Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad dienraštis „Šiaulių naujienos“ bent keliose publikacijose rašydams apei Seimo narį Laimontą Dinių pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
Ką gi šiuo konkrečiu atveju pažeidė žurnalistai? Skaitant sprendimą, nurodoma tik tiek, jog pažeistas trečias Etikos kodekso straipsnis. Mano galva, tai viena pagrindinių etikos normų, todėl jos pažeidimas – itin sudėtingas ir sunkus. Ir jei šį principą pažeidei, mažų mažiausiai, reikia atsiprašyti. Nes minėtas Etikos kodekso straipsnis sako, kad
„gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką.”
Tokį sprendimą Etikos komisija priėmė, po to, kai Laimonto Diniaus atstovas advokatas Tadas Kelpšas paprašė įvertinti daugybę dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijų. Skunde teigiama, kad paskelbta informacija neatitinka tikrovės, paskelbta konfidenciali informacija apie privatų juridinį asmenį, žeminamas L. Dinius kaip viešas asmuo, kenkiama jo reputacijai, sukeliami išgyvenimai jo artimiesiems. Komisijai buvo pateikta daug straipsnių, tačiau Komisija svarstė skundus tik dėl per vienerius metus iki skundo išspausdintas publikacijas:
„Seimo narys gaudo kaifą“ (2009-07-04)
„Po „Šiaulių naujienų“ publikacijos – ikiteisminis tyrimas“ (2009-07-23)
„Supratome, einame teisingu keliu“ (2009-07-28)
„Kas sieja Seimo narį su banditais?“ (2009-08-29)
„Kam Seimas įstums ragus. Arba Rekomendacinis laiškas Laimontui Diniui“ (2009-09-05)
Kadangi visuomet maniau ir manau, jog apie viešą asmenį galima ir reikia žurnalistams kalbėti daugiau nei apie kitą kokį privatų žmogų, todėl natūraliai atkreipiau dėmesį į Etikos komisijos sprendimą: ką ten tokio prirašė tas laikraštis, kad net patys žurnalistų ir leidėjų atstovai pripažino etikos pažeidimą? Deja, Etikos komisija pačių publikacijų viešai nepateikia, o „Šiaulių naujienos” viešai archyvo neteikia. Taip ir lieka galvoti apie tuos blogus žurnalistų darbus viena pagal viešai skelbiamus publikacijų pavadinimus. man labiausiai užkliuvo vienas, kurimae keliamas klausimas – „Kas sieja Seimo narį su banditais?”
Nežinau, kas toje publikacijoje buvo prirašyta, bet jei jau pavadinime tik keliamas klausimas apie galimas sąsajas su banditais, o ne rašomas teiginys, panašu, jog tokiu atveju greičiausiai ir bus pripaistyta bet ko, tik ne kokie nors konkretūs įrodymai. Tokių pavyzdžių mes turime aibę. Štai atkreipiau dėmesį ir į visai neseniai vienos kolegės spausdintą straipsnį „Valantinas apgavo Prezidetę?”. Ten taip pat keliamas klausimas-kaltinimas, o straipsnyje – šnipštas. Nes po publikacijso man buvo kilę minčių, kad gal iš tiesų kažką kažkas apgavo. Tačiau paklausęs ta pačia tema Lietuvos radijo laidoje pas Tomą Dapkų kalbėjusio Prezidentės patarėjo, supratau, kad niekas nieko neapgavo.
Tad po šio Etikos komisijos sprendimo kyla man vienas klausimas – kodėl žurnalistai taip dažnai prielaidas pateikia kaip žinias?
P.S. Radau pas save vieną „Šiaulių naujienų” taip vadinamą „komentarą”. Kadangi neseniai dėl žodžio „pidaras” piktinausi kolegomis iš Švenčionių, tai dabar jų kaip ir turėčiau atsiprašyti, nes tada nesureagavau į „Šiaulių naujienų” stilių. Net nevadinu to žurnalistika. Kažkada taip iš tiesų tarpuvartėje kalbėdavo mužikai. Dabar tai daroma ir laikraštyje.
Klausime, labai gerai, jei publikacija pasiekė tinkamą efektą. Šie nuopelnai negali būti sumenkinami. Tuo pačiu reikia atisminti, kad net rašant apie blogybes, laikraščiui ar žurnalistui negalima pamiršti etikos. Net jei poltikas blogas ir daro neteisėtas veiklas, etikso standartai vistiek galioja. Tik tiek ir tenorėta pasakyti.
Pastebejimas. Po „Siauliu naujienu” publikaciju apie Seimo nario L. Diniaus seimos biznio skolas prokuratura pradejo ikiteismini tyrima. Efektas – „MAX”, kuriam vadovauja politiko zmona, grazino beveik 70 tukstanciu litu skolos patalpas nuomojanciam Siauliu savivaldybes kulturos centrui? Ar tai blogai? Faktas tas, kad iskart po to L. Dinius nubego pasiskusti LZLEK. Tas „neetiskas” laikrastis issiaiskino, kad minetas politikas mistinio biuro (kuris neva veike jo zmonos valdomame „Max”, kompiuterines irangos nuomai isleido per 10 tukst. litu (uz tokia kaina galima tris kompiuterius nusipirkti, o cia – tik nuomai) kanceliariniu islaidu. Po publikaciju tyrima pradejo Seimo etikos ir proceduru komisija, o Dinius skubiai nutrauke visas sutartis. Ko taip issigando? Tas bogasis laikrastis sunkmeciu vienintelis regione leidzia kulturini prieda, is savo lesu organizuoja viesus kulturinius projektus. Bet yra blogas, nes Splius savininkui nepatinka „Siauliu naujienu” savininkas, nes, matyt, kazkuo nemasidalijo, o Dainius tampa tu zaidimu marionete?
Tikiuosi, cia aplinka – demokratiska ir sis kometaras bus paskelbtas 🙂
To taip konkuruojama provincijoje, tai gal siūlote kažkaip Šiauliuose ką nors apskritai daryti su galimybe leisti leidinisu? nes čia, toks įpsūdis, juau apaskritai vyskat ne vieša diskuija, o viešas įžeidinėjimas vieni kitų. Galėtų koks teisma slaikinai sustabdyti kokiam mėnesiui laikraščių leidybą ir paskayti – brangieji, gal pradėkite mandagiai ri teisingai rašyti.
Šis paneigimas skelbiamas http://www.siauliaiplius.lt tinkllapyje. savaitraštį redaguoja J. Sobutienė, kuri aktyviai reiškiasi čia komentuodama. Leidėjui V. Vinkleriui sumokėta bemaž 30 tūkst. kompensacija. Savaitraštyje apdergti eiliniai žurnalistai pinigų advokatams neturi, todėl į teismus nesikreipė. taigis…
Paneigimas
Laikraštyje „Šiauliai plius” 2006 m. kovo 3 d. Nr. 093 18 psl. straipsnių cikle „Aštuoni nuopuolio ratai” išspausdintame straipsnyje „Pirmasis Mainrido proto užtemimas” buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios, žeminančios Anrido Vinklerio garbę ir orumą žinios, neva jam aptemo protas, apėmė haliucinacijos ir kad jis serga šizofrenija.
Laikraštyje „Šiauliai plius” 2006 m. kovo 31 d. Nr. 097 straipsnių cikle „Aštuoni nuopuolio ratai” išspausdintame straipsnyje „Mainridą nuspriegia likimo kumštis” buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios, žeminančios A. Vinklerio garbę ir orumą žinios, neva A. Vinkleris:
neturi smegenų, mąsto ne smegenimis, bet lytiniais organais ir yra panašus į „išsišiepusią beždžionę”;
būdamas neblaivus, priekabiavo prie moters, naudojo fizinį smurtą tampydamas ją už rankos, vadino ją „žertva” ir reikalavo, kad ji su juo važiuotų į viešbutį;
jam neblaiviam apsaugos darbuotojas sudavė į veidą nuo ko jis pargriuvo ir voliojosi ant grindų „lyg valkata”, kalbėdamas nesąmoningus žodžius, dėl to jį nuvežė į ligoninę, kur jo lūpa buvo susiūta šešiais dygsniais;
UAB „Šiaulių naujienos” valdybos posėdyje sudavė į veidą kitam asmeniui, laikraščio direktoriui.
Laikraštyje „Šiauliai plius” 2006 m. balandžio 7 d. Nr. 098 straipsnių cikle „Aštuoni nuopuolio ratai” išspausdintame straipsnyje „Aukščiausiame teisme Mainridas prisipažįsta turįs bendravimo problemų” buvo paskleistos neatitinkančios tikrovės, žeminančios A. Vinklerio garbę ir orumą žinios, neva jis, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarnautoju-skyriaus vedėju – paėmė kyšį už kooperatyvo užregistravimą, dėl ko buvo atliekamas tyrimas, kuris dėl išorinio poveikio buvo nutrauktas.
JS, bet juk etikso pažeidimų yra tokiu atveju? tai kodėl nenaudojama ši priemonė. reikai leidinį priskirti nuolat etikso nesilaikančių kategorijai. O dėl teismų, tai negali būti lengva teisiniu keliu kiekvieną kišti į kalėjimą.
Apie teismus.
Šiandien buvo Š.naujienų redaktoriaus L.Garbenio teismas. Buvo privataus kaltinimo byla dėl šmeižto. L. Garbenis išteisintas.Suprantu, kad jei teismai taip lengvai nuosprendžiais dėl šmeižto švaistytųsi, tai būtų nuteisti, ko gero, visi Lietuvos redaktoriai. Problema kita. Žmogus, kreipęsis į teismą, per visą bylinėjimosi laikotarpį „Š. naujienų” laikraštyje sulaukė ne vieno išpuolio prieš save. O kas dėsis dabar? Rašinius apie jį turėtų papildyti ir rašiniai apie jo advokatą. Manau, ilgai nereikės laukti.
Štai kodėl nenorima kreiptis į teismus.
O tai aks trukdo – teismai yra. Žinau, kad ilgokai trunka. bet… reikai anudotis proga.
Aš iš vis net nežinau, kur ta riba, kur etiška, kur ne. Tarkim va http://snaujienos.lt/the-newslt/pozicija/1461-mero-rainlis-qjei-turiau-eis-limonusq straipsnelis, meras Genadijus vadinamas Giena, nu man tai neetiška, bet čia vėl prisiminus Tomkaus pamfletus, kas yra neetiška?
Dainiau, cia visos visuomenes problema. Kokia verte turi Morale, Etiniai imperatyvai bendruomenishkai pakrikusioje visuomeneje ? Jokios vertes. Verte turi sugebejimas valdyti ir kontroliuoti mass media ir jegos strukturas – teismus, prokuratura, istatymu leidima. Tie kas tai sugeba skelbiasi visagaliais. Jie pripazysta tik prokuraturu, teismu, anstoliu galia ir kalba. Tokioje teritorijoje ishauge ir ishmaitinti. Ko is ju daugiau tiketis …? Su tokiais kalbetis galima tik teisine kalba …
yra problema. Didele problema kai neetishkas zmogus valdo ziniasklaida. Toks zmogus nelabai girdi pokalbius apie morale. Jei kam pavyktu pamokyti ji ir nulupti jam kaili finansishkai, tai jis suprastu. Civilizuotose shalyse uz tokias juodas technologijas galima gauti rimtas finansines kompensacijas. Tokia kalba tas zmogus ishgirstu tikrai…
Adiubadiuba, tai nori pasakyti, kad ŠN problemso kiapo ir nėra? Jis keliauja į užmarštį? Bet man panašu, kad jei taip kelia daug kas jo etikos klausimus, tai problema yra. Manau, kad suj neetišku dalyku negalim ataikstytis. Sutinku, kad kiekvienam šiualiečiui to neišaikinsi. Bet… Gal galima bent jau institucijas informuoti.
o kas nores kad visa juodoji zurnalistine technologija dar su provincijos kvapeliu butu atsukta pries ji, ishversti vieshumon visi zmonos, vaiku apatiniai..?! Deformuojant realybe. Be jokio morales ar realybes suvokimo. Jis jauciasi turis stipru ginkla, stipresni nei shaunamaji. Mass media !!!! Bylinejimasis del garbes ar orumo izeidimo su Vinkleriu kainuotu nemazai, kas nores veltis…? Kita vertus tai nera gerbiamas laikrastis mieste, bet kokia grieztesne ar organizuota refleksija darytu tik nemokama reklama. Todel belieka tik ignoruoti ta apgailetina leidini, nevadinti ji miesto dienrashciu. Tai tik vieno arogantishko zmogaus ginklas. Naudojamas visu pajegumu…
Adiubaduba,
bet gal tas jų šaipymasis galimas tik tol, kol visi taikstosi? Kita vertus, labai gerai, kad toks irgi gali būti ž inai, kas yra gerai 🙂
niekaip nesuprantu vieno, apie kokia etika ar morale galima kalbetis su Siauliu Naujienomis…? Liakrashtpalaikis priklauso vienam miesto labai negerbiamam su kriminaliniu kvapu zmogui, kuris niekuomet nera prisidejes prie miesto kulturos, nieko gero nera padares miestui. Uztat jis turi nusamdes 2 zmogenus kurie gauna uzsakymus sunaikinti viena ar kita Vaivorykshtes korporacijai neitikusi asmeni. Valdininka, miesto tarybos nari, seimuna, bet ka atsisakiusi vykdyti abejotina paslauga Vaivorykstei. Mechanizmas jau atkaltas ir patikrintas. Veikia. Prof. Mazeiko pavyzdys. Buvo juodinamas, shmeiziamas, jam buvo grasinama tol kol turejo palikti Siaulius. Profesorius neitiko Vinkleriui nes sukele visuomene pries jo nora prichvatizuoti miesto parkelius ir kitas vieshasias erdves, uzstatyti jas kokiomis batu parduotuvemis. Pasirinkta auka nuolatos shmeiziama, juodinama, naikinama be jokios morales ar realybes nuovokos. Vienintele kalba kuria Vinkleris supranta – bylinejimasis. Manau sedi jie kur nors kavineje ir saiposi is kazkokios morales ir etikos kurios jie niekuomet nesuprato, neturejo, neturi ir netures…
Edgarai, pataikei gerai su tais sveikinimais. Zarasų krašte per visą pirmą lapą Blinkevičiūtė sveikino 🙂
Na juk tu ne vienas, kuris nemoka. Bet ant nieko, taip nepila…
Dar truputį ne į temą: tie laikraštiniai sveikinimai, įvairių švenčių proga, kam jų reikia? Pinigų švaistymas, atsiverti, o ten 5-7 galvos linki gerų metų etc., o už plotą moka iš biudžeto pinigų 🙂
Sveiki dar kart,
Apie „asmeniškumus” su deikum… Jei jau atvirai tai atvirai: buvo laikas, kai ir kavos išgerdavome su garsiuoju duetu „Dolce’n’Gabana”… Tiesa, tada dar pats vesdavau TV laidas, nebuvau joks potencialus reklamdavys… Nors kai kurie pažįstami žurnalistai , dirbantys Šiaulių miestelyje įspėjo, kad su velniukais obuoliauti reiktų atsargiai… Situacija pasikeitė, kai tapau Šiaulių miesto mero patarėju, kai apsisprendžiau grįžti į politiką ir kai „neišgirdau” keleto Šnaujienų savininko prašymų,kai neišstudijavau atsiųsto reklamos įkainių kainoraščio tinkamai…Daugiau nelabai yra ką ir bepridurti, koktu ir tiek.
Edgarai, o kas sakė, kad darbas turi būti lengvas? jei net reikia arklides mėžti, tai nėra lengva. Todėl laikas neturėtū būti pasiteisinimas.
Matyt, atsakė komentaras esantis žemiau. Teismai trunka 2 su puse metų…
O dėl tų užsakymų, tai čia tokia vieša paslaptis „rajonuose” 🙂 Seimo narys A.Š. naudojosi D&G paslaugomis. jeigu taip pažiūrėjus plačiau, tai visi trys išrinkti kandidatai Šiauliuose, naudojosi arba naudojasi tomis paslaugomis. Niekas prieš vėją nepučia. Ir Lainius galėtų plačiau papasakot apie asmeniškumus su Deikumi 🙂
Dirbanti su reklama, o kodėl to reketo niekas nebandė fiksuoti, perduoti prokurorams?
Kadangi pati dirbu su reklamos užsakovais, teko išklausyti ne vieną užsakovą, kuris su blogais straipsniais ir purvo pylimu ant jų įmonės, susidūrė po to, kai atsisakė dėtis reklamą į Šiaulių naujienas. Tai baisus reketas tokiais demokratijos laikais! Kai kurie įvardino, kad paprasčiau tokiu būdu tapti reklamos užsakovais, negu nuolat būti apipilamais pamazgomis.
Mariau, ten, kur pažeidžiama etika, nėra geriau, net jei tai LNK ar TV3. Šiandie gavau vieno žinomo žmogaus komentarą apie Chorų karus. Nors ten ne žurnalistika, bet… Yra juk ir ten kokios nors supratimo apie etiką ir įstatymus ribos ar ne? Netrukus šiandien pabandysiu apie tą problemą pakalbėti ir viešai.
Vienas garsus politikas yra pavartojęs terminą „purvasklaida” ( buvo taikyta žiniasklaidai ). Manau, kad jis neturėjo mintyje visos žiniasklaidos…Tačiau „Šiaulių naujienoms” ir atskiriems jų rašeivoms minėtas terminas yra per švelnus, nes jie purvą ne tik sklaido, bet patys pridergia, o paskui minko…
Labai liūdna, kad atsiranda šiauliečių, kurie perka ar prenumeruoja šią rašliavą, save identifikuojančią nepriklausomu Šiaulių miesto laikraščiu…Apie elementarią etiką, kultūrą ir kalbos kultūrą nebėra ką ir kalbėti..
Dainiau, o kaip su tomis LNK žurnalisto Gaivenio ir visų kitų iš tos pačios chebrytės reportažais apie pedofilijos bylą? Ten su žurnalistine etika viskas gerai?
Jei jie nesi, tai svertai neveiks. nes svertais turi naudotis žmonės. Nes svertai yera negyvi, kol žmogyus jų neneuadoja. Yra būdų daug. teisami, etikos komisija, viešieji pirkimai ir t.t.
Kokie tie svertai? Patys zmones, manau, nenores kisti ranku i visa sita purva ir eiti ginti savo garbes ir orumo. Nes tai: a) uzima daug laiko; b) reikia gelezines kantrybes.
Man kazkaip apmaudu, kad laikrasciuose dirba zmones, kurie akivaizdziai yra susipyke su sveiku protu…
Jurga, svertų yra. Tik ar jais kas nors naudojasi?
Nieko sau. Nejau jokiu varztu nera tokiam „laisvam zodziui”, na, kuriais butu galima ta zodi, laisven isleidziama, prisukti? Gal ir nera demokratiska, taciau, manau, butu teisinga. Laikrastis – ne ginklas, kuriuo gali mosikuoti, ir kolegoms pats laikas ta suprasti. Kita vertus, kuproto, sako, ir grabas neistiesins…
Sveiki,
Nesu žurnalistas, bet neidentifikuočiau savęs ir kitos barikadų pusės atstovu, nors esu politikas, taigi viešasis asmuo, taigi OBJEKTAS 🙂
Norėčiau paliesti gal kiek netikėtą „tylaus nuolankumo” aspektą, vertinant, kodėlgi kai kurie politikai, netgi atvirai dergiami, tyli… Žinoma, reiktų atskirti pagrįstą kritiką. Žinoma, reiktų pripažinti ir įvertinti ir tai, kad kokie 95% politikų mieliau pasireka pasirenka kitą kelią – nusipirkti arba „atidirbti” gerą nuomonę, taip kuriant sau gerą įvaizdį neva tai..:) tai kita tema…
Bet kai kurie kolegos politikai (sic! – ypač LT politikos veteranai, visokie sockonservatoriai) tvirtina, kad nieko nėra blogiau, nei kuomet apskritai nieko nerašo (tai nuoga tiesa, beje), todėl kartais lyg kokie šoumenai:), jie yra pasiryžę net ir blogas ar tiesos neatitinkančias žinias apie save vertinti geriau, nei nieko:) Prisipažinsiu ir aš vienu metu net galvojau, kad galgi tie, berods 17 straipsnių, išspausdintų Vinklerio Šnaujienose, sukurptų Šiaulių miesto žurnalistikos „perlų”, dueto Dolce ‘n’ Gabana, talkinant neetatiniam G.Š, dar prieš seimo rinkimus, su iškraipytomis nuotraukomis, nusikliedėjimais, atviru melu ir kitomis „grožybėmis”, vis tik nebuvo vien tik blogis, mat nepaisant visko, rinkimuose surinkau daug reitingo balsų, ir ypač daug Šiauliuose… 🙂
Net nežinau, ką dabar daryti (porinkiminių straipsnių skaičius gerokai putlesnis:), nes kai kurie šiauliečiai, ir pažįstami ir nelabai, kartais kalba taip: kai Šnaujienos nustos ant jūsų pilti srutas, reiškia kažkas su jumis atsitiko blogai…
JS, yra toks geras rusiškas posakis: „Protiv loma niet prijiom, jielsi niet drugova loma” 🙂
Kiekvieną kartą kalbėdama apie Š.naujienas galvoju, kad jiems – per daug garbės tiek dėmesio skirti. Bet. Reikia apie juos ir kalbėti, ir diskutuoti, nes tas visagalystės, nebaudžiamumo jausmas leidžia jiems taip elgtis. Nes mes susigūžiam, nenorim įsivelti, nenorim susitepti. Ko gero, klaidingas, kelias.
JS, bet jei laimėjai, tai vistiek gerai 🙂 Kartais trunka geri dlaykai ilgokai 🙂 Bet geraiu vėliau, nei niekada. Juk tie siautuliai, kurie tikisi, kad niekas jiems nieko nedarys, gali ir lipa ant galvos. Tai jei neetiškai tai daro, negalima tylėti. Juolab, kad etikos komisijai daug laiko ir pinigų mnereikia. Bnet jau visi sužino, kas yra kas.
Apie intelektualųjį reketą.
Kažkada parašiau komentarą pavadinimu „Reketininkai ramybės neparduoda”. Pabaigoje pacitavau R. Juozapavičių, kurio frazė tokia ir buvo. Taigi. Etikos inspektorius nusprendė, kad mano nuomonė apie Š.naujienas buvo neetiška (rašiau apie tokius intelektualaus reketo atvejus), kad savo komentaru įvardijau, jog Š.naujienų savininkas A.Vinkleris yra reketininkas. Buvau priversta tokį sprendimą skųsti teismui. Bylą laimėjau. Bėda tik, kad procesas užtruko 2,5 metų. Dėl jo nesigailiu: ir išmokau, ir patirties įgijau. Tik ne kiekvienas gali sau leisti bylinėtis tiek laiko. Tad suprantama, kodėl pasirenkamas nutylėjimo, susilaikymo, nesivėlimo į diskusijas variantas.
JS, radau SRTRF tinklalapyje, kad Šiaulių naujienos pernai dar gavo virš 14 tūkstančių litų kompensaciją už leidinio platinimą. Manau, kad kažkas turi kreiptis dėl šio leidinio pripažinimo nuolat nesilaikančio etikos kodekso, jei jau jie tikrai tokie neetiški. Tada jokios valstybės paramos bent jau šiemet, tikėtina, neturėtų gauti.
Apie žurnalistiką, jos principus ir etiką „Šiaulių naujienose” net negalima diskutuoti, nes tokių dalykų ten nėra. Žodžio, įvardijančio tokią veiklą, nežinau. Žurnalistų etikos komisija „Šiaulių naujienoms” nepalanki buvo ne tik L. Diniaus.Jiems nepalankūs sprendimai 2009-aisiais: 02.23 – dėl Kraujo donorystės centro skundo; 09.28 – dėl A. Klapatausko, 12.28 – dėl P. Keinio bei dėl V. Damskienės, dabar – dėl L. Diniaus. Per vienerius metus nemažai, kaži ar kitas koks leidinys per tokį laikotarpį buvo tiek kartų pripažintas pažeidęs kodeksą? Gal galima kalbėti apie „Šiaulių naujienų” pripažinimą neetišku leidiniu? Žinau, kad iš fondo finansavimo šiemet jie negavo, bet gavo VšĮ LM „Pilietinės iniciatyvos”, leidžiančios „Radviliškio naujienas”. Šios VšĮ steigėjai – Linas Garbenis ir Mykolas Deikus, „Šiaulių naujienų” redaktoriai. Nedidelė suma – 5600 litų – bet nekaip atrodo.
Šiaulieti, radau ir įdėjau vieną komentarą. Gal tą turėjai omenyje/
Pabaigai. Taigi „Šiaulių naujienos” kitus nuolat laisto mano minėtomis srutomis, o kai patys apie Šiaulių naujienas” ar save perskaito kituose leidiniuose, mirtinai įsižeidę nedelsdami lekia į teismą ginti savo tyrą garbę, nepriekaištingą reputaciją bei jautrųjį orumą.
Yra ne tik žurnalistų korupcijos, bet ir kultūros problema. Pvz. „Šiaulių naujienų“ redaktoriams nepatiko, kaip, jų nuomone, policija ir prokuratūra netinkamai tiria 2009m. vasarą chuliganišką išpuolį prieš redakciją. Be komentarų sudedu epitetus, kuriuos „Šiaulių naujienos“ parinko policijos bei prokuratūros pareigūnams savo 2009-08-05d. komentare:
„policijos bukiai, „bukapročių pareigūnų kinkinys“, „iki uodegos supuvę uniformuoti pusgalviai“, „reti nevykėlio organizuotų nusikaltimų tyrėjo smegenų vingiai“, „arogantiškas bukis“, „anokios čia galvos Šiaulių apygardos prokuratūroje ir policijoje – vien pusgalviai su mozolių pusrutuliais ant šiknos“, „užpakaliniu bėgiu varomas asilas, kuris net nemoka paslėpti savo bukumo ir suvaidinti protingą padarą“, „trečia karta nuo medžio dar su žagrės rankena kišenėje“, „prokurorų mantijas vilkėjusių banditų mentaliteto pienburniai“.
Juokingiausia, kad dalykinės kritikos, ką būtent pareigūnai tiria netinkamai, komentare nėra.
Panašūs atviri įžeidinėjimai „Šiaulių naujienos“ vartojami kritikuojant ir kitus gerbiamus žmones – miesto merą, savivaldybės valdininkus, pareigūnus, verslininkus ir net kitus žurnalistus.
Jei žurnalistas neatitinka savo vietos, tai žurnalistika jam taps tik pragyvenimo šaltiniu.
Toks žurnalistas neturės jautrumo savo klaidoms ir rašys viską už ką tik mokami pinigai.
Nepaperkamumas, sąžiningumas tokiam žurnalistui atrodys kaip kvailumas. Todėl apeliavimas į sąžinę beviltiškas reikalas.
Tokie ieškantys pragyvenimo žurnalistikoje ir sukūrė “intelektualią reketo formą.“ Nenori būti apjuodintas reklamuokis mūsų kaimo laikraštuke“. Tai tik viena iš “intelektualaus reketo“ formų labai primityvi bet išsigąstančių atsiranda. Žinau viena anksčiau teistą žmogų, kuris sumanė pakeisti savo gyvenimo stilių ir ėmėsi sąžiningo verslo. Netikėtai atsirado to miestelio laikraščio žurnalistas ir pirmas pasiūlymas buvo reklamuotis jų laikraštuke už kelis šimtus litukų per mėnesį. Bet kadangi verslininkui ši reklama pasirodė per brangi ir nereikalinga, tai po kelių savaičių prasidėjo straipsnių ciklas apie to žmogaus praeitį. Nuvalkiotos sensacijos po daugybės metų buvo pateiktos miestelio gyventojams kaip didžiulė naujiena. Tokio reketo įrodyti praktiškai neįmanoma. Nes žurnalistas pasiteisins, kad jis sąžiningai dirba savo darbą informuoja visuomenę ir t.t.
Mielas sakitytojas, bet jei taip yra su tuo šedžiumi, tai jau tragedija. Čia nei etika, nei įstatymai. panašu į reketą, kai reketuojamas politikas už mūsų pinigus perka ramybę. tai jei tai pajus maitėdos, tai taip ir darys – kibs į atlapus bet kuria, nes žino, jog seimūnai turi lėšų viešinimui. Taip jau ir Vilniuje būdavo, o dabar ir rajonuose?
Pakomentuosiu iš kito galo, nes L.Dinius šioje sistemoje – tik eilinis epizodas spalvingame „Šiaulių naujienų” (toliau – „ŠN”) gyvenime.
Yra toks klestintis verslininkas, dabar ir Seimo narys Andrius Šedžius.
2007.10.13d., šeštadienį, kai didžiausias tiražas, ŠN pirmo psl., svarbiausi dienos antraštė: „Bosą klampina autoritetai? Kas miesto tarybos narį Andrių Šedžių gali sieti su nusikalstamo pasaulio autoritetais”. Ir publikacijoje svarstoma, kad A.Šedžius esą susidėjęs su muitinės kyšininkais, mafija, nusikaltėliais ir t.t.
A.Šedžius pasirinko kitą kelią nei L.Dinius, Andrius nuėjo ne pas advokatą, o užsukęs į ŠN užsakė reklamos už ne vieną tūkstantį litų ir tapo teigiamu herojum, tikru kovotoju su nusikalstamumu bei korpupcija.
Juokingiausia, jog ką tik paskelbta, jog A.Šedžius už reklamines, teigiamas publikacijas apie save (pats duodamas interviu minėjo ir „Šiaulių naujienas“) mokėjo… valstybės pinigais, skirtais Seimo nario kanceliarinėms išlaidoms.
Na o „nesupratintasis“ L.Dinius liko nuolatiniu ŠN kritikos objektu.
Deja, tokie dalykai dedasi ne tik ŠN. Ir visa tai vadinasi objektyvi, vakarietiška Lietuvos žiniasklaida… Tfu.
Taip nepakanka, bet Šiauliuose niekas nenori veltis ne tik į bet kokio lygio diskusijas apie tai, ką jie rašo, bet ir apskritai turėti kokių nors reikalų su šia kontora. Taip jau yra. Pamenu faktus, kai buvęs etikos inspektorius labai jau gindavo šį laikraštį, neįsigilinęs, nežinodamas konteksto. Šiauliečiams jau dantys atšipo, neišlenda iš teismų kai kurie laikraščiai, kurie bandė parašyti tiesą apie ŠN. Reikia platesnio mąsto įvardinti, kas yra šis laikraštis. Ir tavo tinklapis — tam pradžia
RŽ, bet jei žurnalistika yra nesąžininga, ar pakanka tik ignoruoti?
Sveiki, skaitau „Šiaulių naujienas” ir turiu susidariusi nuomonę apie šį laikraštį ir ten dirbančius kolegas. Ne visus straipsnius apie L. Dinių skaičiau, bet tuos, kur skaičiau, vertinu ne kaip Seimo nario – viešo asmens „ištraukimą į dienos šviesą”, o asmeninių santykių suvedinėjimą su juo. Tai ne pirmas ir ne paskutinis šių žurnalistų straispnis su „pribloškiančiu” pavadinimu ir nuliu faktų dėstyme. Taip yra žaidžiama „žurnalistika” jau ne pirmus metus ir tai ne pirmas ir ne paskutinis nei iš šio, nei iš to sudirbtas žmogus neturint faktų, o tik kažkokias prielaidas, išisgalvojimus, neturinčius nieko bendra su tikrove. Negaliu komentaruose rašyti daugiau apie šio laikraščio žurnalistus, nes nenoriu turėti jokių diskusijų su jais apie jų darbą. Su jais negali būti diskusijos, tik ignoravimas. O kiekvienas, kuris pakliūna į to laikraščio puslapius turi teisę įrodinėti, kad taip nebuvo. Ir kuo daugiau tokių žmonių atsiras, tuo Šiaulių žurnalistika greičiau apsivalys.