Šiandien į rankas paėmiau kolegos Sigito Stasaičio knygą „Rytoj mane nužudys”. Ėmiau skaityti ir tik dabar atsiplėšęs nuo jos trumpos pertraukėlės metu nutariau parašyti keltą minčių.
Visų pirma, ši knyga mano rankose tikrai greičiausiai nebūtų atsidūrusi artimiausiu metu, jei ne vienas labai keistas ir tuo pačiu provokuojantis Andriaus Tapino komentaras Facebook tinkle:
„Pasirodo ir knygų leidyboje yra išsigimėlių.
Leidykla „Kriminalistika”, autorius Sigitas Stasaitis, knyga „Rytoj mane nužudys” apie tai, kaip dvi gimnazijos moksleivės žiauriai nužudė savo bendramokslę. Anotacijos normaliems žmonėms geriau neskaityti.
Kam reikalinga tokia knyga? Ką ji skatina? Kodėl norima iš to uždirbti? Kokius tikslus turi šito daikto pirkėjas? Galvojau, kad man greičiau liežuvis nudžius negu pasakysiu, kad knygas reikia deginti. Bet šitą išsigimėlių kūrinį sudeginčiau su malonumu.”
Kadangi vienas kolega rašė apie kito kolegos knygą nutariau asmeniškai suprasti, kodėl taip rašo būtent A. Tapinas. Mane labiausiai pribloškė Andriaus žodžiai „išsigimėlių”, „kam reikalinga tokia knyga?”. O ypač tulžingai nuskambėjo žodžiai „šitą išsigimėlių kūrinį sudeginčiau su malonumu”.
Prisipažinsiu atvirai – tokios neapykantos ir pagiežos iš tokio lygio žurnalisto seniai nesu matęs viešoje erdvėje. Todėl įsitikinti, ar tokie Andriaus žodžiai tikrai pagrįsti tiesiog privalėjau. Ir po to, kai perskaičiau jau ne vieną Sigito Stasaičio knygos puslapį, galiu atsakyti bent į keletą Andriaus klausimų. Tačiau, visų pirma, noriu pasakyti, kad išvadinimas išsigimėliais yra visiškai nepagrįstas. Turiu omenyje, žinoma, knygos autorių, leidėjus ir knygos heroję/auką. Na o klausimas apie knygos reiklaingumą ir leidėjų intencijas galėjo būti lengvai atsakytas, jei Andrius būtų atidžiau skaitęs bent jau knygos įžangą. Joje Sigitas, kuris kelerius metus yra dirbęs kriminalinėje policijoje o vėliau daugiau kaip dvi dešimtis metų kriminalinėje žurnalistikoje, labai aiškai išdėstė savo motyvus:
„Kuo šis nusikaltimas yaptingas, kad apie jį reikėjo parašyti knygą? <…> V. Vaitiekaitytės isu V. Lietuvninkaite žmogžudystė pranoksta bet kokius anksčiau įvykdytų nusikaltimų remus ne tik tuo, kad žudikės neturėjo aišakus motyvo žudyti. Baisiausia, kad jos ne tik supjaustė, išniekino aukos kūną, bet ir atšvęsdamos įvykį ketino jį valgyti (o gal ir valgė?). Tokio šiurpaus poelgio nebuvo ne tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, bet ir, atrodo, visoje netrukus antrąjį šimtmetį pradėsiančios Lietuvos Respublikos istorijoje. <…> Štai dėl ko parašiau šią knygą – kad visuomenės sužinotų tai, kas netilpo į nuosprendį.”
O aš dar pridurčiau, kad Sigitas padarė tai, kas netilpo į daugelio televizijų (taip pat ir LRT) šia tema rodytas laidas ir reportažus naujienų laidose. Kas netilpo viešose diskusijose ir laikraščių puslapiuose. Nes visuomenė turi ne tik plaukti paviršiumi stebėdama įvykius, bet ir gilintis į jų priežastis ir problemas. O žurnalistai, kurie rašo knygas apie realisu įvykisu ir faktus bei juso bando analizuoti, mano galva daro visuomenei žymiai daugiau naudos profesine prasme, nei tie, kurie rašo eilėraščius ar romanus. Nes tai jau rašytojų duona.
Tad kol kas parašiau tik tiek, nes knyga iš tiesų parašyta taip, kad skaitau su didžiule įtampa ir negaliu likti abejingas. Todėl platesnis knygos komentaras (taip pat ir su kritinėmis pastabomis), bus perskaičius ir ramiai įvertinus visą kūrinį.
P.S. Žinau, kad Sigitas Stasaitis gali ir save apgintų bet kokioje situacijoje. Tačiau viešoje erdvėje paleistas Andriaus komentaras vertas ritmo atsako. Žymiai rimtesnio, nei mano komentaras dainius.org dienoraštyje
Labai įtraukia, tikrai verta dėmesio!
Mariau, tai tokiu atveju bet koks kalbėjimas apie busikaltimus yra spekuliacija jausmais pirkėjų. O kaip tada su F. Dostojevskiu ir jo pamąstymais knygoje „Nusikaltimas ir bausmė”? O jei pinigai visus domina, tai laida televizijoje apie pinigų kartą yra lygiai tas pats
Dainiau, F. Dostojevskio pamąstymai „Nusikaltimas ir bausmė” gimė būtent tuomet kai jis turėjo didelių finansinių sunkumų. Rašė nes pinigų reikėjo!
Dainiau ir nereikia apibendrinti, bet intelektas tam ir duotas, kad skirti grūdą nuo šūdo!
Nesakau, kad Sigito Stašaičio romanas ” Rytoj mane nužudys” yra nematomas šūdo siūlas, turintis komercinį tikslą jautrioje temoje. Gal turėsime F. Dostojevskį Nr. 2. Andrius Tapinas pamatė spekuliacijos nišą (uždirbti litą) jautria tema, gal taip ir yra? O gal ir ne? Tai ir yra tema, skaitykite, mastykite ir darykite išvadas. Mokykimės skirti.
Mariau, bet visi žurnalistai uždirba iš aktualių temų 🙂 Juokaukime kiek norime, bet kitaip ir nėra. Visi tai daro. Net kunigai iš aktualių problemų išpažintis daro 🙂 O Pinigų karta ir AT nesiekia aktualių temų paviešinti? Man keista, kad žurnalistai, kurie aktualiomis temomis savo srityje daro darb us, skirstomi į spekuliantus ir ne. Štai jei apie politiką ar kultūrą, dar ekonomiką ir sportą – tada prašome. O jei kirimanlai, tada jau blogai. AT komentaras man pasirodė keistas tik dėl to, kad pajutau, jog nėra skaitęs jis knygos. o vertinimas ir verdiktas apie išsigimėlius yra labai skaudus bet kuriam kolegai. Tad įdomu, kaip reaguotų aitorius, jei jį už PINIGŲ kARTOS kūrimą pavadintų lygiai taip pat? Tarkime, kad apie pinigus nuolat šnekantieji yra išsigimėliai. O tai ir organizuojantys būtų vadinami išsigimėlių ir spekuliantų vadovai? Tai yra adekvatumo klausimas.
Dainiau, man keista, kad tu vis dar negali suvokti, kad bet kokia tema yra jokia. Šį faktą patvirtina skirtingos psicho – emocinės reakcijos į vieną ir tą pačią temą, reiškinį. Bet psicho – emocinės reakcijos gali būti į naudą, kuriančios sveiką, pozityvią psichiką ir destruktyvios, griaunančios. Pavyzdžiui, menas gali auklėti sveiką psichiką ir atvirkščiai griaunančias psichiką reakcijas. Pavyzdžiui, daugybė Holivudo filmų auklėja griaunančias psichiką reakcijas. Tad ne visi žurnalistai ar menininkai uždirba iš sveiką psichiką kuriančių temų! Daugybė jų uždirbinėja iš griaunančių psichiką temų. Prisiminkime pedofilijos temą ir TV3, bei LNK transliacijas, psichinė įtampa buvo keliama iki psichozių prie TV ekrano. Daugeliui mamų važiavo stogas! O nemaža dalis žurnalistų, politikų, visuomenės veikėjų krovėsi sau reitingus , uždirbinėjo taškus ir pinigus. Jautri tema tapo manipuliacijų psicho – emocinėmis reakcijomis! Tad daugybė žurnalistų uždirbinėja pinigus žmonių gynybinių reakcijų sąskaita! Galima gąsdinti, kelti įtampą, bei paniką ir iš to pelnytis!!! Scenarijų ir priemonių kuriomis galima uždirbti pasinaudojant žmonių gynybinėmis reakcijomis galima prigalvoti kiek tik norite!
Nusikaltimai, seksas ir pinigai yra šventa trejybė, be kurios neišsilaikytų nei viena komercinė televizija. Pasižiūrėkite kiek prikrauta knygų knygynuose ir būti pastebėtai knygai didžiulė konkurencija. Tai gal Tapinui pasirodė, kad ta knyga tik dar viena spekuliacinė tema, knygų versle. Gal taip ir yra tik užsimaskavusi?
ŠS, tikrai verta paskaityti. Labai norėčiau, kad žurnalistai dažniau gilintųsi į kontekstą, o ne vien sektų kasdienos įvylius
Dainiau , manau pats puikiai supranti norėti,kad kitas kažkas darytų, tai ir lieka norais. Nepriversime ir neįrodysime.
Belieka patiems”kažką” daryti. 🙂 arba sukirmyti 🙂
beje, Marius pakomentavo „bydlų” temoje, kodėl taip vyksta. Galima tik pakeisti pavadinima „išsigimėliai”.
Belieka tik įkirsti tai apie kalba Marius. O jis visada pabrėžia tai, kad turi formuotis ir bendravimo virtualioje erdvėje kultūra. 🙂
Dainiau, papuošti galime tik Kalėdinę eglutę. Ir A. Tapinas padarė puikia reklamą. Ir Dainaiu tu dar puikiau tai padarei. Aš nežinojau. Dabar žinau. Būtinai paskaitysiu tą knygą. 😀
ŠS, šiuo atveju yra ne ta poblema, k jis jaučia ir ko jis nori. Jis mano kolegą išvadino išsigimėliu. Dar daugiau. Jis parašė, kad viena iš leidyklų neprekiautų jo knygomis. Taip padarė antireklamą. Tad čia jau kenkimas kolegos darbui ir nepagarba, kuri tikrai nepuošia paties Andriaus – man akimis, vieno geriausių Lietuvos žurnalistų ir laidų vedėjų.
Dainaiu A.Tapinas turbūt nebejaučia jokio malonumo. O degindamas knygas pajaustų. Leiskime jam tai daryti . Tegul perka ir degina. Visiems bus gerai . Ir leidykla uždirbs ir A. Tapinas malonumą pajaus. 🙂