Pavojus žiniasklaidai - pavojus demokratijai.
Šių metų pirmasis žurnalo „Valstybė” numeris išspsausdino bendrapavardės Aušros Radzevičiūtės straipsnį „Pavojus nacionaliniam saugumui: Baltijos šalių žiniasklaidos kaina – 1 mlrd. eurų?”.
Šiame straipsnyje spaudinama daugybė jau senokai žinomų dalykų apie žiniasklaidą Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Žiniasklaidos verslo situacijos ekonominio sunkmečio metu ir iki jo vertinimas profesionalų lūpomis – tai didžiausia straipsnio vertybė.
Štai buvusi ilgametė Latvijos laikraščio „Diena” redaktorė Sarmitė Elertė išsakė esmines pastabas apie tai, kodėl grėsminga padėtis žiniasklaidoje kelia pavojų demokratijai apskritai:
„Aš visiškai tikra, kad valstybė ir visuomenė turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirūpinti tuo, kad egzistuotų laisva erdvė demokratinei diskusijai. Jeigu žiniasklaida Baltijos šalyse taps politikos ar verslo grupių interesų gynimo įrankiu, tai bus milžiniškas smūgis valstybių vystymuisi.”
Žinoma, jau ir dabar šie procseai gerokai pasistūmėję ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse. Galime net lengvai suskaičiuoti, kokios verslo grupės ir kiek įtakoja žiniasklaidą. Su politika viskas paprasčiau ir tuo pačiu sudėtingiau. Mat, dalis politikų, toks įspūdis, yra patys kontroliuojami verslo interesų.
Visgi man didžiausią įspūdį straipsnyje paliko dienraščio „Verslo žinios” vyriausiojo redaktoriaus ir generalinio direktoriaus viename asmenyje Rolando Baryso pozicija:
„Esame paaukoję labai daug komercinių projektų ir sprendimų dėl savo reputacijos. Mes tikime, kad mūsų valiuta yra reputacija. Bet kai kažkas atsiduria ant bedugnės krašto, kai į akis žiūri bedarbio dalia ir staiga ateina kažkas ir sako: „Mes tau duosime pinigų, bet reikia paslaugėlės”, ne visi atsispiria. Ši erozija jau prasidėjo, nes niekas nenori bankrutuoti. Tačiau jeigu manęs paklaustumėte, ką aš daryčiau, atsakau – pasirinkčiau bankrotą.”
Nesinori kaip nors dar labiau moralizuoti po tokio R. Baryso pasisakymo. Bet ši pozicija mums primena tik viena – visada yra bent du pasirinkimo variantai. Vienas labiau naudingas finansiškai, kitas – padeda išlaikyti tikrąsias vertybes. Todėl krizė ar ne krizė, bet pasirinkimas visada yra.
P.S. Minėtame straipsnyje dar buvo viena įdomi detalė. Manau, kad ji labai svarbi Lietuvos valdžiai. Prie vienos nuotraukos buvo pridėtas štai toks užrašas: „Bandančiam susigrąžinti savo įtaką Kremliui turėtų būti maloni žinia, kad visa Baltijos nacionalinė žiniasklaida atpigo iki 1 milijardo eurų. Ši suma sudaro apie 3 proc. metinio „Gazprom” pelno”.