Žurnalistika ir PR vienu metu - nesuderinami
Taip jau sutapo, kad prieš savaitę su jauna žurnaliste kalbėjomės apie žurnalistų etiką ir jai pripažinau, kad dirbdamas kurį laiką ministerijoje kaip viešųjų ryšių specialistas ir tuo pačiu vesdamas televizijos ir radijo laidas jaučiau nuolatinį vidinį interesų konfliktą. O Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dar gruodžio 13 dieną dar kartą patvirtino, kad toks skirtingų veiklų derinimas yra principinis Etikos kodekso pažeidimas.
Kaune veikiantis politikas, socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas pasiskundė žurnalistų ir leidėjų etikos sargams dėl ELTOS korespondentės Birutės Mačienės darbo VŠĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje ir jos kaip žurnalistės pateikiamos informacijos objektyvumo.
K. Kriščiūnas komisijos prašė atsakyti į klausimą, ar toks darbų derinamas nepažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, ar ELTOS pateikiamą informaciją apie Kauno dviejų ligoninių sujungimą galima laikyti objektyvia ir nešališka. Be to, skundo autorius dar paprašė įvertinti ir ELTOS publikacijas „Alytaus policija apklausia Kauno miesto politikus (www.delfi.lt, 2010-08-12) ir „Teismas dar kartą panaikino kliūtis pradėti dviejų Kauno ligoninių sujungimą“ (www.lrytas.lt, 2010-08-16).
Komisija nusprendė, kad naujienų agentūros ELTA korespondentė B. Mačienė, dirbdama vienu metu ir žurnaliste, ir VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė viešųjų ryšių ir personalo vadybininke, pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas. Minėtame straipsnyje labai griežtai pasakyta, kad „vykdydamas savo veiklą žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.”
Išvada paprasta – žurnalistas turi aiškiai rinktis, kuriai profesijai jis teikia prioritetą. Jei renkasi viešųjų ryšių veiklą, žurnalistika bent jau kurį laiką laika nuošalyje. Na o pasirinkus žurnalisto profesiją, tenka atsisakyti pagundos papildomai uždarbiauti viešųjų ryšių srityje.
Beje, man vis kildavo klausimas, kaip pavyksta suderinti panašias pareigas kai kuriems sporto žurnalistams? Štai VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuro leidžiamame žurnale „Mūsų krepšinis” bendradarbiauja Linas Kunigėlis, kuris dažnai ir krepšinio rungtynes komentuoja. Tačiau Linas yra ir Lietuvos vyrų rinktinės atstovas spaudai. Tai klausiams gali bet kam kilti labai paprastas -ar jis objektyviai gali kalbėti apie atstovaujamą rinktinę?
Beje, viename savo straipsnyje dar 2006 metais Liną labai įdomiai pristatė kolegė Dovilė Kamarauskienė:
„Jis savas sporto ir pramogų verslo pasaulyje, žaidžia krepšinį ir futbolą. Visada susitvardantis ir pasižymintis subtiliu humoro jausmu sporto žurnalistas bei komentatorius kol kas išvengė populiarumą lydinčio dėmesio ir gandų. Galbūt todėl, kad viešai jis kalba ne apie viską. Asmeninio gyvenimo viešinimas 34 metų vyrui yra tabu. Tai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atstovas spaudai Linas Kunigėlis.”
Na o jei kam norisi kaip nors rimčiau ir tuo pačiu su humoru pasižiūrėti į žurnalistikos ir PR atstovų santykius ir konfliktus, siūlau pasižiūrėti visai linksmą vaizdo kūrinėlį.
demo, jei tu kalbi apie Nemirą Pumprickaitę, tuomet galima supratsi tavo nerimą. Tiesa, nemira televizijoje yra tikra profė. Stebėjau ją daugybę metų. Tačiau galima nerimauti dėl politinių simpatijų ar antipatijų.
LRT vis dar neturi aiškių reikalavimų žurnalistams, kurie skiriami į atsakingas pareigas. Kodėl? Reikia klausti administraijos vadovų. Manau, kad dar nesubrendo tokiems dalykams.
vienu metu – aišku kad nesuderinama. Bet man regis kai kuriais atvejais nesuderinama ir ne vienu metu. Pavyzdžiui, man atrodo, kad žmogaus, beveik dešimtmetį dirbusio viešuosiuose ryšiuose politikos srityje, vieta nėra aukščiausius žurnalistikos standartus turinčioje demonstruoti nacionalinės televizijos LTV informacinėje laidoje.
kolega,
esmė visur ta pati – viešieji ryšiai ir žurnalistika vienu metu – nesuderinami.
nematau jokio skirtumo, tarp „zurnalisto”, dirbancio valdzios strukturoje ir „zurnalisto”, uzsiimancio viesaisiais rysiais. Cia kvepia lygesniu tarp lygiu paieska 🙁
kolega, LŽS vienija žurnalistus, kurie žurnalisto darbą. tačiau sena tradicija ir įstatai tai leidžia, mūsų bendruomenėje būti ir tiems, kurie pakeitė veiklą, tačiau išbuvo LŽS nariais bent 10 metų arba turi žurnalisto diplomą.
Tačiau tie kolegos, kurie dirba valdžios struktūrose arba yra politikai, arba yra darbdaviai, gali būti tik ne tikraisiais nariais, t.y. jie negali priimti svarbių sprendimų dėl rinkimų ir patys negali būti LŽS valdyme.
Visgi šio mano įrašo mintis kita – savireguliacija. Kiek kolegų žinodami tą interesų konfliktą patys jį ir sprendžia be jokių komisijso sprendimų. man teko tokį sprendimą priimti prieš 4 metus. Priėmiau ir labai džiaugiuosi.
o kiek tokiu „zurnalistais” save vadinansiu pijarsciku? Net LZS ju netruksta, ypap tarp jaunesnio amziaus zmoniu. Pernelyg jau ta riba kazkas nori istrinti. Macienes pavyzdys rodo – ji sugerba gauti ir premijas, ir atstove spaudai buti. Neisivaizduoju to ziurint is etines puses.