Neutrali žurnalistika gali būti subjektyvi? Turkmėnistane – taip. Lietuvoje – irgi

Laikraštis „Neutralusis Turkmenistanas”

Gegužę teko laimė apsilankyti Tadžikijoje, kur susitikau su dviem kolegomis žurnalistais iš Turkmėnistano. Jų dėka pavyko susipažinti ir su vienu įdomiu leidiniu – laikraščiu „Neutralusis Turkmėnistanas”.

Apie jo neutralumą galima spręsti vos užmetus akį į titulinį puslapį. Čia cituojamas prezidentas, rodomas jis su laimingais vaikais. Tokia graži graži ataskaita apie šaunų šalies vadovą. Jis net cituojamas taip, kaip kalbėjo sovietmečio politiniai ir ideologiniai veikėjai. Šiuo atveju cituoju Turkmėnistano prezidentą:

„Šiandien mes galime užtikrintai kalbėti apie tai, kad Turkmėnistanas yra laimingos vaikystės šalis, kurioje išsipildo patys trokštamiausi norai ir svajonės”

Kaip žinia, 1991 m. Turkmėnija tapo nepriklausoma valstybe. Tuometinis vadovas Saparmuratas Nijazovas liko vadovauti valstybei ir 1991 m. jis buvo išrinktas pirmuoju prezidentu, o 1999 m. pasiskelbė prezidentu visam gyvenimui. Tačiau 2006 m. jam netikėtai mirus šį postą užėmė premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdymuchamedovas. Jis iki šiol ir vadovauja šaliai. Nesinori daug pasakoti apie politinį režimą šioje šalyje, bet jis tikrai nė kiek ne laisvesnis nei Baltarusijos. Greičiau atvirkščiai. Bet…

Jei palyginsime Turkmėnistano valstybinio, Prezidento įsteigto, laikraščio titulinį puslapį su kai kuriais lietuviškais leidiniais, galime atrasti daug panašumų. Bent jau pagal tai, kad liaupsinti valdžią neretai madinga ir Lietuvoje.

„Savivaldybių žinios” liaupsina vietinę valdžią

Štai yra toks laikraštis „Savivaldybių žinios”. Viename jo numeryje radau labai įdomų kolegos žurnalisto Vytauto Bagdono, kuris šiuo metu dirba Anykščių savivaldybėje specialistu ryšiams su visuomene, straipsnį apie jo „bosą” – Anykščių merą Sigutį Obelevičių. Viskas būtų kaip ir nieko, jei ne tai, kad savivaldybėms priklausančiame leidinyje, savivaldybės tarnautojas rašo apie savivaldybės merą. Panašiai, kaip Turkmėnistane. Vien ko verta straipsnio antraštė „Mero ataskaitoje – apie reikšmingiausius pokyčius”. O pats straipsnis prasideda dar gražiau:

„Kai Anykščių rajono tarybos posėdyje buvo svarstoma mero Sigučio Obelevičiaus 2009 m. veiklos ataskaita, klausimų beveik nekilo. Netgi opozicija, dažnai iš tribūnos lengvai nepaleidžianti pranešėjų, šiuo atveju neturėjo prie ko prikibti. Su tarybos posėdyje patvirtinta mero ataskaita turės progą susipažinti ir visuomenė, nes paskelbta savivaldybės interneto svetainėje, taip pat bus paviešinta ir rajono spaudoje. Praėjusių metų veiklos ataskaitą meras pradėjo įvadine dalimi – prisiminė susitikimus su rajono gyventojais, lankymusis atokiausiose vietovėse.”

Nesinori būti blogu pranašu. Bet kai paskaitai tokius straipsnius ir suvoki, jog kai kam yra „normalu” tokios publikacijos, tokiuose leidiniuose, tuomet nejučiomis imi susimąstyti – kuria kryptimi judame – Rytų ar Vakarų? Man labiau panašu į Rytus. Gal net Vidurio Aziją.