Tikras solidarumas – visems po lygiai ir per pusę

2009 metų liepos 22 dieną Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIP-787(2).

Šiuo įstatymu iš kūrybinį darbą dirbančio ir už tai atlygį pagal autoriaus teisių sutartį gaunančio žmogaus Seimas atima teisę tikėtis normalių socialinių garantijų artimiausiu metu ir sulaukus garbingo, bet ne tokio darbingo amžiaus. Tokias garantijas turi politikai, valstybės tarnautojai ar bet kuris kitas Lietuvoje dirbantis žmogus.

Dvigubai mažesni mokesčiai ir tiek pat sumažintos socialinės garantijos ne tik pažeidžia solidarumo ir lygiateisiškumo principą, bet ir iš esmės pamina kūrybinį darbą dirbančio žmogaus teisę auginti vaikus ir už tai gauti deramą valstybės paramą, ligos atveju tikėtis nedarbingumo išmokos ir, jei pavyks, sulaukti ramios senatvės. Visai tai Seimas atima vieninteliu sprendimu.

Geri norai padėti kūrybinio sektoriaus žmogui išgyventi ekonominį sunkmetį yra sveikintini. Valstybės parama šiam sektoriui būtų svari parama. Tačiau bandymas taupyti kuriančių žmonių sąskaita – nesažiningas ir neteisingas sprendimas.

Tačiau yra galimybė politikams ištaisyti savo klaidą. Tokią pačią mokesčių ir socialinių garantijų sistemą nustayti visiems dirbantiesiems. Ar tu dirbi Seime, ar prie staklių, ar esi valstybės išlaikomas karo kapelionas kapelionams, ar esi gydytojas, ar mokytojas, tu moki socialinio draudimo mokesčius tik nuo pusės uždirbtų pinigų. Ir pensijas, ir vaiko auginimo išmokas, ir ligos metu gaunamus pinigėlius gaus visi vienodai – po pusę to, kas priklausytų normalioje situacijoje.

Kas sutinka? Gal pradėkime šio klausimo pateikimą nuo valdžioje esančių politikų ir valstybės tarnautojų? O tada paklauskime bet kurio kito Lietuvoje dirbančio žmogaus? Ir jei visis sutinka, tuomet reikai skubaus įstatymo projketo. Ir bus Lietuva solidari. Ir bus visi patenkinti.