Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo internetiniame dienoraštyje su notarais bendrauja atvirais laiškais. Negi negalima tiesiog pasikalbėti su ministerijos reguliavimo sferoje esančia teisininkų bendruomene? Matyt, kad kai kuriais klausimais jau nebe.
Štai viena ištrauka iš, mano nuomone, mandagaus ir tuo pačiu kieto ministro laiško notarams:
Gerbiami notarai,
Jau daugiau kaip metus esu teisingumo ministru. Kartas nuo karto susitinku su pažįstamais notarais ar jų artimaisiais. Iš jų tenka išgirsti klausimus „tai kada gi Jūs nustosite skriausti notarus?”. Arba teiginius „žinome ministro požiūrį, kad notarai apskritai nėra reikalingi”. Būtent jie ir paskatino tiesiogiai kreiptis į Jus visus.
<...>
Žiūrėdamas į šiandieną ir į ateitį, kviečiu konstruktyviam bendradarbiavimui. Kviečiu taikyti naujoves, kurios reikalingos žmonėms, net jei tos naujovės buvo kuriamos įtampos atmosferoje. Kviečiu labai konstruktyviai dalyvauti kuriant naujoves, kurias reikės taikyti ateityje, net jei tas naujoves kuria ne tas, kam Jūs simpatizuojate.
Iki šiol nedažnai tekdavo matyti, kad kuris nors ministras su reguliuojama sistema kalbėtųsi tokia forma. Tai lyg ir dalykinis bendravimas, lyg ir neformalus vienu metu. Ir tuo pačiu tai yra ryšiai su visuomene. Ką tai duos? Kol kas sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu, kad tai yra tam tikras psichologinis žaidimas. Juk pats ministras labai aiškiai vienu sakiniu pasako, ko jis tikisi:
„Kviečiu taikyti naujoves, kurios reikalingos žmonėms, net jei tos naujovės buvo kuriamos įtampos atmosferoje.”
Taigi, panašu, kad naujovės judės į priekį, o kaip bus su įtampomis? Jas, greičiausiai, dar teks kaip nors raminti. Juk laiške kalbama apie planus reguliuoti notarų paslaugų kainas. Tai reiškia, kad gali mažėtų notarų pajamos. Derybos dėl pinigų ekonominio sunkmečio metu paprastai ir sukelia didžiausias įtampas. Ir ne tik. Sukelia ir priešiškumą. Beje, ministras Remigijus Šimašius labai atvirai rašo ir apie tai, kaip jį vertina patys notarai, ir kokios jis laikysis pozicijos nepriklausomai nuo nieko:
„Kviečiu labai konstruktyviai dalyvauti kuriant naujoves, kurias reikės taikyti ateityje, net jei tas naujoves kuria ne tas, kam Jūs simpatizuojate.”
Bet kuriuo atveju, laiškas to padaryti negali. Todėl būtų labai įdomu pamatyti atsakomąjį notarų atvirą laišką ministrui. Kokie ten būtų akcentai?
P.S. Nežinau kodėl, bet šis laiškas man priminė kai kuriuos biblijinius laiškus.
Na gerai, mielas apuoks. Dinamika tokia – dabar jau yra apie 1100. Kiekviename Valdybos posėdyje priimami nauji žmonės. O nariai korespondentai – tai ne bet kas. Tai kolegos žurnalistai, kurie kažkuriuo metu dirba redaktoriais ir kitais medijų vadovais, turinčiai teisę priimti ar atleisti žurnalistus. Todėl jie gali dalyvauti visoje veiloje, išskyrus sprendimų priėmimus. Ti taip pat ir tie, kurie aktyvią žurnalistiką, turėdami žurnlaisto diplomus , iškietė į valstyės tarnautojo ar polito duoną. Jei baigia šią veiklą, vėl grįžyą į tikruosius narius. Todėl tokių žmonių yra pas mus labai nedaug.
Beje, o dėl šio straipsnelio apie ministro bendravimą, tai labai keista, jog pačiam atrodo, kad norisi ministrui įkąsti. Tema tikrai buvo apie kitus dalykus. Juk esmė, kad laiškas yra kietokas ir tuo pačiu lyg ir diplomatiškas. Bet pats ministras pripažįsta, kad yra įtampų. O viešais laiškais įtampos, mano galva, sunkiai nusiima. Nors tokie laiškai – didelispliusas, nes visuomenė gali sužinoti kiek daugiau nei vien iš pranešimų spaudai. Beje, o ir žurnalistai šios temos nepajudino. Net keista, kad po pasirodymo ministro bloge, niekas nepasiėmė šios temos. Nors…. Dar ne vėlu.
Neturiu dėl ko pykti ant D.Radzevičiaus, ir apskritai – buvau tik atsitiktinis lankytojas, dabar tik retas.
Tai, kad nemėgstu tam tikro tipo žmonių, nė neslepiu, gal dėl to kiek irzlokas tonas – ne daugiau. Būčiau linkęs nagrinėti faktus, o ne spręsti: myliu-nemyliu.
O štai, kad tamsta norėtum įkąsti ministrui – akivaizdu, nėra ko neigti net nesiimant gilesnės turinio analizės. Bet tokio tipo žmonės kaip D.R. sako: „aš nesakiau” arba „aš oro negadinau”… Pabandyk patikrinti.
Dėl ŽS: kažkada klausiau – kiek yra narių, kokia skaičiaus dinamika, jeigu – kaip teigiate- jų daugėja? Nėra duomenų, ar valstybės paslaptis, p.Radzevičiau? Yra šmėkštelėjęs skaičius 1000 (ar tai čia su nariais korespondentais, kuriais praktiškai gali būti bet kas?). Net jeigu iš tiesų taip būtų, kuri tai dalis nuo visų Lietuvos žurnalistų 1/10, 1/50? Todėl ir sakau – „masė” yra ne LŽs, tikroji masė yra kitur 🙂
Apuoks, tu vėl piktas 🙂 Aš gi nesakiau, kad yra blogai, jog ministras bendrauja laiškais. Man žymiai įdomiau, kokia bus reakcija po šio laiško, kaip bus su tom įtampom ir pan. O dėl ŽS, tai esi piktas ir subjektyvus.
Beje, apuoks, o iš kur žinai didžiąją dalį žurnalistų ir apie jų nuomonę? Gal turi kokią apklausą? Mielai paskelbčiau.
Ir labai gerai, kad bendrauja. Jei tarp notarų itin reiškiasi priešiškumas permainoms, tai toks bendravimo būdas – bendravimas garsiai, išvengiant intrigų, užkulisinių interpretacijų, įtraukiant visus norinčius į diskusiją (o notarai joje nuomonę gali reikšti atvirai, nes anonimiškai)- netgi labai turėtų būti efektyvus.
Be to, ko nesupranti, Dainiau, ministro pozicija šiuo atveju yra maksimaliai asmeniška. Asmeniškai jam gali atsakyti ir bet kuris notaras. O notarų atviras laiškas MINISTRUI galėtų sulaukti tik oficialaus MINISTRO atsakymo.
Tuo tarpu (pvz) dabartinėje LŽS pirmininko pozicijoje toks bendravimas su žurnalistais neįmanomas, nes nėra su kuo: jis nei mylimas, nei nekenčiamas, o didžiajai masei žurnalistų (ne ŽS narių) – tuščia vieta.
Atgalinis pranešimas: Tweets that mention Teisingumo ministras su notarais bendrauja atvirais laiškais at Dainius Radzevičius -- Topsy.com