Savaitės herojus – R. Šarkinas

Visą šia savaitę politikai ir žiniasklaida „skalbė” Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną. Priekaištai dėl pernelyg didelio atlyginimo, kelių mokymo centrų-poilsinių, kreditų darbuotojams – tai lyg kritikos ledkalnio viršūnė. O kur esmė?

Šiandien „Žinių radijo” laidoje „Savaitės herojus” apie konflikto su politikais esmę nekalbėjo net pats R. Šarkinas. Jis – ne poltiikas. Todėl jam ir nepridera politikuoti. Bet jis pasakė paprastą dalyką – jei politikai nori ką nors keisti, tegul ir keičia. Pats bankas net neturi įstatymų teikimo iniciatyvos teisės. Todėl būtų absurdas, jei bankas pats siūlytų arba didinti, arba mažinti sau atlyginimus ir pan.

Bet radijo laidoje R. Šarkinas išsklaidė iš esmės visus galimus neaiškumus dėl jam viešai keltų klausimų. Todėl vis labiau darosi įdomu, kodėl politikai tuos pačius klausimus R. Šarkinui uždavinėjo viešai, per žurnalistus? Kodėl tiesiogiai nepaklausė? Galų gale, kodėl nepaskaitė savo pačių priimto Lietuvos banko veiklą reglamentuojančio įstatymo? Kodėl banko vadovo algos anksčiau nekeitė (beje, mano nuomone, tai visai normali alga, jei lyginsime su komercinių bankų atlyginimais)?

Ir jau visišku populizmu kvepia politikų kalbos apie pernelyg didelį vidutinį banko darbuotojų atlyginimą. Jei jų vidurkis keliais šimtais litų mažesnis nei centrinių valdžios valdymo institucijų, tai visi klausimai apie tokius atlyginimus turi būti adresuoti Seimo kanceliarijai ir ministerijoms?

Todėl jau dabar aišku, kad R. Šarkino kritika susijusi būtent su noru jį pakeisti. Tik klausimas lieka vienas – kam ruošiama jo vieta? Pažiūrėkime, kas gali likti be darbo rudenį ir gal taps aiškiau.