Ar žiniasklaidos siūlomos temos neverčia visuomenės „virti vien tik savo sultyse"?

pagal | 2010/03/29

Šį antradienį (kovo 30 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie žurnalistų visuomenei siūlomų temų rato, diskusijų platumą.

Lietuva ne vienerius metus yra bent dviejų visiems žinomų tarptautinių darinių dalyvė – Europos Sąjungos ir NATO narė. Tačiau greta to, mūsų šalis dalyvauja ir Jungtinių Tautų, ir daugelio kitų organizacijų veikloje. Tai tik keletas formalių pretekstų kalbėti apie mūsų vietą pasaulyje.

Tačiau daugelį savo šalies problemų spręsdami patys ir diskutuodami patys dažnai tik fragmentuotai pasinaudojame kitų šalių patirtimi. Neretai net realios padėties kaimyninėse šalyse diskusijų dalyviai ar moderatoriai nežino.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, ar mūsų žiniasklaida neužsidaro dažnai tik keliose temose ir nepradeda save ir visuomenę virti savo pačių sultyse?

Pokalbyje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto, Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė ir populiariausio tinklaraščio Lietuvoje nezinau.lt autorius, žurnalistas Džiugas Paršonis.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

8 komentarai

  1. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Simai, užmečiau akį. manau, kad tai reiškia žurnalisto atranką – tai kas jam įdomu ar atrodo, kad yra svarbiausia. Žinoma, tiklsus ir pilnas vertimas paliktų mažiau vietso bet kokioms interpretacijoms. Bet… Dabar subjektyvioji medija ant bangos.

    Atsakyti
  2. Simas

    Atraskite skirtumus: čia ir čia

    Kas čia negerai? Kodėl neišverčiamas visas straipsnis? Visi žurnalistai mušasi sau į krūtinę įrodinėdami, kad nieko tendencingo nedaro. Bet kaip paaiškinti kai kurių straipsnio dalių išnykimą vertime? Aplaidumas ar, vis dėl to, tendencingumas?

    Atsakyti
  3. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Paprastai, manau, norima psakyti, kad vertinama i tegiamai, ir neigiamai. Bet šiuo atveju labaiu paryškiname, kda yra ir neigiamai mąstančių. Kitaip tariant, kad tikria ne angelas tas žmogus yra. Man tai labai gražus apibūdinimas 🙂

    Atsakyti
  4. sigitas

    gal ne į temą, bet dabar pagalvojau – ar apskritai egzistuoja nekontraversiškai vertinamų žmonių. Ir kam tas žurnalistinis štampas visą laiką vartojamas? Jei tik norima parodyti savo negatyvią nuomonę apie žmogų , tuojau prilipdomas kontraversiškumo štampas.

    Atsakyti
  5. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Sigitai, o aš kažkaip nepaskaičiau. Vėliau Marcelijus Martinaitis sakė, kad ir mane ten Rūta Janutienė minėjo. Pažiūrėjau. Na ir ką? Jei kontraversiškai vertinama Rūta mane vadina kontraversiškai vertinmu asmeniu, tai kaip ir 1:1 🙂 Nors jei pagalvoti ir bandyti rimtai atsakyti į tokią nesamonę, tai nėra net ir ką bepridėti

    Atsakyti
  6. Skaitytojas Sigitui

    neverta skaitinėti bulvarinių, neetiškų bei amoralių leidinių 🙂

    Atsakyti
  7. sigitas

    šiandien paskaičiau LŽ – apgailėtinas vaizdelis. Kaip sovietinėje TIESoje Vasiliauskas susidėjo jo kontorą palaikančius žiniasklaidos „ekspertų” rašinius. Kitai nuomonei nebeliko kilobaitų. Matosi, kad lietuviškos žiniasklaidos padėtis yra nepalyginamai prastesnė, nei atrodo iš šalies. Visiškas provalas. Kaip savu laiku rašė Rita Baltušytė – atrodo , kad šią erdvę reikėtų ne tik išvalyti, bet ir išdizinfekuoti.

    Atsakyti
  8. Skaitytojas

    man asmeniškai ne kartą teko nusivilti žurnalistų erudicija. Bendras išsilavinimas – apgailėtinas, nuolat juokina tokiomis šalimis kaip „Gonduras” ar „Guinea”. Be to, iš kur mūsiškiai žinos padėtį Europoje ir pasaulyje, jei dauguma labai prastai moka užsienio kalbas (ir, blogiausia, nė nesimoko!), o vyresnės kartos redaktoriai, užsakantys tematiką bei publikacijų struktūrą, geriausiu atveju tešneka rusiškai. Tad iš tikro ir verdam savo mažam puode savose sultyse…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *