Lietuvos darbo biržos informacija neaiški
Vakar su džiaugsmu perskaičiau, kad Lietuvos darbo birža kovo 5 – 19 dienomis padėjo įsidarbinti 4607 asmenims. Būčiau nesidžiaugęs, bet pati darbo birža pasigyrė, kad „įdarbinimas išlieka labai aukštas, panašus kaip praėjusią savaitę”. Liaudiškai kalbant, dirba taip, kad net dulkės kyla. Bet ar tikrai…
Labiausiai birža giriasi, kad vidutiniškai per dieną minėtu laiku buvo įdarbinami 605 bedarbiai. Gal tai ir būtų jų nuopelnas, bet juk kovo 5 – 19 dienomis ne birža, o darbdaviai registravo 3088 laisvas darbo vietas – apie 350 per dieną.
Kita darbo biržos siunčiama žinia – lėtėja bedarbių registravimosi darbo biržose tempai – vidutiniškai per dieną buvo registruojama 112 bedarbių mažiau nei prieš savaitę. Net nesakoma, kad jų vis dar labai daug ir kol kas tikrai daugiau nei siūlomų darbo vietų.
Tačiau keisčiausiai atrodo Darbo biržos PR’as, kuomet skaičiai taip supainiojami, jog turi pasiimti kalkuliatorių ir pats paskaičiuoti – tai gerėja ta situacija su bedarbyste ar blogėja? Kad būtų aiškiau, pateikiu citatą:
„Bedarbių registravimosi darbo biržose tempai kovo 5 – 19 dienomis šiek tiek sumažėjo: jų registruota 11,7 tūkst. – vidutiniškai per dieną buvo registruojama apie 110 bedarbių mažiau nei prieš savaitę.”
Skaitydamas atidžiai matau DB nuomonę, kad „tempai” bedarbių registravimosi mažėja. Paprastai kalbant, tai lyg ir gera žinia. Bet kai perskaitai, kad beveik trečdalis registruotų bedarbių (3,7 tūkst.) atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius o iš viso per ketvirtį įregistruota 11,7 tūkstančių bedarbių, tuomet turi atlikti vieną elementarų veiksmą – pasakičiuoti pats. Ir pamatai, kad „tempams” mažėjant, kasdien bedarbių registruojasi vis tiek žymiai daugiau nei atsiranda darbo vietų.
Todėl gerai, kad yra žurnalistai, kurie tuos pačius skaičius ištaiso ir išverčia į žmonių kalbą – pasako esmę, o ne kažkokius abrakadabra. Štai Delfi.lt žurnalistė Inga Saukienė aiškiai rašo:
„Nors bedarbių skaičiaus augimo tempai pastaruoju metu pradėjo lėtėti, bendras jų skaičius ir toliau didėja. Darbo biržos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje darbo neturi 302,6 tūkst. žmonių, o ir įsidarbinusieji dažniau gauna terminuotas darbo sutartis.”
Todėl taip ir nesupratau, kodėl Lietuvos darbo birža savo interneto svetainėje taip painiai rašo pranešimus spaudai ir neleidžia žmonėms aiškiai sužinoti informaciją apie realią padėtį. Gal taip daro, nes nori atrodyti gražiau? Taip – tai vadinamasis PR’as. Kita vertus, gal kaip tik ta darbo birža ir nežino realios padėties – atitrūkusi nuo realybės ir dėliodama savo skaičiukus ploja katučių vos formaliai koks vienas ar kitas skaičiukas šokteli aukštyn. Juk reali padėtis, atmetus smulkmenas, yra tragiška – darbo neturi per 300 tūkstančių žmonių.
Tai, ką daro Darbo birža – ne PR, o pačios tikriausios MANIPULIACIJOS, paprasčiau tariant – duomenų klastojimas. Klausimas, kodėl tai daroma ir už tai nebaudžiama? Ogi pažvelkime, ką skelbia pati valdžia.
„Keičiasi ir bedarbystės situacija: pirma kartą mes dvi savaites matom, kad darbo vietų steigiama daugiau negu jų prarandama.“ Tuometinis Soc. apsaugos ir darbo ministras Rimantas J.Dagys, Delfi.lt, 2009.05.20;”
Ministras nežino, ką šneka ar pudruoja realybę? Neabejoju, jog antras variantas. Tai kaip birža neklastos, jei patys konservatoriai pudruoja realybę?
Labai primena Lietuvos SSR komunistų metodus pudruoti realybę. Kai kam, matyt, įaugę į kraują. Aišku, valdžiai reikia kelti optimizmą, bet geriau tai darytų subtilesniais metodais nei realybės pudravimas.