Šiandien ryte užsuko kolega žurnalistas, „Danieliaus” leidyklos savininkas Danielius Mickevičius. Užsuko ne tuščiomis – padovanojo Lietuvos žurnalistų sąjungai tik ką savo išleistų knygų „Kaip tiltelis iš širdies į širdį. Varėnos krašto šviesuoliai”.
Nespėjau dar perskaityti šios knygos. Tik pavartyti. Ir dar spėjau paklausti autoriaus, kaip jam sekasi. Pasirodo, kad gerai. Juk knyga nauja pasirodė. Ir dar – autorius knygą leido ne tik savo lėšomis, bet jį parėmė ir Kultūros rėmimo fondas, ir Varėnos rajono savivaldybė, ir daktaro Juozo Kazicko šeimos fondas. Bet pasirodė svarbiausias klausimas, kodėl Danielius vis dar net ir sunkmečiu bando leisti knygas. Logikos, atrodo, nėra daug. Koks jau čia biznis. Bet danielius savo atsakymą pateikė knygos pradžioje:
Šį savo darbelį skiriu atkakliems Dzūkijos žmonėms, pasišventusiems išsaugoti savo, tėvų ir protėvių dvasinisu turtus. Ateičiai, kad ji rastųsi ne mūsų kartos paliktoje plynėje.
Ir taip keistai, ir taip įdomiai tą „plynę” jis bando kuo nors užpildyti. Ir čia pat knygos įžangoje pateikia kitą pavyzdį. Apie tikras plynes:
„Solidaus amžiaus žmonės, atgavę miškus ar žemę, žinoma, nori iš to turėti naudos. Net nesiderėdami jie parduoda miškus ar žemę, tai, ką protėviai labiausiai brangino ir saugojo, dėl ko ne vienas ir galvelę padėjo. Šiandien visi laikraščiai pilni skelbimų – perku mišką, perku mišką su žeme. O kas liks tavo vaikams, vaikaičiams, ateinančioms kartoms?”
Todėl vos pervertęs knygą ir užmetęs akį į knygoje esančius herojus nudžiugau, kad kolega rašo apie savo krašto šviesuolius. O knyga pasirodė tuomet, kai šviesos yra daugiau – juk pavasaris.
Todėl tikiuosi šią knygą perskaityti jau šios savaitės gale – bus ką veikti kelionių į užsienį metu.
labai ačiū, bus proga 🙂 Iki
Vilma, tai originalas taip ir skamba. Rasi knygoje 🙂
Yra ir apie tas vietas, kur rašai. Beje, jei užsuksi į LŽS, gal galėsiu paskolinti paskaitymui 😉
Jei jau apie Varėnos kraštą, tai pavadinimas galėjo būti – Kap ciltėlis iš širdzies in širdzį. Juokauju. O kadangi esu dzūkelė (tėvas nuok Alytaus,o mama nuok Varėnos krašto,Žiūrų kaimo), tai man ir pačiai būtų įdomu paskaityt. Pažadėkite, Dainiau, parašyt įspūdžius – gal bus kokių šviesuolių iš Žiūrų, Zervynų,Puvočių, Mančigrės, Marcinkonių kaimo…palei Ūlų katriej gyvena/o
Ačiū už gražią, prasmingą naujieną.
Ačiū, Ana, už gerą žodį. Tikiuosi, paskaitęs galėsiu daugiau parašyti savo įspūdžių.
Kaip džiugu skaityti tokius straipsnius. Šaunuolis gerb. Danielius ir Jūs, kad pagarsinate. Knyga – ištikimiausias pakeleivis, nes atvertus – šiluma glosto. Sėkmės!