Europos Parlamentas turi du pastatus - Strasbūre ir Briuselyje. Gal užtenka ir vieno?
Spalio 1-2 dienomis dalyvausiu konferencijoje, kuri skirta aptarti komunikacijos iššūkius ir galimybes ekonominio sunkmečio laikotarpiu bei sustiprinti šalies institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą informuojant piliečius Europos Sąjungos klausimais. Labai tikiuosi ne tik įdomių pranešimų, ir diskusijų. Labiausiai laukiu išvadų ir pasiūlymų.
O kol kas man atrodo, kad mums – žurnalistams – vienas didžiausių iššūkių, tai matyti ir žiūrėti kiek toliau nei tavo nosies galas. Pvz., šiomis dienomis beveik kasdien kalbama apie taupymą. Seimo nariai mažinasi atlyginimus, išlaidas, Vyriausybės galva daro tą patį. Visi spaudžiamės, kad tik taupiau gyventume. Ir žurnalistai skaičiuoja valdžios leidžiamus litus, centus.
O kiek žurnalistų per pastaruosius metus kalbėjo apie ES institucijų taupymą ir jų išlaidų mažinimąsi? Apie jų algų karpymus, reprezentacinių išlaidų mažinimą? O apie Europos Parlamento narių atlyginimus, jų kelionėms skirtų lėšų mažinimą? Kiek kartų bandė spausti ne tik Vilniaus Gedimino prospekto valdininkus ir politikus, bet Briuselio ir Strasbūro koridoriuose vaikštinėjančius jų kolegas? Kada drąsiai paklausime ir jų, kiek planuojate taupyti ir kada? Juk ir ten leidžiami mūsų pinigėliai? Aūūūū, kolegos.
Bet konferencija prasidės tik po pietų, todėl pamąstymus iš vietos surašysiu dar šiandien vakare.