Su dideliu malonumu ir kartais su visai nesmagia nuotaika stebiu vis labiau į finišą artėjančius savivaldos rinkimus. Šioje kovoje labai aktyviai dalyvauja ne tik atskiri žurnalistai, bet ir patys vietiniai laikraščiai, jų vadovai ir dalininkai. Kai kada tokią kovą galima vadinti hibridiniu ir nekonvenciniu politiniu karu, kuriame negalioja jokios padorumo, profesionalios etikos ar net įstatymų nustatytos taisyklės.
Todėl ta proga prisiminiau prieš ankstesnius savivaldos rinkimus mano smagų komentarų ciklą „žaidžiame demokratiją rajonuose”. Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija dar 2010 metų spalį pateikė rekomendacijas žurnalistams dėl jų dalyvavimo politikoje. Tačiau pastaruoju metu mane pasiekia vis daugiau skundų ir konkrečių problemų dėl kai kurių vietinių laikraščių išsigimimo – jie tampa propagandiniais ruporais. Vieni „dirba” valdantiesiems, kiti opozicijai, bet ir vieni ir kiti, dėl kurių skundžiamasi, be jokios gėdos ir sarmatos net neslepia savo politinių simpatijų. Kai kada neslepia ir politinių ambicijų, nes tokių redakcijų žurnalistai patys aktyviai dalyvauja rinkimuose kandidatuodami į savivaldybės tarybos narius. Todėl skaitydamas tokių „žurnalistų” rašinėlius (straipsniai nedrįstu vadinti), kuriais kritikuojami oponentai ar garbinami bendražygiai jaučiuosi kaip pamazgų duobė, į kurią kas netingi gali pilni žurnalistikos šiukšles o man belieka tik pripažinti, kad šiukšlės yra tiktos. Ir antriniam perdirbimui jos nebetinka.
Todėl nematau kito kelio, kaip tik viešinti visas istorijas ir jų herojus, kurie daro mūsų bendruomenei gėdą. Gal taip bent galėsime nuo jų atsiriboti. Tuo pačiu kviečiu visus pažįstamus netylėti ir atidžiai stebėti situaciją, o apie kiekvieną šiukšlintoją nedelsiant pranešti man.