PR ir žurnalistikos sąsajos kovoje dėl pinigų
Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) viešai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad „Lietuvos ryto” grupės žiniasklaidos priemonių veiksmai gali išbalansuoti Lietuvos televizijų rinką bei sukelti nepagrįstų visuomenės abejonių televizijos auditorijos matavimo sistema.
Liepos 31 dieną dienraštyje „Lietuvos rytas” teko ir man skaityti žurnalistinį tyrimą apie televizijos auditorijos tyrimų matavimo sistemą (TV metrus) mūsų šalyje. Be šio straipsnio man ypač įstrigęs yra dar pernai „Lietuvos ryte” skelbto straipsnio pavadimas ir paantraštė:
„Šimtamilijoninis televizijų reklamos pyragas – mulkintojų rankose
DVIVEIDIŠKUMAS. Lietuvos televizijų auditorijos tyrėjai nuolat giriasi objektyvumu, bet, pasirodo, skleidžia melą„
Galima priminti, kad jau anksčiau buvo net viešai bandoma paneigti „Lietuvos ryto”abejones dėl TV metrų:
„Atliktas auditas vienareikšmiškai atsako į visus šios žiniasklaidos grupės jau ne pirmą kartą keliamus klausimus. Apmaudu, kad tokie veiksmai gali nepagrįstai griauti pasitikėjimą TV metrų tyrimais apskritai ir destabilizuoti situaciją TV rinkoje“, – teigia „SIC Gallup Media“/TNS direktorius Gytis Juodpusis.”
Pasak LRTA, „Lietuvos ryto” veiksmai tik sukėlė rimtų klausimų dėl žurnalistų objektyvumo ir tendencingo informacijos pateikimo dienraštyje „Lietuvos rytas“, juolab, kad tai pačiai žiniasklaidos grupei priklauso ir nuostolingai dirbanti „Lietuvos ryto“ televizija.
Su tokiais įtarimais žurnalistams ir galimu jų interesų konfliktu galima sutikti. Tačiau tema iš tiesų labai įdomi ir rimta. Kiek supratau, esminiai faktai apie pačius TV metrus ir matavimo sistemą nebuvo paneigti. LRTA tik bando apginti jau esančią sistemą. Tai suprantamas noras, nes bent jau kol kas tokia sistema turi tenkinti didžiuosius reklamos transliuotojus (pvz., LNK ir TV3 televizijas). Dar labiau suprantamas ir asociacijos, ir jos kritikuojamos „Lietuvos ryto” grupės nerimas dėl sumaišties rinkoje. Sumaištis ir taip didelė, nes krizė dešimtimis procentų sumažino televizijų pajamas iš reklamos. Tai visiems labai skausmingas procesas ir jis skatina žiaurią ir negailestingą kovą dėl kiekvieno reklamos lito.
Nors ir nesu didelis tokios TV metrų matavimo sistemos ekspertas, tačiau kai kurie faktai verčia nerimauti ir gal net įtarti, jog sistema visgi turi priekaištų ir ją galima būtų tobulinti.
Daugeliui gali kelti nepasitikėjimą mažas TV metrų skaičius ir tai, kaip jie veikia Lietuvos sąlygomis. Kiek suprantu, imtis tikrai nėra labai didelė, o jei būtų bandoma šią sistemą panaudoti išsamesniems auditorijos tyrimams (pvz., sužinoti, ką žiūri teisininkai arba statybininkai), tuomet patikimumas dar labiau sumažėja.
Jau kurį laiką pastebėjau, kad žiniasklaidos grupė „Lietuvos rytas” naudoja ne minėtą sistemą, o naudojasi beveik 60 tūkstančių žiūrovų turinčios GALA televizijos duomenimis. Ar jie tikslesni? Galima ginčytis. Tačiau jei žiūrėsime tik į statistiką, tuomet šis skaičius žymiai įspūdingensis už TV metrų skaičių, kuris nesiekia ir 1000.
Kaip ten bebūtų, sumaišties reklamos rinkoje daug kas nenori. Štai reklamos agentūrų asociacija KOMAA praėjusią savaitę jau išplatino savo pareiškimą, raginantį nekonfliktuoti abi puses:
„Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) nariai išreiškia susirūpinimą dėl vis didėjančių „Lietuvos ryto“ ir rinkos tyrimų bendrovės „SIC Gallup Media“/TNS“ nesutarimų. Asociacijos nariai primygtinai prašo abiejų pusių ginčytinus klausimus spręsti derybų keliu. Asociacijos nariai primygtinai prašo abiejų pusių ginčytinus klausimus spręsti derybų keliu.”
Todėl po šio „apsikeitimo” nerimais, raginimais ir tyrimais kol kas galima prognozuoti tik vieną dalyką – rinkoje sumaištis gali didėti, nes žiniasklaidos priemonės ir jų asocijuotos struktūros ginklų sudėti nežada. Kova dėl reklamos pinigų tęsiasi. Lauksime tęsinio.
P.S. Būtų labai gerai, jei galutinis konflikto rezultatas būtų toks, jog išloštų tik auditorija ir reklamos skirstymas būtų žymiai skaidresnis.
Kolegos, mūsų diskusija jau tampa beprasmė, nes aš Jums bandau išdėstyti elementarią logiką, o Jūs vis tiek varote savo nieko neparemtas abejones.
Bandau dar kartą.
TNS TV metrų principas yra adekvatus klasikinėms reprezentatyvioms apklausoms, kai apklausiamas ~1000 Lietuvos gyventojų, kurių sudėtis atspindi Lietuvos sudėtį. Tik tiek, kad TV metrai viename namų ūkyje laikomi tam tikrą laikotarpį.
Gala/Viasat tyrimas dengia tik kelis procentus šiomis priemonėmis besinaudojančius namų ūkius, todėl kad ir kaip žiūrėt, tai nėra reprezentatyvu visos šalies mąstu.
Aiškinu per palyginimą. Jeigu būtų atliekama apklausa apie interneto vartojimą, tačiau būtų apklausiami tik IBM/Lenovo kompiuterius turintys asmenys. Manau sutiksite, kad toks reikalavimas yra netinkamas, nes IBM/Lenovo varotojų bus mažai, o provincijoje ir visai nebus, nes jie reti ir perkami vidutinių bei aukštesnių pajamų gyventojų.
Priekaištai, kad TV metrai galbūt nėra statomi (arba nestatomi) namų ūkiuose, kuriuose yra Gala/Viasat statistiniu požiūriu yra beverčiai. Kodėl? Todėl, kad tai NESUSIJĘ su tyrimo reprezentatyvumu.
T.y. Petraičių šeima, kuri gyvena Vilniuje, turi du vaikus ir šunį, o jų pajamos siekia 500-1000 litų asmeniui, ir TV žiūri „per anteną”, tyrimo požiūriu yra identiška Antanaičių šeimai, kuri gyvena Vilniuje, turi du vaikus ir šunį, o jų pajamos siekia 500-1000 litų asmeniui, bet TV žiūri per Gala/Viasat.
Liutaurai, tai laisvai galima padaryti – kreipkis i TNS. Jei neklystu, tam naudojami papildomi irenginiai – FrameGraber. It Viasat, ir Gala klientai yra matuojamiTNS TV metru paneleje.
gintai, tai gal galima būtų gyvai parodyti tokį veikiantį mechanizmą arba bent sujungimo schemą? nes standartinis VIASAT ar GALA imtuvas signalą apdoroja pas save ir vienintelis būdas sekti žiūrimą kanalą – analizuoti išeinantį signalą, kas daugeliu atvejų būtų praktiškai neįmanoma realiai padaryt arba reikalautų žiaurių resursų
Kestuti, o VIASAT/GALA abonentai nėra bendros TV auditorijos dalis ir nedaro įtakos galutiniams rezultatams? LOL
Kęstuti, su tavimi iš dalies galima sutikti. Bet tik su viena sąlyga – abi sistemos turi turėti nemažą paklaidą, nes abi nėra visai be priekaištų.
p.s. O štai Gala žiūrimumas yra neobjektyvus, jeigu imamas visų abonentų žiūrimumas – nes jis atspindi tik Gala abonentų žiūrimumą, bet ne visos Lietuvos. Žinant, kad Gala sudaro kelis procentus namų ūkių, turinčių televizorius.
Kolegos, tai nėra analitika ar žiniasklaida. Tai, kolegos, matematika ir tikimybių teorija 😉
Kolegos, klausimas ar įtarimai – yra ar nėra TV metrai Viasat ir Gala abonentų namuose – yra švelniai tariant neprotingas ir visiškai nelogiškas
Taigi matuojama TV auditorija, o ne faktas, kaip ji žiūri tą televiziją. TV3 ar LNK tiek per kabelį, tiek per orą rodoma vienodai.
Svarbiausias TV metrų tikslas, kad jie būtų pastatyti tuose 1000 vnt. namuose, kurie atspingi visos Lietuvos visuomenės sandarą. Todėl natūralu, kad proletariatų namų ūkių bus daugiau, nes jų Lietuvoje tiesiog daugiau.
Tas pats kaip reikalauti tirti viešąją nuomonę apklausiant tik tuos gyventojus, kurių asmens kodas baigiasi skaičiumi „2” arba kurių akys mėlynos 🙂
P.S. aš nelaikau savęs proletariatu, bet ir Galos/Viasat nenaudoju 🙂
Liutaurai, nera jokiu techniniu problemu prijungti Viasat ir Gala TV naudotojus, beje tai patvirtino auditas. TNS proporcingai ju turi tiek, kiek yra LT mastu. Kalbos apie „proletariata” yra niekuo nepagristos vieno laikrascio blevyzgos.
Kęstuti, gal gali natsakyti į šį klausimą – tuomet jis ums prasklaidytų kai kurias abejones.
Kęstuti, tai kiek VIASAT ir GALA abonentų yra pajungti ir naudoja TV metrus? spėju, nesuklysčiau lažindamasis, kad apvalus nulis 🙂
tai gal teisinga išvada, jog aukštesnio pajamų sluoksnio žmonės nematuojami TV metrais ir TNS duomenys atspindi tik „proletariatą”?
Kestuti, kai parašiau tekstą ir įdėjau nuorodas į audito išvadas ir paneigimus. Man asmeniškai metodika abejotina tik todėl, kad ta pati Gala ne ką mažiau objektyvi, nes TV metrai nors ir pagal žemėlapį pasttayti, bet jų miekis irgi realiai atspindėti gali tik sąlyginai. Beje, užsakytu auditu neabejoju, tačiau… Auditas atliekamas pagal tam tikras taisykles ir tam tikrą metodiką ir daugeliu atveju tai nebūtinai reiškia 100 procentų garantiją, kad TV metrai ar kitas koks įrenginys 100 procentų atspindi realybę. Bet kuriuo atveju nenorėjau kaip nors TNS reputaciją gadinti. Manau, ka tai solid kontora. Tieisog kai kalbame apie esmę (kas ką žiūri), bet kuri metodika gali būti abejotina, jei nematome visų 100 procento namų ūkių. Beje, gala yra ir kai kuriuose kaimuose, nes amno tėva gyvena kaime ir pa sjuos jau yra.
p.s. Dainiau, jeigu skelbi abejones dėl TNS, tai objektyvumo dėlei reikėtų paskelbti ir audito išvadas 😉
Kadangi esu suinteresuotas asmuo (TNS yra mūsų klientas), tai pasakysiu tik keletą punktų.
1. Gala arba Viasat statistikos naudojimas tyrimams yra pats didžiausias subjektyvumas. Patys pagalvokite, ką reiškia 60 tūkst. Gala vartotojų, kai televizorius turi 99 proc. namų ūkių, kurių apie pusantro milijono. Vadinasi Gala sudaro tik 4 proc. auditorijos ir ji yra greičiausiai vidutinių ir aukštesnių pajamų bei miestas (nes kaime Galos tiesiog nėra).
2. Kai kas nors sako, kad nėra metodikos arba ji yra abejotina, nežino paprasčiausio dalyko, kad ji yra, tereikia ja pasidomėti (pvz., kad metrai paskirstomi pagal gyventojų žemėlapį – jeigu mažų ir vidutinių pajamų gavėjų Lietuvoje yra didžioji dalis, tai jų ir daugiausia turi TV metrų. Paprasta).
Ir pabaigai. TNS užsakė tarptautinį auditą, atvažiavo auditorė iš Britanijos, viską išnagrinėjo ir pasakė, kad viskas gerai. Daugiau apie tai galite rasti čia
http://www.tns.lt/lt/naujienos-pranesimai-spaudai-tns-gallup-inicijuos-tarptautini-audita-tyrimu-patikimumui-uztikrinti
Jeigu netikime šiomis audito išvadomis, nes galbūt galvojame, kad kažkas jas nupirko, tai gal tada netikėkime jokiomis finansinio audito išvadomis, kurias užsako tūkstančiai įmonių? 🙂
Todėl aš manau, kad neieškokime sąmokslo teorijų ten, kur jų paprasčiausiai nėra.
kol vartotojų gynimo organizacijos bus bedantės – niekas nesikeis. o faktas kaip blynas, kad nė vienas iš mūsų vartotojų organizacijų nestiprinam. patys esam ir kalti. kai pradėsim skirti dėmesio ir savo (!) laiko NVO veiklai, bus ir rezultatas
liutaurai, bet ar tik nebus tai kad visi susitars ir vėl ramybė?
kažkaip sunku patikėti TNS audito išvadomis, kai nei jo turinys, nei atlikimo metodika išsamiai nėra paskelbti.
o dėl TV metrų – senai aišku, kad jie rodo pievas. senas klausimas „na zasypku” – kokiu būdu TV metrai jungiami prie VIASAT satelitinių sistemų? atsakymas – niekaip. o VIASAT’o abenonetų skaičius tikrai ženklus. ta pati GALA – vėlgi skaičius apčiuopiamas.