Teisingumo ministras Remigijus Šimašius prieš savaitę savo interneto dienoraštyje labai tiksliai ir paprastai pristatė pirmųjų ministravimo metų ataskaitą. ir pateikė labai trumpas išvadas:
„Po metų sau pasidariau porą svarbiausių išvadų ir ketinu į jas atsižvelgti ateityje: aktyviau ginti savo poziciją mokesčių ir kitais bendrais klausimais (ką ir pradėjau daryti), taip pat aktyviau ir tam tikra prasme „įkyriau” pristatinėti savo projektus. Tuomet viliuosi, kad mano ministravimo patirtis bus paženklinta tuo, kad ji leido palengvinti dalią padoriam, atsakingam, dirbančiam, kuriančiam Lietuvos žmogui.”
Būčiau nieko necitavęs, bet šiomis dienomis vėl prisiminiau kai kurių ministrų savireklamą už mokesčių mokėtojų pinigus. Jie tai daro ir išleisdami tūkstančius ministerijos ir savo asmeninei veiklai pristatyti žiniasklaidoje. Argi to reikia? Juk jei jau Lietuvoje kas antras namų ūkis turi internetą, tai gal besidomintieji ir patys gali paskaityti. ir net padiskutuoti su ministrais?
Mėgėjau, tai mes iš esmės sutinkame 🙂 Man atrodo, kad valdžiažmogaii, visų pirma, turi bendrauti su viuomene. Klausti jų nuomonės, sakyti savo. Ir dirbti žmonių labui. O tie dekoratyviniai dalykėliai – savireklama ir pan, tėra tuščias pinigų ir laiko švaistymas.
Bet kokį viešą viešos figūros pasirodymą galima vertinti, kaip viešuosius ryšius.
Toks elgesys – betarpiškas bendravimas su rinkėjais – yra puikus pilietiškumo pavyzdys, ir žinau, kad šis ministras puikiai supranta pilietiškumo svarbą bei visus kitus su tuom susijusius dalykus. Pas jį tai kraujyje.
manau, kad tai. visų pirma, viešieji ryšiai. Gerąja ta žodžio prasme.
Jo, mane irgi sužavėjo galimybė gyvai, kad ir virtualioj erdvėj, pabendrauti su ministru. Puikus pilietiškumo pavyzdys.