Vyriausybės spaudos tarnyba informuoja, kad Statistikos departamento duomenimis jau tris mėnesius iš eilės Lietuvoje gimsta daugiau žmonių nei miršta.
Džiugi žinia. Juolab, kad ir mes savo šeimoje laukiame pagausėjimo. Reiškia, dar prisidėsime.
Tačiau ar ilgai taip bus? Kaip ekonominis sunkmetis ir valdžios sprendimai koreguos situaciją?
Galime spėti, kad dalis moterų, kurios dabar augina vaikelius ir dirbtinai sugebėjo pasikelti išmokas, bandys dar gimdyti – taip pratęs savo gerų išmokų laiką. Tie, kas gal planavo vaikelius ir turi darbą – saugos darbelį. Arba bijodami rizikos būti išmesti į gatvę o gal net mažėjančio atlyginimo skubės dar pasinaudoti išmokomis. Nes žinios apie Sodrą ir jos ateitį – baisios.
Tačiau po metų trijų keturių tendencija, greičiausiai, bus kita. Vaikus bandys daug kas atidėti „geresniems laikams”.
Bet kol kas galime džiaugtis, kad liepą, rugpjūtį ir rugsėjį šalyje fiksuojamas nedidelis natūralus prieaugis. Ėmus žymiai mažėti mirusiųjų skaičiui ir kartu tebedidėjant gimstamumui Lietuvoje liepą gimė 472, rugpjūtį – 152, o rugsėjį – 437 žmonėmis daugiau nei mirė. Pastarąjį kartą natūralus gyventojų prieaugis per metus buvo užfiksuotas 1993 metais.
P.S. Gaila, kad Lietuvoje gimstamumą labiausiai lemia valdžios išmokos. Galima net įtarti, kad dėl tokios priežasties esame gerokai asocialūs.
🙂 Galėsiem palyginti skaičius po 2 metų. bet bent jau apie tai nemažai kalba pačios mamos.
Iš kur tokia išvada, kad gimstamumą labaiusiai lemia valdžios išmokos?! Šiaip tai yra žinoma, kad valdžios išmokos, prailgintos motinystės atostogos ir panašūs dalykai neįtakoja gimstamumo teigiamai, arba įtakoja labai nežymiai.
Pagrindiniai neigiamą gimstamumą įtakojantys veiksniai: moterų emancipacija, kūdikių nemirtingumas ir ekonominis-socialinis stabilumas. Taigi, kada visi pradėjo kalbėti apie krizę? Praeitą rudenį… O dabar va štai ir derlius… 🙂