmenybę kandidatuoti į Prezidentus? Juk jei prisimintume, tai tuos, kurių kritikai nemylėjo, su gera patama ir rinkimų sumanios technologijos dėka kopdavo į patį viršų?
Linijinio proto civilizacijoje, jeigu vieta neteikia kažkokių privilegijų, tai ji šudas, o ne vieta.
O pavyzdžiui, vieningoje šeimoje arba draugų kolektyve nėra elitinių vietų ir privilegijuotiems nėra vietos, kiekvienas užima savo vietą, kurią atitinka pagal savo savybes, kas ką geriausiai moka tas tą ir daro. O pastebėkite kaip linijinio proto civilizacijoje tėvai auklėja savo vaikus? `Jie stengiasi, kad vaikas užimtų šiltą vietą, nesvarbu, kad talento nėra. Arba pastebėkite kaip daugelis verslininkų, sportininkų, dainininkų , aktorių, šokėjų veržiasi į politiko vietą. Taip hierarchinis protas daugelį atveda ne į savo vietą. Tai ką gali veikti ir kaip dirbti atsidūręs ne savo vietoje? Pradeda ieškoti asmeninės naudos, naudotis vietos privilegijomis. Užimama vieta nebeatlieka jai skirtų funkcijų ir tampa destrukcijos nešėja. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad policininkas turintis gaudyti prekiautojus narkotikais, bet pats imasi jais prekiauti, arba žurnalistas pradeda dirbti reklamos vadybininku arba politikas žiūrėti savo verslo interesų, savivaldybės darbuotojas plauti pinigus , kunigas politikuoti ir t.t. Valstybėje pradeda siautėti chaosas, destrukcija.
tada turbūt jokio skirtumo kas kandidatuos į Prezidentus ar seimą, Marytė, Petras ar Jonas, vistiek valdžioje bus tas pats hierarchinis linijinis protas.
Kiekvienas linijinio proto civilizacijos atstovas pats save įsivertina ir savo veiksmus pateisina taip, kad uodas nosies nepasigaląs. Ir sėdi savo teisybės tanke! Panašiai kaip rusiškame posakyje: “ когда я ем то глух и нем“. Jeigu ne įstatymas, tai kas daugiau ištrauks iš tanko apkurtusį?! 🙂
Šio laikmečio problema, kad į savo teisybės tankus sulindo patys įstatymų vykdytojai, kurie riebiai ėda esančių hierarchinės piramidės apačioje sąskaita. Jie skirsto pinigus ir gėrybes, sau ir saviškiams prabangus namai, automobiliai, algos. Dalina iš Europos atplaukiančią fanierą panašiai kaip pasakoje apie batuotą katiną, Danieliui – Lemonui ir man – man – man! O tie, kurie bando prisibelsti iki sėdinčių tanke yra valstybės pamatų griovėjai runkeliai ir teroristai drumsčiantys sotaus elito gyvenimo ramybę.
Mariau, įstatymu sunku ištraukti kai kuriuos, nes jiems atrodo, kad tas įstatymas ne jiems.