G. Sviderskytė 2009 metais įvertinta garbingiausiu žurnalistų apdovanojimu - Vinco Kudirkos vardo premija
Naujienų portale www.bernardinai.lt žurnalistė, V. Kudirkos premijos laureatė Gražina Sviderskytė toliau kelia klausimus dėl Lietuvos žirniasklaidos kokybės ir dėl jos perspektyvų apskritai.
Gražina ne tik pateikia daug įžvalgų ir komentarų, bet ir kelia esminį klausimą:
„Taigi klausimas būtų toks: jei žiniasklaida su televizijomis priešaky yra tokia svarbi, tai kaip galima ją niekinti ir niokoti, dergti ir marinti kaip paskutinį niekalą? Koks žioplys gali ją nuvertinti ir palikti likimo, visokių perėjūnų ir juolab atėjūnų valiai?”
Pasirašau ne tik po daugeliu Gražinos komentaro įžvalgų, bet ir labiau susirūpinu išgirdęs pačios Gražinos atsakymą į iškeltą klausimą:
„Atsakymas – bjaurus, nors ir skamba kaip vieno televizijos projekto pavadinimas: Lietuva gali.”
Visgi tikiu, kad Lietuva gali ir net privalo išsaugoti tokią viešą erdvę, kuri skleistų įvairią informaciją, skatintų diskusijas ir padėtų ieškoti atsakymų, o ne vien keltų sumaištį. Jaučiu, kad tai tikrai įmanoma, bet kol kas trūksta susikalbėjimo ne pačioje viešoje erdvėje, o realiame gyvenime. Tiek politikų, tiek žiniasklaidos, tiek kitų visuomenės grupių.
P.S. LRT tikrai turi rimtą potencialą, bet jam išvystyti reikia įveikti ir kai kurias besivelkančias „amžinas” problemas. Tereikia truputį laiko ir aktyvesnio LRT Tarybos ir administracijos bei viso kolektyvo darbo, o tada daug kas gali pasikeisti. Tiksliau, tikrai pasikeis.
Viena yra galėti, kita galimybėmis pasinaudoti. Galimybė visada yra, nebent gamtos dėsniai trukdo.