„Kauno diena” šiandien rašo, kad „Vieningo Kauno” lyderis, verslininkas Visvaldas Matijošaitis gali prarasti galimybę tapti Kauno meru, nes partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai pradėjo derybas su konservatoriais. Pagalvojau, kad labai jau naiviai atrodo tik ką iškeptas politikas, kuris „dar negali patikėti „tvarkiečių“ persimetimu”. Negi taip atsitiko pirmą kartą?
Štai BNS ir lrytas.lt rašo, kad ir Vilniuje formuojasi du galimi valdantieji blokai – R.Aleknos ir A.Zuoko.
Štai, pvz., R. Aleknos bloke dėl valdančiosios koalicijos sostinėje derasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partijos atstovai. Kas dar nežino, tai Seime bent dvi iš šios koalicijos dalyvių (darbiečiai ir tvarkiečiai) yra aštrioje opozicijoje su R. Aleknos konservatoriais. Žodžiu, Vilniuje gali būti taip, kad Gedimino prospekte šios partijos konfliktuoja ir radikaliai priešingai vertina mokesčių reformas, socialinę politiką ir daugelį kitų sričių, o štai persikėlę per Neries upę ir atsisėdę stikliniame dangoraižyje Konstitucijos prospekte jie jau sėdi vienoje „chebroje” ir gieda ta pačia nata.
Dar geriau atrodo dėl bendros „chebros” besitariantys buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko koalicija, Socialdemokratų partija, Rusų aljansas ir Darbo partija. Darbiečiai yra ir čia, ir ten. Jie tinka prie bet kurios „chebros”. Todėl nė vienas blokas neturėtų jaustis išduotas, nes partija viešai yra deklaravusi savo norą mestis su bet kuriuo iš valdžios siekiančių.
Todėl ir tvarkiečiai, ir darbiečiai nė kiek neatrodo geresni ar principingesni vieni už kitus. O ir socdemai su konservatoriais ne kartą yra buvę ir dar bus įvairiose dviejų K ar kitokiose chebrose. Tokia jau ta politika. Gal ir negraži, bet tikrai lietuviška. Sava. Chebrų sėbrai metasi pagal paprastą principą – kuo arčiau valdžios.