Šiandien nesusilaikiau – iš pat ryto atsiverčiau internetinę dienraščio „Lietuvos žinios” versiją pažiūrėti, kaip pasikeitė laikraštis po to, kai buvo pripažintas nuolat etiką pažeidinėjančiu leidiniu. Užmečiau akį į Rūtos Janutienės straipsnį „Kas teis A.Ūsą? (1)”. Panašu lyg ir į žurnalistiką, bet…
Kai atidžiai paskaitai publikaciją, ji panaši į kažkokį trilerį su fantazijos ir siaubo elementais, nes straipsnyje skaitytojai bauginami beveik totalia teisėjų korupcija Panevėžyje:
„Visai neseniai korupcijos skandale jau susipainiojo didesnė dalis Panevėžio apygardos teismo.”
Geriausiu atveju, tai gal ir būtų galima pavadinti komentaru ar nuomone. Bet… Jei jau tai nuomonė su kaltinimais, tai gal nors kokį įrodymą būtų gerai pamatyt apie tą didesnę negerų teisėjų dalį? Ir kuri dalis korumpuota?
O štai kokia iškalbinga straipsnio įžvalga kaltinant visą teisėsaugą korupcija:
„Kaip visa tai atsilieps teisėjų požiūriui į bylą, kuri nuo pat pradžių pradviso teisėsaugos korupcija?”
Net juokinga ir tuo pačiu graudu skaityti savigyras apie žurnalistų didvyriškumą, kad LNK laidai „Paskutinei instancijai” pavyko sužinoti lyg ir paslaptį, jog teisėjai nori bendromis pastangomis ir savo lėšomis reabilituoti nušautą kolegą teisėją Joną Furmanavičių. Ir kas čia tokio? Jei žmogus nušautas ir apjuodintas, o jam net nėra galimybės pačiam apsiginti, tai kas jį turi ginti? Tik šeima arba bendruomenė. Tačiau R. Janutienė mano kitaip. Pasak jos:
„<...> grupė įtakingų Teisėjų asociacijos, visuomeninės organizacijos, vienijančios Lietuvos teisėjus, narių šiemet grasino paskirsią dalį metinio nario mokesčio teisėjo Jono Furmanavičiaus geram vardui reabilituoti. Šiai organizacijai priklauso ir Panevėžio apygardos teismo pirmininkas. Vieną dieną Kauno pedofilijos byla atsidurs jam pavaldžių teisėjų valioje.
Jei sutikčiau Rūtą akis į akį, paklausčiau – ką ji turėjo omenyje? Ir ko ji siekia šiuo straipsniu? Panašu, tokio pat turinio šiandien vakare bus ir transliuojama laida „Paskutinė instancija”.
Nenoriu gilintis į kitus kaltinimus, kurie paremti prielaidomis. Bet perskaitęs straipsnį, susidariau įspūdį, jog jei būtų šio straipsnio autorės valia, atrodo, kad teisingumą vykdytų bet kas, tik ne oficialiai skiriami teisėjai ir teismai.
Konsultante, manau, kad kitokiso yra dvi stovyklos. Dėl pedofilijos buvimo iš principo niekas nesiginčija. deja, kai kas būtent tokią priepastatytą poziciją ir pateikia.
tačiau iš tiesų šioje istorijoje yra dvi pusės, kurios labiau tiki arba vienais, aba kitais asmenimis. Vakar vienoje laidoje kalbėjo Ūsas, kitoje rodo Venckienę. Ir tikėk dabar kuo nori. O teismas yra vienintelė vieta, kur nustatoma formali tiesa. visa kita bus ir yra tik interpretacijos ir vertinimai pagal „”tikiu, netikiu.
Ar matėt vyručiai video, kur mergytė pasakojo apie sysalus? Tų video iš internetų neištrinsit … O va nuo jo gi prasidėjo visa šita zavarūha, tikrai ne korumpuota mass media pradėjo …
Tad dabartyje yra susiformavusios dvi pusės-stovyklos su nuomonėmis: pedofilja Lietuvoje klesti, arba pedofilijos nėra. Priešpreiša tokia, kad galima būtų ją lyginti su prarasta Lietuvos nepriklausomybe ir komunizmo statyba.
Kaip manote, kokia priežastis lėmė, kad buvo „padažyta” prokuratūros sienikė? Nemanau, kad ta priežastis bauda už kelių eismo pažeidimą 😀
Tad jei tauta liks nepatenkinta nuosprendžiu, yra tikimybė kasdieniniams neramumams. Žmonės iš principo pradės protestuot prieš sistemą …
Dar kaip Jums pasakysiu, kad žmonės kalba, jog Lozoraitis nemirė sava mirtimi, tad pirmasis atkurtos valstybėlės prezidentas greičiausiai buvo išrinktas iki rinkimų :/
et, nemalonu net gilintis į pezalus neturinčius nieko bendra su žurnalistika, sąžine ir sveiku protu.
Pacituosiu tik kelis „įrodymus”, kuriais grindžiama šiuolaikinė Lietuvos lyderių (ne kokia bulvarinė!) žurnalistika:
„Kiek telefonų turėjo teisėjas Furmanavičius? 10? (nepaaiškinama – per visą gyvenimą, ar iš karto, tai nesvarbu) 10 telefonų – tai eginčijamas įrodymas, kad jis – pedofilas.” 🙂
arba
„Teisėjas važiavo atostogauti į Tailandą. Tailande klesti įvairių lyčių bei amžiaus prostitucija. Išvada: teisėjas – pedofilas.” 🙂
„Ūsas buvo internate pas savo pažįstamą? Buvo. Internate kelios globotinės pastojo? Pastojo. Reiškia – nuo Ūso.” 🙂
„Antros mergaitės tėva teistas? Teistas. Reiškia – jo motina su seserim Laimute pardavinėjoi dukreles pedofilams.”
„Pakviestas vyras užėjo pas nepilnametę? Užėjo. Reiškia, jis ją norėjo išprievartauti.”
„Ar Pociūnas pats galėjo iškristi per viešbučio langą? Ne, negalėįjo, nes jis – Pociūnas. Reiškia, – jį išmetė. O kas išmetė? Niekas nematė, nenustatė. Reiškia – „valstybininkai” išmetė.”
Ir t.t.t.t.
Jei negėda, ponai žurnalistai, tai pas psichiatrą užsukit.
man kažkodėl rodosi (persižegnojau), kad visa ši pedofilinė polka yra kažkokio tai žymiai didesnio žaidimo dalis. Pvz – padėties šalyje destabilizavimas. Tai , ką mes matome yra tik tai , ką mums norima parodyti. Gal esu paranojikas, bet kai man kažkas rodoma atrodo labai įtikėtina ir akyvaizdu , iškart kyla įtarimas . Ar pačiam taip nebūna? Kriminalistai sako, kad narpliojant nusikaltimus pati neteisingiausia versija guli pačiame viršuje, matomiausioje vietoje. Gal jie teisūs?
mano yra potencialo jog baigsis bylomis uz smeizta kaltinant sunkiu nusikaltimu.
Manau, kad potencialo yra tiek bylose pries laikrascius kurstant neapykanta. Tiek pries asmenis smeiziant.
Krastutiniu atveju bylomis pries lietuva… ir tikrai ne uz „erotiniu filmuku operatoriaus” persekiojima.
o iš kurios pusės bus tas bum?
kažkodėl itariu, kad šis „karas” baigsis :variantas A) visišku šnipštu B) tooookiu garsiu trinktelėjimu, bet ne iš tos pusės, kurio visi tikisi. Pažiūrėsime. Protingi laukia teismo verdikto, neprotingi eina į akistatą prieš srovę su paskutine instancija
🙂 tai dabr toje istroijoje praktiškai du frontai atidaryti. Ir vyksat beveik pasaulinis karas. Kiekvienoje pusėje gerbėjais yra teisininkų, politikų ir žiniasklaidos. Žodžiu, visas komplektas, kuris reikalingas tikram karui.
atvirai pasakius man Rūtos žurnalistika labiau panaši į (atsiprašau) mastrubaciją. Jei patinka – imitavimą. Turi pasekėjų – Gaivenis, Krivickas (tas kuris Kristupas) dar visa eilė einančių prieš srovę ( greičiau prieš čiurkšlę). Reikėtų žurfake bent semestrą padėstyti tokia tema , kaip Rūtos žurnalistika – kokia negali būti žurnalistika. Pastebėjau , kad kiek rimtesni žurnalistai (tokių dar esama) visiškai neliečia šią pedofilijos temos. Nes , atrodo, viskas labai jau baltais siūlais siūta. Dabar gi paskaičiua tuos „reportažus” susidaro vaizdas – susirenka ryte generalinės prokuratųros ( teismų, prezidentūros) vadovybė ir svarsto vienintelį strateginį klausimą ” kaip išsukti Ūsą?”. Ir likusią darbo dienos laiką pradedant prokuratūros valytojomis ir vairuotojais , baigiant generaliniu prokuroru tik tuo klausimu ir užsiminėja.