Kazachstano sostinės Astanos grožį temdo diskusijos dėl spaudos laisvės
Rytoj Kazachstane vyks labai įdomus su ESBO pagalba organizuojamas viešas apskritas stalas „Valstybinis televizijos transliacijų reguliavimas ir piliečių teisė laisvai gauti informaciją”. Bus diskutuojama apie spaudos laisvę ir Kazachstane naujai parengtą televizijos programų transliacijas reguliuojantį įstatymą. Apie diskusijos esmę rašo newreporter.org.
Nevyriausybinės organizacijos „Internews Kazachstan” vykdančioji direktorė Maržan Elšibajeva iš esmės kritikuoja šį įstatymo projektą ir pateikia kai kurių įdomių įžvalgų.
Gal ir galėčiau nesutikti su kai kuriomis iš jų, bet visgi labai įdomi yra diskusija ne tik dėl sąvokų apibrėžimo, bet ir dėl esmės.
Štai ką rašo kolegė Maržan Elšibajeva portale newreporter.org:
„Mes norėtume tikslesnio sąvokos „Valstybinė žiniasklaidos priemonė” apibrėžimo.
Save valstybinėmis laikančios žiniasklaidos priemonės turėtų vadintis vyriausybinėmis. Jų transliacijos – tai ne valstybinė, o vyriausybinė propaganda.
Nepriklausomi, t.y. privatūs kanalai, iš tiesų ir yra valstybiniai, nes jie tarnauja valstybei ir visuomenei.
Vyriausybė – tai ne valstybė ir tai svarbu atsiminti.”
Štai dėl šios citatos galėčiau labai daug diskutuoti. Sutinku, kad vyriausybinė propaganda – blogai. Bet negaliu sutikti, kad privačios medijos dirba tik valstybės ir visuomenės labui. Demokratinių šalių patirtis rodo, kad tai, visų pirma, yra verslas. O jei dar pasižiūrėsime į Lietuvos patirtį, tai per 20 metų atkurtos nepriklausomybės laikotarpį turėjome visokių tų privačių medijų. Paprasčiau būtų jas vadinti komercinėmis. Nors kai kurios jų šiandien formaliai yra VšĮ ar net kitu „nekomerciniu” statusu veikiančių juridinių asmenų nuosavybė.
Na ir niekaip nesutinku, su tuo žodžiu „valstybinė žiniasklaida”. Man niekada nepatiko pseudo valstybiniai dalykai. Jei valdo valdžia – tai yra valstybinė medija, jei privatus savininkas – privati. Jei visuomenės atstovai – tuomet visuomeninė. Viskas lyg ir aišku. Tačiau Lietuvoje veikiantis visuomeninis transliuotojas irgi įrodo, kad viskas gali būti ir nelabai aišku – finansavimas iš biudžeto priklauso nuo Vyriausybės ir truputį nuo Seimo, valdančią Tarybą sudaro 2/3 valdžios deleguotų atstovų ir 1/3 nevyriausybinių organizacijų. Bet tiek to apie tą Lietuvą…
Internews Kazachstan kovoja už spaudos laisvę (iš dešinės - Internews atstovybės Centrinėje Azijoje direktorius Olegas Kacijevas, Internews Kazachstan vykdančioji direktorė Maržan Elšibajeva, Žinių radijo žurnalistas Audrys Antanaitis ir dainius.org autorius)
Kadangi praėjusiais metais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO) pirmininkavo Kazavhstano Respublika, o šiemet „estafetę” perėmė Lietuva, todėl spaudos laisvės tema net ir Centrinėje Azijoje yra kaip niekada aktuali. Juolab, kad ESBO viena iš veiklos sričių – spaudos laisvė. O Lietuvos pastangomis šiais metais vienu iš ESBO darbotvarkės prioritetų tapo ir žurnalistų saugumas.
Todėl labai svarbi įžvalga, į kurią atkreipia dėmesį Internews Kazachstan, kad Kazachstano televizijos programų retransliacijos rinkoje atsiranda labai svarbus žaidėjas – Ryšių ir informacijos ministerijai pavaldi akcinė bendrovė „Kazteleradio”. Pasak kolegų, iš esmės ministerija per savo valdomą bendrovę ima konkuruoti dėl retransliuojamų programų su komerciniais transliuotojais, nes retransliuos tas pačias programas. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu tai jau vyksta skaitmeniniame palydoviniame projekte „Katelko”, o dabar valstybinė įmonė dar ir ims konkuruoti su kabelinėmis televizijomis. Kadangi ta pati ministerija nustato ir transliacijų įkainius, tokiu atveju, pasak Internews Kazachstan atstovės M. Elšibajevos, valdžia tampa monopolistu.
Todėl kol kas Internews Kazachstan ragina savo šalies valdžią neskubėti su naujomis įstatymo pataisomis ir jas rimtai išdiskutuoti su įvairiais ekspertais. Tikiuosi, kad šį procesą atidžiai stebi ne tik ESBO, todėl yra vilties, kad demokratizacijos procesai Kazachstane (ypač pasibaigus jo pirmininkavimui ESBO) nesustos.
audra, surinku, kad kol bus pinigai LRT pagal „myliu-nemyliu”, keblus klausimas.
Man regis, nereikia dviračio antrą kartą išradinėti, yra aiški skirtis tarp public ir state media. Estijoje pvz yra „public” radijas ir tv. Kol dėl LRT finansavimo sprendžiama kiekvieną kartą Seime, žodį „visuomeninis” galime vartoti tik su išlygomis.