Šiandien klausiau „Žinių radijo” laidos, kurioje kolega Audrys Antanaitis kalbino Vilniaus miesto merą Vilių Navicką. Vienas prisiskambinęs klausytojas, prieš užduodamas klausimą merui, panoro išsiaiškinti, ar laidą žurnalistas rengia savarankiškai, ar už tokios laidos parengimą sumokėjo savivaldybė.
Klausimas, ar už laidą sumokėta, buvo skirtas žurnalistui. Kolega atsakė, kad laida parengta bendradarbiaujant su savivaldybe. Žmonių kalba tai reiškia vieną ir tą patį.
Mano komentaras:
1. Labai teisingas klausimas, kurį turėtų užduoti kiekvienos laidos žiūrovas ar klausytojas, kiekvieno laikraščio ar žurnalo skaitytojas.
2. Žurnalistai, būkite būdrūs, nes jei žmonėms jau kyla klausimas apie Jūsų nupirkimą, gali būti, kad vien dėl tokio įtrimo jau dirbate netinkamai.
3. Visuomenė tampa kritiškesnė politikų ir žiniasklaidos veiklai, o tai reiškia tik viena – perkantys tokias laidas žlugdo pasitikėjimą savimi ir perkamais žurnalistais.
Liutaurai, man tuo ir žavus tas tiesioginis eteris. Ir būtent radijuje. Ši medija turi daug potencijos. beje, ar vakar žiūrėjai LNk laidą, kur maldeikienė ir Ališauskienė paliko studiją?
„klausiau”
jo, lygiai taip pat važiuodamas automobilyje klauso ir bac! klausimėlis.. gyvas eteris yra gerai.
Aš tokią savininko laidą vertino kaip redakcinę skiltį, kurioje parodoma redakcinė politika. Galima ją priimti, galima ne, bet ji skleidžiama. O ši radijo stotis, beje, vienintelė, kuri įsileido tokį projektą kaip laidą „Žiniasklaidos anatomija”. Kita vertus, žurnalistikos kokybės iššūkiai visada susiję su svarbiausiu dalyku – etika ir žurnalisto nepriklausomybe. Todėl klausytojo apgauti negali.
Geras pastebėjimas. Dar man labai keista yra radijo savininko laida šiame radijuje.