Šia tema praėjusią savaitę kalbėjau su dienraščio „Verslo žinios” žurnaliste. Šiandien skaičiau publikaciją „Vienu ypu ir fotelį, ir taburetę užsėsti”.
Nors su mane kalbinusia kolege kalbėjome nemažai, palietėme įvairius aspektus, tačiau straipsnis gavosi, mano nuomone, silpnokas. Paprastai rubrika „Media” dienrašytyje „Verslo žinios” pasižymėdavo įdomiom ir pakankamai išsamiom publikacijom. Šioje buvo padaryta ir faktinių klaidų. Pvz., rašydama apei draudimą žurnalistui dirbti ir politiku, kolegė supainio tokį išaiškinimą pateikusią Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tai dvi skirtingos organizacijos.
Džiaugiuosi, kad bent jau parašė apie mano asmeninę patirtį bandant derinti ryšių su visuomene veiklą ir žurnalistiką. Žinoma, galima buvo daugiau pridėti ir mano paties kritiško požiūrio į tokią veiklą, juolab, kad yra labai daug argumentų, kodėl ši profesija sunkiai suderinama su kitais įsipareigopjimais, o dažnai ir išvis nesuderinama.
Tačiau man keista pasirodė, kad kažkodėl kaip pagridninis herojus buvo pasirinktas tik vienas kolega – tai Frederikas Jansonas. Dar nežinau, kodėl būtent jis, bet būtų buvę gerai, jei publikacijoje būtų konkrečiau apie tai parašyta. Tas pats ir dėl paminėtos Zitos Kelmickaitės. Todėl neduoda man ramybės viena mintis – ar Frederiko Jansono atsiradimas publikacijoje nesusijęs su kokia nors konkrečia problema, kur yra ir „Verslo žinių” interesai? Norisi šią mintį vyti šalin, nes šiuo dienraščiu pasitikiu bene labiausiai. Gal kolegos kada patvirtins arba paneigs tokią nuomonę?
P.S. Aš manau, kad vienu metu žmogui aktyvi žurnalistika ir politika, verslas bei viešieji ryšiai yra nesuderinami.
Dėl Žinių radijo ir rakausko, tai akivaizdu, kad rakauskas – ne žurnalistas. jis tokiu savęs ir nepristato. Todėl jo kalbėjią galima iš esmės prilyginti redakcijos skilčia leidinyje, kur reiškiama nuomonė.
Liutaurai – ir aš nematau problemos, jei verslininkas reiškia viešai savo nuomonę. kalba tik apie profesionalią žurnalistiką.
todėl pvz. A.Rakauskas, per Žinių radiją viešai dėstantis savo poziciją yra visiškai tvarkingas ir normalus dalykas, galima būtų prilyginti žiniasklaidai, tuo tarpu Valstiečių laikraštis, siūlydamas pirkti viešai neatskleistus „žurnalistinius tyrimus”, yra jokia žiniasklaida.
dėl paskutinio sakinio teisingumo – tie dalykai nėra suderinami tol, kol apie juos viešai ir aiškiai kiekvieno galimo intereso konflikto atveju nėra deklaruojama.
nematau jokios problemos, jeigu verslininkas viešai žiniasklaidoje reiškia savo nuomonę, vertinimus, poziciją.
beje, kitas įdomus aspektas – žiniasklaidai vis labiau tampant TIK verslu, kaip tik šis elementas ir yra svarbiausias trikdis – žurnalistai, tapę TIK verslo darbuotojais, nebegali deramai atlikti žurnalistikos funkcijos, t.y. TIK į verslą orientuota žurnalistika, jeigu nesprendžiamas interesų konflikto klausimas, tampa nebe žurnalistika, o tik kryptingu visuomenės informavimu (t.y. propaganda, ryšiais su visuomene, etc.)