Baltarusijos valdžia traiško paskutinį laisvos žurnalistikos bastioną

Baltarusijos žurnalistų asociacijai oficiali valdžia uždraudė dirbti žurnalistams

Delfi.lt cituoja naujienų agentūrą BNS, kuri praneša apie Baltarusijos Aukščiausiojo teismo patvirtinas šalies Teisingumo ministerijos pretenzijas, kuriomis reikalauta pašalinti iš Baltarusijos žurnalistų asociacijos (BŽA) narių pažymėjimo žodį „spauda” ir apriboti Žurnalistų teisinės apsaugos centro veiklą.

Praktiškai tai reiškia, kad Baltarusija įveda visišką spaudos veiklos monopolį ir laisva žurnalistika tampa nebegalima apskritai. Mano kolegos jau ir seniau dirbo sunkiomis sąlygomis: kratos, leidinių uždarymai ir pan. Dabar dar nutarta ir uždrausti Baltarusijos žurnalistų asociacijai savo pažymėjimuose naudoti žodį „spauda” (PRESS). Atrodo, kad visiškas absurdas. Bet tai – realybė. Žurnalistų organizacija negalės ginti žurnalistų, atstovauti jų interesams. Tiesa, tik Baltarusijoje. Tikiuosi, kad daugelis Baltarusijos laisvų ir nepriklausomų žurnalistų ištrūkę už savo šalies ribų galės sėkmingai naudotis Tarptautinės žurnalistų federacijos pažymėjimais.

Deja, jau dabar kaivaizdu, kad Baltarusijos valdžiai buvo maža vien trukdyti veikti nepriklausomai žurnalistų profsąjungai, nepriklausančiai nuo valdžios, bet priklausančiai Tarptautinei žurnalistų federacijai. Praktiškai su Baltarusijos teisingumo ministerijos pagalba oficialiosios ir vienvaldės valdžios, kurią turi toks ponas A. Lukašenka, uždrausta bet kokia normali profsąjunginė kolegų veikla. Tai didelis smūgis žurnalistikai. Tikrai tai taps viena svarbiausių temų ir artimiausiame Tarptautinės žurnalistų federacijos kongrese.

A. Lukašenka deklaruoja rūpestį liaudimi. Bet pamiršta jiems duoti laisvę.

Tik ką galime patarti kolegoms? Netylėti? Kovoti? Tą jie ir taip daro. Paguosti? O kaip ir kuo. Juk jie iš tiesų tikisi, kad mes, gyvenantys greta ir verkšlenantys apie ekonominę krizę, bet turintys realią laisvę, padėtume. Padėtume kažkokiu mistiniu būdu per savo valdžios struktūras priversti gerbti žmogaus teises kaimyninėje Baltarusijoje.

Tačiau man žymiai svarbiau pamatyti, kaip reaguos oficiali ES valdžia? Kokių ji imsis priemonių? Kaip reaguos Lietuvos valdžia? Ar tikrai buvo verta čia ne tik kviestis Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, bet ir suteikti sau ir kitiems vilčių, kad autoritarinis režimas ir jo autorius gali keistis?

Aš tokių vilčių neturėjau ir neturiu. O juk jei toliau tokiomis viltimis gyvens mūsų valdžia ir ES viršūnės – abi gali likti kaip suvedžiota mergelė.