Kompensacijos žydams arba kodėl už 113 milijonų gauname antausius?

Ne vienerius metus trunkanti muilo opera dėl žydams Lietuvoje priklausiusio turto grąžinimo arba kompensacijų už jį sumokėjimo vis tebesisuka apie keletą klausimų – kiek duos, kam duos ir kada. Bet ar tai vieninteliai svarbiausi klausimai? Man atrodo, kad yra ir svarbesnių.

Kaip žinia, šią savaitę Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad per dešimt metų Lietuvos valstybė sumokės 113 milijonų litų kompensacijos už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Pagal projektą piniginė kompensacija pradedama mokėti nuo 2012 m. sausio 1 d. ir baigiama mokėti 2022 m. kovo 1 d. Taip pat numatyta, kad gali būti ne tik išmokėta piniginė kompensacija už prarastą nekilnojamąjį turtą, bet ir grąžinta keletas bendruomenių pastatų natūra. Tokiu atveju natūra grąžintas turtas būtų išskaičiuojamas iš 113 mln. litų sumos.

Atrodo, visiškai logiškas sprendimas. Ir tikrai pagrįstas. Juolab, kad labai aiškiai buvo pasakyta ir dar viena informacija – išmokėta piniginė kompensacija ir perduotas nekilnojamasis turtas turi būti naudojami tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje bei antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Tačiau tokių logiškų ir geranoriškų sprendimų nepakanka… Bent jau vienam tokiam nuolat į Lietuva atvykstančiam veikėjui – Tarptautinių žydų reikalų departamento direktoriui Andrew Bakeriui. Atrodo, kad jam net labiau nei Lietuvos žydams rūpi tie milijonai. Kodėl?

Vien tai, kad vos išpaltinusi pranešimą apie savo sprendimą bandyti surasti tuos nelemtus 113 milijonų Lietuvos mokesčių mokėtojų litų, Vyriausybė buvo priversta vos po valandos platinti dar vieną pranešimą. Apie susitikimo su tuo pačiu A.Bakeriu detales. tiksliau sakant, premeras Andrius Kubilius dar kartą turi teisintis, kad Lietuvos žmonių siūlomos milijoninės sumos yra teisingumo atkūrimas. Negi kam nors neaišku? Man aišku. Bet ponui A.Bakeriui – nelabai.

Štai net premjero aiškinimai ir teisinimaisi, kad jo vadovaujama Vyriausybė bendrus klausimus sprendžia nuolatos konsultuodamasi su Lietuvos žydų bendruomenėmis ir tarptautinėmis žydų organizacijomis, nelabi suminkštino greižtjo dėdės A.Bakerio širdies. Premjeras A.Kubilius priminė svečiui prieš mėnesį įvykusį susitarimą dėl buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribų, kurį pavyko pasiekti po Lietuvos Vyriausybės atstovų konsultacijų su Europos žydų kapinių išsaugojimo organizacijos delegacija. Beje, man vis dar nesuprantama, kuo čia dėtos tos kapinės ir milijoninės kompensacijos? Na bet tiek to.

A.Bakeris vis tiek perdavė savo atstovaujamos organizacijos narių nusivylimą dėl to, kad Lietuvoje šis klausimas yra sprendžiamas taip ilgai, ir išreiškė savo asmeninę viltį, kad A.Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei pavyks jį galų gale išspręsti. Viskas atrodytų gražu. Tačiau pats premjeras pridūrė, kad mes bandome kompensuoti žydams už jį turta dėl savo noro atkurti teisingumą. O ne „dėl tarptautinių žydų organizacijų spaudimo, ne dėl svarbių Lietuvos užsienio partnerių siunčiamų signalų”. Štai šitie dalykai ir verčia mus nerimauti. Ir nelabai tikėti pono A.Bakerio nuoširdumu.

Jau seniai visa visuomenė ir ypač politikai jaučia ir spaudimą, ir tuos „signalus”. Daug kas vengia viešai apie tai kalbėti. Ir apie tų signalų siuntėjus. O juk visuomenė turi teisę žinoti kokie ir kieno siunčiami tie signalai. Ir kokie tai signalai? Tai šantažas ar grąsinimai? O gal tik įspėjimai? Dėl ko jie?

Bet kuriuo atveju pono A.Bakerio tonas yra nepagarbus Lietuvos žmonėms. Jis net sako, kad visas šitas milojonų gražinimas Lietuvoje jį „erzina”. Štai www.alfa.lt rašo, kad pasak A.Bakerio, „tai, ką dabar siūlo Lietuvos vyriausybė, taip pat netinkamas sprendimas. Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktoriui kliūna ne tik suma, kurią Lietuva ketina sugrąžinti, bet ir nustatytas terminas”. O man kyla klausimas – o iš kur paimti tuos pinigus Lietuvos žmonėms dabar, kai sunkmetis?

Todėl pritardamas idėjai, kad nukentėjusiems žydams turi būti ieškoma būdų kaip greičiau ir teisingai kompensuoti patirtą žąlą, manau, jog tokie pono A.Bakerio pareiškimai ir nuolatiniai važinėjimai Lietuvoje su pinigų reikalavimais, deja, gal ir padeda greičiau „išsimušti” pinigus, bet skatina tautinę nesantaiką ir kursto mūsų visuomenės susipriešinimą. Pažiūrėkite į komentrus internete prie publikacijų apie tuos nelemtus 113 milijonų litų.

http://www.alfa.lt/komentarai/straipsnis/?id=10278928
gringas 2009-06-26 09:19
Kaimynas zydelis, tai matau kaip zmogus babkes uzkala. Turi masina, bet nei jis nei zmona niekad nevazineja. Miesto autobusais irgi. I miesta pesti arba dviraciu mina. Kur tik randa zemes lopineli palei kelia, tuoj kazka pasisodina. Simet prisijuokiau, pasisodino bulviu, aisku ne savo zemej, o ten kanalizacija ir miesto vandentieki tiese, tai viska isrause. Kai uzlygino, ziuriu jis vel su plugeliu kazka sodina. Pats gyvena mazoje virtuveleje, o visa nama isnuomoja automobiliu prekeiviam. Viska pats uzsidirba juodu darbu, o ne praso kazka grazint ar kompensuot. Nors jis sake kad pas juos ten tipo obsciaga yra. Kazkiek pinigu bendrom reikmem aukoja, o kam ju reikia, suselpia. Taip kad zydas zydui zydas;)

http://www.alfa.lt/komentarai/straipsnis/?id=10278928
Vilmis 2009-06-26 09:06
,,Juk katalikų bažnyčiai nebuvo grąžinta tik trečdalis bažnyčių“, – piktinosi E. Bakeris.,, Tai bliamba jiems tada tik sinagogas ir grazinkit jei tokie paliginimai 🙂 Ir geriau jiems tas kompensacijas sumoket nes privaziuos cianais ir bus Lietuva antras Gazos ruozas Visi matet per zinias ka dievo tauta ten daro Be to lietuva ne Vokietija kokia kad turetu toki dideli biudzeta ir galinga ekonomika Seip jei taip nori savo Verslui tu pastatu Vilniaus senamiestije reikia pasiulyt galimybe nusipirkt o nedalint, cia juk ne Labdaros organizacija

O gaila.