Pasveikink laisvą žurnalistiką. Bet ne atsisveikink!
Šį antradienį (vasario 2 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, ar teisėsaugos veikla slapta klausantis žurnalistų ir jų informacijos šaltinių pokalbių telefonu kelia kokias nors grėsmes.
Visuomenės informavimo įstatyme teigiama, kad žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šalitinio paslaptį. Tai lyg ir reiškia, kad visuomenei svarbi, bet pačiam informacijos šaltiniui grėsmę kelianti informacija, gali būti patikimai perduodama žurnalistams. Tokią informaciją, atsižvelgdami į viešą interesą, žurnlaistai gali skelbti, gali sukelti diskusijas, netgi padėti atskleisti galimus nusikaltimus. Deja, pradėjus gilintis į Baudžiamojo kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir Lietuvos teisėsaugos praktinę veiklą, kyla rimta abejonė, ar Lietuvos žurnalistai gali realiai užtikrinti savo informacijos šaltinio paslaptį.
Šią problemą dar labiau paryškina kilęs viešas skandalas, kurį šiuo metu aiškinasi Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisija. Minėtos komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas žurnalistams yra kalbėjęs, kad sankcionuojant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę galėjo būti pažeidžiami įstatymai.
Kaip žinia, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai pavesta išsiaiškinti, ar teisinga viešai paskelbta informacija, kad neteisėtai klausomasi žurnalistų pokalbių. Apie tai paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys. Pasak jo, klausomasi tų žurnalistų, kurie viešai kėlė klausimus dėl saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje.
Diskusijoje apie tai dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė, politikos apžvalgininkas, Lietuvos žurlanistų draugijos pirmininko pavaduotojas Tomas Čyvas, žurnalistas Sigitas Povilas Krivickas.
Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431. Laidą veda Dainius Radzevičius.
Mariau, tavo pastaba dėl skruosto labai taikli. tačiau įsivaizduok, kiek milijon žmonių taip iš tiesų jaučiasi ir adro nuoširdžiai? Daugeliui patogiau gyventi paga kitų sukurtas taisykles ir galvos neskauda. tikslaiu, kartais skauda. Bet jiems per suku kartais tiek gilibntis į save ir kai kuriuso principus, kad besąlygiškai paklusti yra lengviau. Arba visiškai ignoruoti.
Taip budizmą turėjau omenyje.
tai gal čia kalba apie Budą apie budizmą? apie tai- ar čia dar kas nors naujo?
Būda tai mūsų pačių potenciali, papildoma, nauja pasaulėžiūra, mąstymas, pajauta. Tos pasaulėžiūros vienas iš bruožų – „nėra žmoguje agresijos”.
mariau Būda tai čia kas?
Siūlau neskubėti su išvadom apie ką kalbėjo Kristus…
Ir siunčiu keletą pastebėjimų pamąstymui.
Tame ir reikalas, kad jokie vertėjai negali išversti to ką išties norėjo pasakyti Kristus ar Būda ar Krišna ir t.t. Kodėl?
Jeigu kažkas perpras Šventą raštą, kitą kultūrą, papročius, pasaulėžiūrą tai kam tokiems bus skirtas vertimas ? Jeigu tauta, žmogus, kuriam yra skirtas vertimas turi tokius pat papročius, pasaulėžiūrą, kultūrą, mąstymą tuomet vertimas visiškai nereikalingas. Nes jiems tai jau natūrali įprasta kasdienybė. Jie jau taip gyvena. O jei pasaulėžiūra, mąstymas, kultūra skiriasi tuomet skaitantis vertimą turės jį perfiltruoti per savo intelektą. Ir neduok Dieve supras! Suprasti tai reiškia “neatsinaujinti“ o prie savo senos virvutės pririšti dar vieną mazgelį bet virvutė vis tiek lieka ta pati. Taip ir atsiranda milijonai religinio tūrinio žinovų, jie gali mintinai cituoti šventus raštus, viską paaiškinti, pagrįsti bet jie taip negyvena – jie nereligingi. Tokie gali universitetuose skaityti paskaitas apie religiją bet juose religingumo bus nulis. Todėl yra religinio tūrinio žinovai ir religinė pajauta. Religinė pajauta yra už logikos, už proto ribų todėl ji nediskutuojama. Žmogus paprastas kaimietis gali būti net neskaitęs švento rašto bet būti išties religingu…
Šventraščių vertimuose įmanoma orientuotis tik pagal… Pavyzdžiui; tas, kuris pasakė “mylėkite savo priešus, laiminkite nekenčiančius jūsų“ jis negalėjo kalbėti “nurodomuoju tonu“. Nesunku pastebėti, kad visa švento rašto esmė remiasi į – meilę. Todėl mes patys pagal save žinome, kad ten kur yra meilė nebūna nurodomojo, įsakančio tono. Meilė niekados nenurodinėja ir neįsakinėja. Vertėjas išvertė tekstą per savo patologinio intelekto filtrą. Jis ir negalėjo kitaip išversti kaip tik nurodinėjančiame tone. Bet tai juk kategoriškai keičia reikalo esmę. Pavyzdžiui; jei tu išties myli tai gavęs per vieną skruostą atsuksi ir kitą. Kaip matome pirmiausia mylėsime o skruostą atsuksime su malonumu iš meilės. Ir visiškai kitas reikalas jei “vertimas nurodomajame tone“ jei tau davė per vieną skruostą tai atsuk ir kitą…
Mariau, apie tai kalbėjo Kristus 🙂 Ir jam nebuvo lengva.
Palaikau Dainių – neleiskim jungti tos kvailio lempos ir tegul atsiskaito už darbus! Va tokia aiški konkreti ryžtinga pozicija man patinka. Ir visiškai teisingai, kad 10 Dievo įsakymų jau du tūkstančiai metų tėra tik lozungas. Tegul bažnyčia pabando vietoj tų lozungų deklaravimo atsakyti žmogeliui į paprastą klausimą: kaip laikytis tų 10 Dievo įsakymų? Lozunguoti gali kiekvienas avinas ir ypatingai kitiems pamokslauti. O kas pasakys kaip…
Va va ten vieni lozungai, o jų nevykdanat mirtinas nuodėmes darai irgi iš lozongų. O galų gale gauni antkapinį užrašą ant kurio jau visiškas lozungas- vardas, pavardė:D. Dabar aš rimtai susimąsčiau, gal ant mano tegu niekas nieko nerašo…
Aušra, o 10 Dievo įsakymų? Ten tik lozingai 🙂
Mariau, jokios žalios švieos niekam jungti nereikia. Tegul dirba ir atsiskaito už savo darbus. Tokia jų priedermė. o mes privalome neleisti jiems įjungti kvailio „lempą” ir daryti velniai žino ką.
pasakymas- laikykitės eismo taisyklių irgi lozungas. Žalia šviesa irgi lozungas. Visas gyvenimas bus tokiu, kokiu jį pavadinsi.
Dainiau, taip tu rašei, kad negali būti jokių slaptų uždarų kontorų.
Bet tokie lozungai : “laikykitės įstatymų ir viskas bus gerai!“ Arba tokie pasisakymai: “patys saugokitės, kad saugumas jūsų nesiklausytų“! Tokie lozungai ir pasisakymai palaiko tokias slaptas kontoras, uždega žalią šviesą joms.
Mariau, tai aš ir sakau, kad negali būti jokių slaptų uždarų kontorų. Juk apie tai rašiau 🙂
O aš nepritariu jums Dainiau ir Aušra. Nes jus vėl problemai išspręsti griebiatės lozungų. Su lozungais problemų neišspręsime tai – “tupikas“. Kad už įstatymų nesilaikymą gresia atsakomybė žino kiekvienas, kad rūkymas sukelia vėžį ir t.t. taip pat žino kiekvienas tad manau laikas baigti su tais lozungais.
Negalima leisti VSD tapti slapta “BISPRIDIELŠČIKŲ“ organizacija tame yra esmė.
Sutinku su tavmi 🙂
na tai ir saugokitės- ypač saugokitės pažeidinėt Lietuvos Respublikos įstatymus- niekas nieko tada ir nesiklausys.
Sacharuks čia niekuo dėtas. Faktas, kad klausosi ir žurnalistai turi patys augotis. Niekas kitas neapsaugos
Dainiau, gerai sakykim klausosi? Kas gali tai patikrinti klausosi, nesiklauso- Sacharuku pasitikėti galima? Man tai jis labiau vieno anekdoto veikėją primena.