Panašu, kad Druskininkų valdžios propagandinis neteisėtai leistas laikraštis „Mano Druskininkai” tapo reikalingas Rositos Šilėnės vadovaujamai VšĮ „Kantri medija”. Kaip matyti iš tik ką pasirodžiusio laikraščio metrikos, ši įstaiga ėmėsi laikraščio leidybos.
Kol kas daugiau viešoje erdvėje kokio pranešimo ta tema neteko matyti – niekas iš Druskininkų miesto valdžios atstovų neatsiprašė už tą gėdingo leidinio gėdingą ir neteisėtą veiklą iki šiol. Kažkodėl niekas nepasidžiaugė jo įsigijimu. O žurnalistų bendruomenei belieka stebėtis tik mūsų valdančiųjų politikų reakcija. Juk dar 2013 metų gruodį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba savo sprendime ir vėliau teismas aiškiai pasakė štai ką:
„Kartu nustatyta, jog per laikraščio „Mano Druskininkai“ leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius – politinius interesus. Tokiu būdu pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas (numatantis, jog viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus).”
O gal vis dėl to paklaus artimiausiu metu ir premjero Algirdo Butkevičiaus reakcijos Aurimas Perednis „Žinių radijo” eteryje apie Ričardo Malinausko gėdingą produktą? O gal LRT padarys laidą apie tai? Ypač būtų smagu, jei pakalbintų leidinį leidžiančios įstaigos vadovę apie tokio laikraščio perspektyvas? Jau teko skaityti ir atsakymus, kodėl šio leidinio ėmėsi verslininkas, viešųjų ryšių agentūros „VIP Communications“ steigėjas Darius Gudelis, kuris tapo vieninteliu laikraščio savininku. Juk labai įdomu, kai laikraščio vadovavimą perima viešųjų ryšių agentūros VIP Communications komandos narė, teisininkė Rosita Šilėnė, o greta jos dirbs tie patys neetiško leiidinio darbuotojai.
Šiandien naujienų portale Delfi rašoma, kad paklaustas, ar nesvarstė galimybės steigti naują laikraštį, o ne perimti „Mano Druskininkus“, Darius Gudelis pasakė štai ką:
„Manau, kad investuoti į reputaciją yra pigiau nei investuoti į naujo prekės ženklo įvedimą rinkoje“
Tuo pačiu galima priminti, kad pernai dar prieš prasidedant rinkimams į Europos parlamentą ir Prezidento postą dienraštyje „Lietuvos žinios” buvo skelbta, jog su socialdemokratais ir jų iškeltu kandidatu į prezidentus Zigmantu Balčyčiu dirbo ta pati jau minėta komunikacijos agentūra „VIP Communications“. Na o Druskininkų meras, kurio vadovaujama savivaldybė sukūrė neteisėtą ir neetišką leidinį, yra socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas.
Todėl šį kartą keliu labai paprastą klausimą sau ir visiems bent kiek (ne)kokybiška žiniasklaida besidomintiems žmonėms. Jei socdemas politikas inspiruoja su savo bendražygiais neetiško, neteisėto propagandinio leidinio leidybą, ją organizuoja ir tam pajungia iš esmės viešuosius resursus, o vėliau neaiškiomis sąlygomis perleidžia tai privačiai viešųjų ryšių ir „integruotos komunikacijos” kompanijai, tai ar galime kalbėti apie nors kokius etikos standartus turinčią žiniasklaidos priemonę? Manau, kad „Mano Druskininkai” padoraus leidinio reputacijos niekada neturėjo, tad ją įgyti jau ir nebeįmanoma. Todėl tokio laikraščio išlaikymas kelia ir daugiau klausimų. Visų pirma, kokia finansinė nauda iš tokio produkto bus tiems, kas jį įsigijo?