Tik ką rašiau apie kolegą Artūrą Račą kaip apie reiškinį. Nesuklydau.
Štai jo mintys apie pinigus ir vadovo atsakomybę. Manau, kad apie tai galėsime pakalbėti ir LRT Taryboje – juk tai taip pat valdymo organas. O čia Artūro citata:
„Per pastaruosius pusantrų metų vis labiau suprantu, kodėl vadovams yra mokami didesni atlyginimai. Ir darosi vis aiškiau, kad pinigai yra labai santykinis ir gana banalus vertinimo vienetas…”
Belieka pridurti, kad šią mintį Artūras parašė įkvėptas neigiamų emocijų, kai pats nutarė atleisti žmogų, kurį pats keletą metų ir puoselėjo. Įdomu, o kaip jis jaustųsi, jei būtų to žmogaus vietoje?