Esu LRT Tarybos narys. 2008 metų pavasarį šiam darbui delegavo Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Šiandien Tarybą sudaro sudaro 4 visuomeninių organizacijų atstovai ir 8 Prezidento bei Seimo delegatai. Tačiau kai kurie Seimo nariai siūlo LRT valdymą patikėti tik valdžiai lojaliems žmonėms.
Kuo tai gresia mūsų demokratijai ir žodžio laisvei? Pažiūrėkime į Rytus – kokios „visuomeninės” televizijos ir radijas yra Baltarusijoje, Rusijoje, Azerbaidžane. Galima dar toliau į Rytus nuklysti, bet nesinori.
Visuomeninis transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas informacijos šaltinis ir gana didelei gyventojų daliai jis yra pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai gali užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų viešajame gyvenime. Todėl labai svarbu užtikrinti transliavimo nepriklausomumo apsaugos priemones.
O ką apie tai mano ES ir demokratiniai Vakarai? Apie tai jau seniai pasakyta. Deja, tenka Lietuvos valdžiažmogiams tai priminti. Nes, panašu, jie gali netyčia pakeisti įstatymus taip, kad LRT vadovaus tik valdantiesiems lojalūs žmonės, kurie skirs dar lojalesnę LRT administraciją. Ir naujienų arba pokalbių laidose matysime visai lojalius kišeninius žurnalistus.
Todėl bandau seimūnams priminti dar 2008 metais Europos Parlamento priimtą rezoliuciją dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje. Siūlau skaityti atidžiai ir prisiminti, kad Lietuva taip pat yra ES narė.
Minėta rezoliucija buvo priimta ir dėl to, kadangi visuomeninio transliavimo paslaugų teikėjai turėtų turėti užtektinai lėšų ir reikalingų priemonių, kurios padėtų užtikrinti tikrą nepriklausomybę nuo politinio spaudimo ir rinkos jėgų.
Be to, šią rezoliuciją paskatino ir tai, kad dabar visuomeninio transliavimo paslaugų teikėjai neteisingai ir neatsižvelgiant į turinio kokybę verčiami konkuruoti dėl reitingų su komerciniais kanalais, kurių pagrindinis tikslas yra ne kokybė, o siekis patenkinti žiūrovų daugumos poreikius.
Taip pat Europos Parlamentas priminė, kad valstybėse narėse viešoji žiniasklaida tam tikrais atvejais netinkamai finansuojama ir patiria politinį spaudimą. Be to, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės visuomeninės transliacijos sistemai iškeltus uždavinius, reikia užtikrinti ilgalaikį šių sistemų finansavimą ir nepriklausomybę, kadangi to nepasiekta nė vienoje valstybėje narėje.
Deja, šiandien Lietuvos valdžia kalba ne apie tinkamą ilgailaikį nacionalinio transliuotojo finansavimą, o valdymo pakeitimą. Todėl verta Seimo nariams priminti, kad tas pats Europos Parlamentas taip pat pažymėjo, jog visuomeninės žiniasklaidos paslaugos turi būti tinkamai finansuojamos valstybės lėšomis tam, kad būtų galima konkuruoti su komercine žiniasklaida siūlant aukšto lygio kultūros ir naujienų sričių turinį. Ar tai daroma Lietuvoje? Deja…
Ir jeigu jau pradėjau vos ne pažodžiui cituoti Europos Parlamentą, tai galėčiau priminti ir tai, jog EP mano, kad valstybės valdžios institucijų pagrindinis tikslas turėtų būti tokių sąlygų kūrimas, pagal kurias būtų užtikrinamas aukštas žiniasklaidos (įskaitant visuomeninės žiniasklaidos) kokybės lygis, skatinama žiniasklaidos įvairovė ir užtikrinama visiška žurnalistų nepriklausomybė. Ar tokią nepriklausomą žurnalistiką gali sukurti vien tik valdžiažmogiams lojali LRT Taryba? Abejoju. Abejoti tuo verčia ir Europos Parlamento rezoliucija. Abejoti verčia ir Italijos pavyzdys.
O jei jau prakalbta apie LRT reformas, tai jų iš tiesų reikia. Sisteminių. Ne kartą esu ir pats sakęs, kad LRT Tarybą turi sudaryti daugiau visuomenės atstovų. Tačiau jokia Trayba negalės dirbti efektyviai, kol valdžia verčia nacionalinį transliuotoją rankiotis pinigėlius už reklamą. Kol garsiai pristatomi valstybės skiriami milijonai LRT užsibus tik iki tol, kol juos teks atiduoti už programų transliacijas tos pačios valdžios valdomai tranliavimo paslaugas tekiančiai bendrovei. Problemų bus ir tol, kol LRt administracija neužbaigs esminių pertvarkų savo organizacijos viduje.
Tačiau bet kuriuo atveju norisi tikėti, kad vienos iš valdančių partijų skubotai siūlomos įstatymo pataisos dėl LRT valdymo nėra niekaip susiję su nuolatine valdžios kritika visuomeniniame kanale. Ir tai niekaip nėra susiję su noru turėti „kišeninį” LRt generalinį direktorių. Ir tai niekaip nesusiję su kitais norais, kurie panašūs į siekius kontroliuoti visuomeninį transliuotoją, o ne leisti jam dirbti visuomenės labui.
Bunnie, tu kalbi apie valdybą. Jei tokia būtų – super. Dabar, deja, sukurtas modelis, kad yra Trayba, kuri pusiau ir Valdyba.. Bet reali padėtis tokia, kad valdžia nenori Valdybos. Ir renkamos . Ji nori skiriamos tik valdžios atstovų tarybos. Valdomos.
Dainiau, nesutikčiau su teiginiu, kad Taryboje reiktų daugiau visuomenės atstovų. Taryboje reikia daugiau žmonių, kurie turi realią žiniasklaidos priemonių valdymo patirtį bei atstovų kitų profesijų, reikalingų visuomeniniam transliuotojui – teisininkų, įmonių struktūrinio valdymo specialistų, finansistų ir t.t.
O su visuomene LRT Taryba turėtų tartis nuolat ir efektyviai – per nuolat vykdomus išsamius visuomenės nuomonės tyrimus bei, galbūt, Auditorijos Tarybas.
Tarybos narių „delegavimas” – irgi labai ydinga praktika. Tarybos nariai turėtų būti renkami atviro ir skaidraus konkurso būdu pagal jų profesinę kvalifikaciją. Idealu būtų, jei kandidatų atranką vykdytų nepriklausoma personalo atrankos agentūra – tokiu atveju jau nebūtų labai svarbu, kas tvirtins galutinį kandidatų sąrašą.
Jeigu jau norime sukurti gerą visuomeninį transliuotoją, tai remkimės geriausiu pavyzdžiu – BBC. Ten būtent taip ir yra. Nebent kas nors įrodytų, kad BBC pavyzdys yra blogas ir Lietuvos sąlygomis – nereikalingas.