Užvakar (rugpjūčio 27 dieną) su dideliu malonumu klausiausi labai įdomios Lietuvos radijo laidos „Sveikata”. Viena tema buvo labai aktuali ir man – regėjimo sutrikimas astigmatizmas. Turiu šią bėdą. Bet visai netyčia mane suintrigavo Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė, kuri labai įdomiai papasakojo apie man lig šiol mistinį „Ph” ir jo sutrikimo įtaką žmogui. Pagalvojau, kad tai gali būti labai susiję su žurnalistikos profesionalais.
Laidoje buvo pasakyta, kad netinkamas maistas ir gyvenimo būdas padidina rūgščių kiekį organizme, inkstai jų nebesugeba pašalinti. Apie simptomus ir pasekmes papasakosiu kiek vėliau, bet vienas faktas man pasirodė labai glaudžiai susijęs su pH ir žurnalistika – nemaža dalis žurnalistų nuolat patiria stresą, gyvena su neigiamomis emocijomis, maitinasi nereguliariai ir gana dažnai tam skiria labai mažai laiko, valgo „greitą maistą”. Tad esame tipinėje rizikos grupėje, kuri papuola į sutrikusiųjų pH kompaniją. O tada ir prasideda:
„Stresas, įtemptas gyvenimo būdas, judėjimo stoka ir nesubalansuota mityba gali sutrikdyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą: padidėja organizmo rūgštingumas. Būdingi požymiai yra nuovargis, dėmesio koncentracijos stoka, darbingumo sumažėjimas ir padažnėjusios infekcijos.”
Juk ne kartą esame konstatavę, kad žurnalistika šiandien „serga”.
Na o šį komentarą mane paskatino parašyti šiandien naujienų portale Delfi.lt rastas komentaras „Ar įmanoma gerų ir blogų naujienų pusiausvyra?”. Teodoros Rašimaitės („Savaitė”_ komentare klausiama:
„Kodėl mūsų informacinėje erdvėje tiek mažai gerų žinių, kodėl piktnaudžiaujama kriminalais ir nelaimėmis, kodėl žmonėms, užuot kėlus paniką, nesiūloma patikima informacija ir naudingi patarimai, kodėl neskatinamas pozityvus mąstymas – tuo dažnai piktinasi ir kultūrininkai, ir paprasti piliečiai, tačiau šie klausimai dažnai lieka neatsakyti.”
Todėl pagalvojau, kad gal atsakymas gali būti labai paprastas – kai kuriems žurnalistams ar redaktoriams yra sutrikęs pH?
Laidoje daktarė labai aiškiai papasakojo:
„Ir kada sutrinka organizme tas balansas, pradeda kauptis įvairios druskos, įvairios rūgštys ir organzimas pradeda ir senėti, ir žmogus pradeda sirgti įvairiom, kaip, mes sakom, degeneracinėm ligom. <...> Jeigu mus veikia stresas, jeigu yra užteršta aplinka, jeigu mes maitinamės labai produktais, kurie kelia organizmo rūgštingumą. <...> „
Dar specialistė papasakojo, kad ir „gaivieji” gėrimai, alkoholis, kava, tabakas. skubėjimas, nuolatinis stresas, kurie taip pat labai „rūgština organizmą”. O jei norime šias problemas įveikti, reikia „šarminti” organizmą:
„Švieži vaisiai, daržovės, salotos, bulvės, negazuotas mineralinis vanduo. Bet be maisto yra dar ir ktii dalykai, kurie gali padėti mūsų balansą palaikyti. Jeigu labiausiai organizmą rūgština stresas, neigiamos emocijos, pavydas, melas, pyktis, egoizmas, veidmainiavimas, tai minčių tyrumas, sugebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka, meilė, atjauta vienas kitam, dvasinė ramybė, harmonija, tai yra esminė geros sveikats ssąlyga. Šitie dalykai veikia būtent šarminančiai organizmą.”
Dar specialistė sakė, kad yra ir šioje situacijoje užburtas ratas. Kai organizmas yra „rūgštus” (netinkami produktai ir gyvenimo būdas – „visą laiką kaip voverė rate sukamės”), tada organizmas rūgštėja, žmogus pasidaro piktas, nervingas, jam viskas negerai (pažįstu keletą tokių žurnalistų 🙂 ).
Tačiau labai lengva pasakyti, kad reikia išlaikyti tą pusiausvyrą – būti geram, mylėti, džiaugtis kiekviena akimirka. Bet kai žmogus užsisuka toje kasdienybėje, tai būna visai kitaip. Apie tai ir pasakojo laidos viešnia:
„Mes ir kalbame visą laiką apie tai. Ir turime apie tai pagalvoti. Turime sustoti. Gal aš piktas, gal aš nervuotas, gal būtent dėl to, kad man reikia keistis. Reikia pagalvoti, kodėl šiandien aš toks esu? Tiems žmonėms, kurių organizmas yra „rūgštus”, tai dažniausiai būna nualinti antinkščiai ir tie žmonės dirgliai į viską reaguoja. Labai dažnai nuotaika keičiasi, tokie žmonės nesugeba išlaikyti dvasinės stabilios būklės, nes organizmas reikalauja naujos būtent tos rūgščių produktų dozės. Tiesiog organizmas pripranta, antinkščiai tiesiog badauja, ir jie nori to kažkokio tokio <...>, nes tai kaip narkotikas pasidaro.”
Taigi, mieli kolegos, pH norma – nuo 7,35 iki 7,45. Turime stengtis palaikyti tokį balansą.
Tačiau pasak specialisto, tik medikai gali nustatyti mūsų pH ir daryti kokias nors išvadas.
Tad gal vertėtų kiekvienam žurnalistui pasitikrinti savo pH? Aš tą bandysiu padaryti. Rezultatus paskelbsiu.
ariau, taip buv visada. Kuo toliau – tuo labiau. Ligos rūpės tada, kai kas mirs.
Reikėjo visiems mylimo žmogaus Arvydo Sabonio infarkto, kad tema apie „sporto naudą ir žalą sveikatai” taptų aktuali.
Kiek dar reikės nelaimių, sukrėtimų, katastrofų, kad TEMA apie INTELEKTO PRIĖJUSIO RIBĄ SAVYBES vedančias į patologiją, degradaciją, susinaikinimą sporte, politikoje, ekonomikoje, ekologijoje, žurnalistikoje ir kitose gyvenimo srityse taptų aktuali?
mariau, ačiū už apibūdinimą 🙂 ne savo noru, o publikai pageidaujant esu priverstas
Tarp kitko
„Savanoriškas ir viešas savo piniginės tūrinio demonstravimas būdingas tik pasipūtėliams, aferistamas ir pretenduojantiems į sąžiningumą karjeristams”.
Ačiū, smalsumas patenkintas.
HB, ne į temą klausimas ir yra ne į temą. Karts nuo karto dėstau ne viename centre ir dalinuosi mano sukaupta patirtimi Lietuvoje ir užsienyje. Man ši veikla labai patinka. Esu gavęs įvairių dydžių atlygį už farbą. Už 1 akademinę valandą pasakitų esu gavęs ir 0 litų honorarą ir net 3500 litų. Pasirengti vienai pasakitai užtrunka labai įvairiai – nuo ekspromto iki 1-2 savaičių. Ar jau patenkinau smalsumą?
HB, ?
Oftopikas cenzūros nepraeis?
Dainiau, ne žmogus mėgsta varžytis ir kovoti bet intelektas turintis savybę pirmauti, būti pranašesniu už kitą.
Bet žmogus be intelekto turi dar ir vidinius organus, stuburą, sąnarius –organizmą.
Organizmas mėgsta malonius pojūčius ir nemėgsta prievartos, o intelektui malonu tik pergalė ir įrodyti savo pranašumą. Taip tarp organizmo ir intelekto įvyksta konfliktas. Vardan pergalės išprievartaujamas stuburas, sąnariai, vidiniai organai.
„Tad galima kultivuoti malonių pojūčių paiešką organizme, kurie skatina gyvybingumą o ne mechaniškumą vardan pergalių”.
Pavyzdžiui.; joga, cigun, rytų kovos menai. Bet netgi iš rytų kovos menų, intelektas turintis savybę pirmauti ir įrodyti savo pranašumą – padarė organizmo prievartavimo varžybas.
Tad galima propaguoti ir stimuliuoti žmogų į malonių pojūčių organizme kultivavimą ir gyvybingumo auginimą o ne vien tik į organizmo prievartavimą vardan pergalių ar “pakazukos”.
Galima taip pat stimuliuoti žmogų, kad gyvenimas malonus ir be veržimosi įrodyti savo pranašumą, pergalių ir t.t.
Dėl sporto, tai kitaip ir nebus – žmogus mėgsta varžytis ir kovoti 🙂 Jam patinka tai.
“Ką turiu omenyje kalbėdamas apie intelekto patologiją ir jo savybes“.
Pavyzdžiui.; jeigu intelekte yra savybė pirmauti, noras būti pranašesniu už kitą, tai tokį žmogų stimuliuos jėga, pergalės, prestižas.
Bet ne kiekvienas gali tapti miesto, ar olimpiniu čiampionu, kitas tik savo kiemo.
Milijonai besiveržiančių į prestižines vietas yra iš anksto pasmerkti.
Ką daryti tiems, kuriems neužteko vietų?
Atrodo atsakymas paprastas: pasitenkink tuo ką pasiekei, ką turi – savo asmenine riba.
Bet ar tai realu, jei intelekte išliko ta pati savybė – noras būti pranašesniu, pirmauti?
Tad vietoj pasitenkinimo atsiranda pavydas ir iš jo išplaukiančios visos pasekmės.
Kadangi sociumas yra intelekto atspindys, tai jame automatiškai yra propaguojamos įvairiausios varžybos, pradedant sportu, dainavimu, šokiais ir netgi maisto ruošimo, vanojimo pirtyje ir kibinų valgymo čiampionatais.
Jeigu pavyzdžiui.; intelekto savybę pirmauti pakeistų kita savybė – lygybė!? Tuomet sportas taptų automatiškai neįdomus, o visokie varžymaisi visiškai nebestimuliuotų. Tuomet visiems būtų aišku, kad pavyzdžiui.; sportininkai tėra intelekto mechanizmai o sportas yra savo organizmo prievartavimas ir luošinimas. Atrodo toks mažmožis pasikeitė tik viena intelekto savybė bet keičiasi viskas iš esmės. Pavyzdžiui.; nebebūtų prestižinių profesijų, visos profesijos taptų tolygiai patrauklios. Kievienas veržtūsi nebe į prestižines vietas, bet į savo, tai ką jis sugeba ir tinka geriausiai.
Jeigu yra lygybės išmintis tai pretenduoti į privilegijas taptų nepatrauklu ir gėda.
Permainos paliestų absoliūčiai visas visuomenės srtytis – sportą, meną, politiką, sveikatingumą ir t.t.
Tad globalinės problemos išties ir yra asmeninės problemos. Kol neįvyks permainos galvoj tol…
Ne į tema, p. Radzevičiau, bet…
– Gerbiamo D. Radzevičiaus norėčiau paklausti tik vieno dalyko: ar tiesa, kad Teisėjų mokymo centre jam už paskaitos „Žiniasklaidos teisė“ valandą yra mokam 300 litų? Ar tiesa, kad šis asmuo tokiu būdu per dieną uždirba tris minimalias mėnesines algas?!.
1.Ligų priežastis yra ne netinkamas pH, bet protas. Visos ligos nuo nervų sako gydytojai . O nervai kai gyvenimo įvykiai, situacijos klostosi ne pagal mūsų proto norus ir supratimą, kai kiti žmonės savo mąstymu, elgesiu neįtinka mūsų proto supratimui.
Todėl reiktų pradėti ne nuo pH diagnostikos bet nuo savo proto. Rezultatų skelbti nebūtina, nors…
Visas sociumas, sistema yra proto turinčio konkrėčias savybes atspindys.
Todėl kalbėti apie proto savybes tai ne tik savo proto, bet ir sociumo diagnostika.
Intelektas turi vystymosi stadijas ir ribą. Iki ribos problemų nėra, bet priėjus ribą jis tampa patologiniu. Patologinis intelektas ir yra netinkamo pH,ir daugelio kitų gyvenimo problemų priežastis.
2.Jeigu protas patologinis, tai galite moralizuoti arba organizmą šarminti kiek tik norite. Nei lozungai būk sąžiningas ir geras nepadės, nei taisyklinga mityba , nei kibiras šarminio vandens per dieną. Užteks įvykio ar situacijos ne pagal proto supratimą ir sveiki atvykę į neigimo būsena. Ir vėl organizme netinkamas pH. Baisiausia, kad patologinio proto neišoperuos joks chirurgas.
Pauliau A, sutinku, kad streso daug ir visiems. Bet… Juk žurnalistai dar ir dalinasi bendromis nuotaikomis, siūlo tai, kas „patinka žiūrovams ir auditorijai”. dėl to jei jų pH sutrinka ir jis sėja aplink stresą, ką daryti?
Dainiau, tai kad retas kuris dabar gali pasigirti ramiu ir patogiu darbu, taisyklinga mityba, teisingu poilsiu. Stresas persekioja ne vienus žurnalistus.