Taip jau atsitiko, kad šiomis dienomis tenka naudotis Lietuvos medikų paslaugomis. Noriu nuoširdžiai jiems padėkoti už jų darbą, nuoširdumą, rūpestį, kompetenciją.
Kaip ten bebūtų, tačiau tik tuomet, kai jų pagalbos prireikia, pamatai ir supranti, koks sunkus, svarbus ir atsakingas yra jų darbas. Dar kartą ačiū jiems.
Tai todėl mes save ir spaudžiame į kampą, nes kažkodėl prarandame kartais savigarbą ir meilę savo profesijai.
ten jau visai pravalas 🙂
Sigitai, tada dar paklausk, ką apie savo profesiją mano žurnalistai 🙂
Sveikatos tau Dainiau ir tavo sūnui. Ta proga prisiminiau tokį vieno mediko pasakymą, kad žmonės į medikus žiūri kaip į (pardon) šikpuodį – kai jo labai reikia , tai prašo jį paduoti kuo skubiau, o kai jau pakakoja , tai su panieka reikalauja , kad kuo greičiau jį išneštų. Čia tau Dainiau netaikau. Bet taip šneka patys medikai. Gal ir tiesa?
Dėkoju RŽ 🙂 Jumi taip pat linkėjimai 🙂
o kas Račui nutiko?
Oi nu laikykitės, mylimieji. Viskas Dievo ir medikų rankose. Stiprybės ir sveikatos!
RŽ, man viskas gerai. Sūnui sunkiau. Iki vestuvių pasveiks 🙂 Todėl ir ačiū medikams.
Kas čia darosi, kad mano mėgiamiausiems internetinių puslapių kūrėjams kažkokia velniava prasidėjo. Su Dainiumi kažkas, Račas į avariją papuolė. Laikykitės!