EŽF Prezidentas Arne Kionigas
Tik ką prasidėjo Europos žurnalistų federacijos (EŽF) kasmetinis kongresas. Krizė ne tik žiniasklaidos rinkoje. Į renginį Turkijoje dėl vulkano Ilsandijoje į orą išmestų dūmų neatvyko daugybė kolegų iš Skandinavijos šalių, Islandijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir kitų šalių.
EŽF Prezidentas Arne Kionigas šį sutapimą sveikinimo kalboje apibūdino labai paprastai:
„Tamsūs debesys uždengė Europą, uždengė ir Europos žurnalistus”.
Šiuos Arne žodžius patvritino mano kaimynystėje sėdintys kolegos iš Vokietijos ir Vengrijos. 2009 metais reklamso rinka šiose šalyse smuko dešimtimis procentų. Tiesa, ne taip stipriai kaip Lietuvoje. Štai Vengrijoje pernai tas nuosmukis buvo apie 30 procesntų (palyginus su 2008 metais). Tačiau ir šiais metais planuojamas nuosmukis – dar 15 procentų. O ir šiandieninė dešiniųjų jėgų valdžia spaudžia žiniaslaidą, tame tarpe ir pirmiausia jį – visuomeninį transliuotoją.
Vokietijoje žinios ne geresnės. Nuosmukis pernai, šiemet gerų žinių dar nėra. Visur mažinamos darbo vietos. Į klausimą, kiek uždirba pradedantys jauni žurnalistai, kolega Joachimas atsakė:
„Paprastai tai būna apie 2600 eurų per mėnesį, bet mano laikraštyje paskutiniuosius 10 metų nebuvo priimta nė vieno naujo ir jauno žmogaus. Keturiasdešimtmečiai ir yra mūsų jaunimas”.
Bet šiandien ir rytoj EŽF kongrese bus bandoma ieškoti išeičių iš susiklosčiusios situacijos. Ir galimybių tai padaryti labai daug. Juk tai, kad Europos žurnalistai pasirinko Stambulą (Turkija) EŽF Kongreso vieta, rodo vieną paprastą dalyką – patys žurnalistai gali būti ir solidarūs, ir padėti vieni kitiems spręsti pagrindines problemas. Šiandien ir visada pagrindinė žurnalistikos problema – galimybė laisvai skleisti žinias ir nuomones. Todėl, anot TŽF generalinio sekretoriaus Aidano Weito, „niekas neišspręs jokių žurnalistų ir žurnalistikos problemų, jei patys žurnalistai nebus solidarūs ir nevienys savo jėgų sąjungose”.
Beje, tik ką teko kalbėtis ir su Izraelio kolegomis Šaike Komornik ir Naftali Menaše. Abu dirba visuomeniniame radijuje ir telvizijoje. Čia taip pat bręsta sunkios reformos – iš beveik 2000 darbuotojų planuojama atleisti net 600. Maža to, tokie mažinimai nesusiję vien tik su pinigais. Tai vadinama „reforma”. Panašiai nuolat valdžia kalba ir Lietuvoje apie LRT reformas.
Simai, konkurencija yra gerai, jei ji sveika. LT dažnai medijos srityje konkuruojama taip, jog piginama darbo jėga ir priemonės. Todėl ir turime tai, ką tyrime TV. Taip sakant, „Žiūrim, ką turim”. Pasakyk man, kur link veda LT medijų konkurencija? Kuriso konkuruoja etiškai? Konkurencija privertė per daug metų didelę dalį žurnaliustų paversti beteisiais darbuootjais – autoriniai honorari buvo tik viena formų. Kai kas net ir dabar, kalbama, vokelsiai moka. Be to, profesionali drabo jėga visada juda ten, kur žmogų vertina geriau (taip pat ir finansiškai). Tai normalu. Žurnalistas yra taip pat žmogus ir turi savigarbos. Todėl mašinų keiitmas į pigesnes ir mažiau degalų naudojančias – ne visada teisingas kelias. Kokybės tai bent jau važuiavimo prasme neprideda. Ir dar manau, jog net kiek kvailokas kalbėtioa pie žurnalistų misiją tik kaip apie gerais noras ir patriotizmu grįstą veiklą. Tai – kasdieninis ir sunkus darbas. reikia žmons informuoti apie tai, kas vyksta. Tai – darbas. Ir už tai turi būti deramai atlyginama. O jei tai susiję su papildomomis rizikomis ar kitais sunkumais, turi būti gerai atlyginama
Manau, kad palyginimas su automobiliu netinkamas. O gal kaip tinkamas. Bet tik problemos sprendimo budas netinkamas – tereikia pakeisti auto, kuriam uzteks to kuro tam paciam atstumui nuvaziuoti… Siuo klausimu, manau, labai teisingai parase Arturas Racas. Konkurencijos padidejima tarp zurnalistu nera jau toks blogas dalykas… O kai yra konkurencija, tai ir kokybe auga. Ar ne taip? Tik Lietuvoje tie desniai nelabai veikia…
Nesupranti – reklamos pajamos mažina darbo vietas. Ir tiek. Ką anskčiau daro du, dabar daro vienas žurnalistas. Jei anksčiau žurnalistui darbo priemonėms skirdavo kiek nors lėšų, tai dabar tai darai „iš vidinių resursų”. Todėl pabandyk įsivaizduoti medikus, jei medicinai sumažina 40 procenbntų finansavimą. Kaip tai astilieps? Jei įrangai ir kitiems dalykams nurėžiama pusė lėšų? O kad būtų dar paprasčiau, įsivaizduo mašiną, į kurią įpilama 40 procentų mažiau kuro. Ar tą patį nuvažiuos? manau, kad ne.
Tiesą pasakius nelabai suprantu kuo susijusios žurnalistikos(!) problemos ir reklama… 🙂 manau, kad žurnalistų darbas panašus į medikų – jų pajamos neturėtų paveikti jų darbo kokybės (ar pačio jų požiūrio į darbą)… Gal aš per daug atsilikęs ir kažko nesuprantu?
Atgalinis pranešimas: Tweets that mention Europą ir jos žurnalistiką dengia tamsūs debesys at Dainius Radzevičius -- Topsy.com