LDB siūlo nedaug darbo vietų žurnalistams. Bet siūlo
Ar šiuo metu darbo netekusiam žurnalistui gali būti naudinga Lietuvos darbo birža (LDB)? Tokį klausimą sau užduodu nuolat ir panašiai manęs klausia kolegos, kurių redakcijos staiga nusprendžia atsisakyti dalies žurnalistų.
Seniai yra žinoma tiesa, kad geriau vieną kartą pabandyti, nei šimtą kartų išgirsti. Tikrai nelinkiu vieną kratą kam nors tapti bedarbiu. Tačiau siūlau pasižiūrėti į LDB duomenų bazę ir pačiam sau įvertinti „kas būtų, jeigu būtų”.
Visų pirma mane labai nustebino LDB duomenys rašytojų, žurnalistų ir kitų giminiškų profesijų žmonių registraciją LDB duomenų bazėje. Taip pat ir nustebino, jog ten tikrai yra ir darbdavių, ieškančių šių profesijų atstovų.
Štai ką rodo 10 metų duomenys apie minėtų profesijų pasiūlą ir paklausą – tik 2007 metais beveik nebuvo darbo biržoje žurnalistų ar giminiškų profesijų atstovų, kuriems nebūtų galėjusi LDB pasiūlyti darbo. Realiai skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos buvo vos 9 vietos.
Įdomu ir tai, kad net ekonominiu sunkmečiu per beveik tris šių metų mėnesius buvo siūloma bent 10 darbo vietų žurnalistams per LDB. Taip pat siūlytos 9 darbo vietos redaktoriams. Kita įdomi tendencija – registruotų bedarbių redaktorių yra pakankamai daug. Juk vien šiemet užregidtruoti net 22 bedarbiai redaktoriai.
Galima būtų svarstyti, kokios tikrosios priežastys pavertė redaktorius bedarbiais. Taip pat labai įdomu būtų sužinoti, kiek šių redaktorių tuo pačiu metu buvo ir bendrovės vadovais, kurie rūpinosi verslo reikalais. Juk gali būti, kad labai sėkmingi redaktoriai bedarbiais tapo tik todėl, kad mokėdami kurti gerą turinį ir vadovauti kūrybiniam kolektyvui, jie nesugebėjo vystyti žiniasklaidos verslo.
Rašytojai, žurnalistai ir giminiškų profesijų specialistai darbo biržoje
Tačiau taip pat reikia pradėti labai rimtai kalbėti, ar tos LDB siūlomos darbo vietos yra tokios, kurios tenkina darbo ieškančius žmones? Kai kas gali pasakyti, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima arba kad krizės metu bet koks darbas yra savaime vertybė. Tačiau galime pastebėti, kad vis dažniau ieškoma žurnalistų, kuriems siūloma tapti ir vadybininkais. Paprastai kalbant, pats gali rašyti ir dar turi ieškoti reklamos užsakovų. Neretai tai reiškia, kad eidamas imti interviu pas tą patį žmogų iš jo įmonės turi prašyti dar ir reklamos užsakymų. Tai lyg ir panašu į prodiuserinę kompaniją, tik žymiai prastesnę.
Kita vertus, akivaizdu ir tai, jog LDB turimi duomenys apie bedarbius žurnalistus neatspinti realios padėties. Tikrai žinau, kad dalis kolegų nenori (kai kas dėl kai kurių mitų ir keistų įsitikinimų) registruotis bedarbiu ir nuolat bando kaip nors versti atsitiktiniais darbais ir už jais gautais honorarais. Dalis kolegų pararadę žurnalisto darbą griebėsi kitoskios veiklos – kartais artimos žurnalistikai arba bet kokios kitos.
Beje, atrkreipiau dėmesį, kad per LDB buvo ieškoma net 7 techninių tekstų autorių. Tačiau potencialių darbuotojų LDB neturėjo pasiūlyti. Tai lyg ir reiškia, kad tokių specialistų reikia ir trūksta. Kita vertus, ne kiekvienas be specialių žinių gali būti geru techninių tekstų autoriumi.
Bet kuriuo atveju verta prisiminti prognozes apie sitauciją žiniasklaidos rinkoje. Jei praėjusiais metais reklamos rinka mūsų šalyje smuko apie 40 procentų, tai šiais metais tas kritimas gali būti dar iki beveik 20 procentų. Reiškia, situacija neturėtų lengvėti.
Tačiau aišku ir tai, jog norintys konkuruoti rinkoje leidiniai ar kitos žiniasklaidos priemonės neturi šansų išlikti ir tapti lyderiais, jei taupys vien kūrybinių žmonių sąskaita. Bet kokie techniniai sprendimai niekam nebus reikalingi, jei nebus ką transliuoti ar publikuoti. Tą patį neseniai kalbėjome ir LRT tarybos posėdyje. kuomet buvo sprendžiamas klausimas, kaip reikia subalansuoti biudžetą, kad ne tik buhalterinės eilutės gražiai atrodytų, bet ir vartotojas gautų tinkamą produkciją.
Galiu priminti ir dar vieną dalyką – dalis redakcijų darbuotojų ieško tiesiogiai arba per Lietuvos žurnalistų sąjungą. Todėl interneto svetainėje www.lzs.lt kartais taip pat publikuojami vieši darbo pasiūlymai. Pvz., šiuo metu „Žinių radijas” ieško verslo naujienų redaktoriaus, „Tauragės kurjeriui” reikia žurnalisto. kaune žurnalisto ieško VšĮ „Projektvita”.
Darbo birža – visiškai niekuo dėta, apolitiška organizacija. Kas dėl proifesijų, tai birža tik registruoja tai, ką darbdaviai užsako. Pastarieji neretai patys nežino, ko nori. Daro birža dirba (daugiausiai tik registruoja) su bedarbiais ir gaudo, iš kur politiniai vėjai pučia, t.y. stengiasi įtikti valdžiai. Visos valdžios nori matyti bedarbuių mažiau nei realybėje. OK, atmetami dirbantieji nepilną darbo dieną, turintieji 0,5 ar mažiau etato, išsiųstieji persikvalifikuoti, nebevaikštantys į DB, nes praradę bet kokią viltį. Tiesa, dabar I.Šimonytė pastaruosius užlaužė mokėti PSD, tai į DB sulėks visi looseriai, gadindami šiek tiek gerėjusią statistiką 🙂
Jooooo. Tai nori pasakyti, kad LDB pasiekitsu vadovams niekas nepasikeitė?
Oi, Dainiau, į Darbo biržos duomenis geriau net nesigilinti. Jau nerkalbu apie tai, kad birža klastoja statistiką „mažindama” bedarbystę. Paklausių profesijų skaičiai išsikreipia jau ne dėl DB kaltės. Neretai darbdaviai imituoja, kad ieško tam tikrų profesijų specialistų, o realybė gali būti visiškai nenuspėjama. Pavyzdžiui, Darbo biržos nusiųstas įsidarbinti rašytojas gali sužinoti, kad reiks užrašinėti reklamines iškabas ar kainas ant etikečių. Ieškomas specialistas vietoje neretai sužino, kad jis, jei tikrai prityręs ir gabus, gali būti priimtas už minimalią algą. Vien dėl to, kad pakeistų seną specialistą, gaunantį didesnę algą. Kol nėra norinčio triūsti už 800Lt, tol senasis tenkina… Arba neėjęs sužino, kad pakeistų seną darbuotoją, kuris kelia triukšmą, dėl kelis mėnesius vėluojančios algos. Reiškia – įsidarbinęs ir pats pinigų negausi. Ir nebežinai, žmogus, kaip vertinti tokias darbo vietas.