"Snoro" įtakoje esantis "Lietuvos rytas"
Anonimo sukurptas ir šiandien tituliniame „Lietuvos ryto” puslapyje besipuikuojantis anoniminiais šaltiniais paremtas ale-straipsnis „Įsakymas: sutrypti Lietuvos bankus” demonstruoja išsigimusią žiniasklaidą.
Be bent kokio bandymo informuoti visuomenę objektyviai ir atsakingai, bandoma įbrukti vienintelį teiginį, kad lietuviško kapitalo banku besivadinantis bankas „Snoras”, kuris yra vienas didžiausių dienraščio akcininkų, gali būti beveik neteisėtai persekiojamas teisėsaugos. Dar ne, bet gali būti.
Pasakysiu, ką liaudis tokiais atvejais sakydavo:
„Vagie, kepurė dega.”
Tačiau pati situacija verčia dar kartą ir jau labai rimtai spręsti klausimą dėl žiniasklaidos priemonių veiklos, kuria ne visuomenė informojama, o pletkais ir manipuliacijomis iškreipiama viešoji erdvė. Tuo pačiu tai akivaizdžiai kelia ir naujas grėsmes nacionaliniam saugumui. Ir tai gerokai rimtesni dalykqi nei rašė Wikileaks apie tomkus ir vainauskus.
Tokia medija virsta naujos kartos Terminatoriumi, kurį sugebantys valdyti ir pajungti savo interesams gali bandyti naikinti viską, įskaitant jiems neįtinkančią demokratinę ir teisinę valstybę.
Kita vertus, man pakankamai iškalbingas ir faktas, kurį DELFI primena savo skaitytojams:
„Šiemet „Snoras“ iš Lietuvos banko nesulaukia leidimo padidinti įstatinį kapitalą iki 874,3 mln. Lt.”
Žinoma, „Lietuvos ryto” publikacijoje apie šį ar kitus bankus ir juos kamuojančias problemas daug nekalbama. Tik užsimenama. jei atvirai, toks stilius labai jau primena senus laikus, kai tas pats „Lietuvos rytas” beatodairiškai puolė Generalinės prokuratūros vieną iš lyderių Kęstutį Betingį. Tuo metu tai labai „keistai” sutapo su prokuratūros dėmesiu šio laikraščio leidėjų interesų lauke esančiam nekilnojamajam turtui.
Ta pačią progra prisiminiau ir dar vieną lyg ir senstelėjusią, bet vis dar aktualią istroiją. Tai Seimo NSGK pirmininko Arvydo Anušausko atsakymą, kuris vadinasi „Paženklintas melas” dienraščiui „Lietuvos rytas”. Štai cituojamas vienas iš apibendrinimų:
„Bet galiu tik konstatuoti, kad „LR“ verslo grupė savo noro paveikti VSD net nemaskuoja. Savo laiku, gaudama informaciją tiesiai iš buvusio VSD vadovo, ši verslo grupė buvo labai patenkinta savo reikšmingumu. Dabar, situacijai pasikeitus, šie nevieši poveikio įrankiai iš šios verslo grupės beveik išslydo. Tad tokią desperaciją, išsiliejusią plačiu dezinformacijos srautu, aš visiškai suprantu. Bet kam tada reikėjo prieš devyniolika metų atsisakyti „Komjaunimo tiesos” pavadinimo?”
Regis, gal laikas baigti čia šiūkšlinti ne į temą.
Jeigu nori pirkti lieteratūros apsišvietimui tave konkrėčia sudominusia tema, palik kontaktus. Žinoma kokybiškas produktas ne pigus, perspėju iš karto.
Pridėsiu nemokamai dovanų jei daug pirksi.
Labai sumanu, raktiniai žodžiai – humoras, primityvumas, neadekvatumas, įrodymas, diskusija, suprasti, nauja, ginčas. Ir pirmyn ką pats žinau, ką nusirašysiu, ką šiaip privedžiosiu.
O bent pažymėjai atitinkamai tai ką ir vėl nudžiovei panaudodamas savo pseudo įvaizdžiui sukurti?
O kas yra Marius?
O kas yra ne Marius?
O kas yra protas?
O kas yra ne protas?
O kas yra sena?
O kas yra ne sena?
O kas yra balta?
O kas yra juoda?
O kas yra trintukas?
O kas yra padanga?
O kas yra medis?
O kas yra ąžuolas?
Tęsti? Ar ilgai po lankas lakstysi ir paskui save kitus kviesi? Tu absoliučiai beveik visur vos ne nusišneki pvz., tik vienas iš pavyzdžių:
„Kas yra ginčas? Ginče, kiekvienas pasilieka prie savo nuomonės. Tai gynybinė reakcija atstovėti savo protą toks, koks jau jis yra. Tai gynybinė reakcija nuo naujo – tvirtovė!”
Tai kas tas ginčas yra? Paklausei garsiai o ar atsakei? „Ginče, kiekvienas pasilieka prie savo nuomonės” (Každij ostajotsja pri svoem mneniji), nepatikėsi, kai adekvatūs žmonės ginčijasi tai labai dažnai besiginčydamiesi pasiekia vieną bendrą sutarimą ir niekur jie nelieka (neostajutsja). „Tai gynybinė reakcija atstovėti savo protą toks, koks jau jis yra” Nu tai, kad ne. Tavo gynybinė reakcija akivaizdi, sprukti nuo tau užduodamų konkrečių klausimų, pvz. apie autorystę. Aš niekur nesprunku, noriu tiesiog žinoti kieno šitie tekstai ir tiek. Čia kaip pavyzdys. „Tai gynybinė reakcija nuo naujo – tvirtovė” Jeigu tai tvirtovė, tai ji iš oro, ta tavo tvirtovė.
Kiekvieną tavo išnašą galima labai primityviai ginčyti. Ir tai yra todėl, kad kai pradėjai nervuotis pradėjai jau savais žodžiais rašyti. T.y. praleidai turimas žinias per savo ne patį pažangiausią protą, todėl galutinis produktas kuris patalpintas čia, yra pilnas silpnų, kiaurų, skylėtų, abejotinų vietų. Kai dėjai tekstus, o tu juos ne veltui ir dėjai, jautėsi, kad tai kurta visai kito proto. Kitokių galimybių proto ir intelekto.
Beje jau senai internete nebuvau susidūręs su tokiu neadekvačiu elgesiu. Ir aš net pats galvoju iki ko aš čia bandau prisišaukti. Tu netgi nesugebi suprasti ką aš tau noriu pasakyti, nekalbant apie tai, kad įsidiegęs krūvą apsauginių saugiklių savo vidiniam pasauliui apsaugoti.
Tai kas tas Marius yra? Ne tai ką aš galvoju, o ką tu pats galvoji. Ir kaip tai derinasi su tuo ką tu čia prirašei, prikopijavai.
1. Humoras, tai ne užslėptos baimės, bet priešingai, kai situacija kaip ir netikėta, bet nekelia jokio asmeninio pavojaus ir yra lengvai įveikiama. Jeigu asmeninė situacija nebeįveikiama, žmogui būna nebe iki juokų.
2. Kas turima omenyje kai kitam sakoma tai primityvu, tu primityvus? Žinoma, kad savo paties protas, kuris pats save labai aukštai vertina, o viskas kas ne pagal jo supratimą, jam neįtinka ir bus vadinama primityvu.
3. Kas yra neadekvatu, neadekvatus elgesys? Kai protui nutrūksta siūlo galas už kurio jis laikydamasis juda savo asmeninio supratimo, pasaulėžiūros seka.
4. Kas yra įrodymas? Tai savo proto patvirtinimas.
5. Kas yra diskusija? Kaip nebūtų keista, bet negi taip vadinamoje diskusijoje protas nepastebimai apuosto pašnekovą ir ieško jame savo teisingo supratimo patvirtinimo.
Jeigu patvirtinimas įvyks, protas įvertins, kad pašnekovas irgi protingas žmogus. O jeigu neivyks, jis pastatys pašnekovą atitinkamoje vietoje savo hierachinio vertinimo skalėje.
6. Ką reiškia suprasti? Tai prie savo senos virvutės pririšti dar vieną mazgelį. O jeigu mazgelis, tai yra nauja, niekaip nesiriša? Retas žmogus, kuris sušuks“ – tai gi aš durnas! Retas, kuris suvokia, kad jo asmeninis protas ir yra tas filtras, kuris nepraleidžia nieko naujo, o tik rišinėja prie senos virvutės mazgelius kol tampa masyvus, bet išties visa ta masė, tai viena ir tas pats tik skirtingose variacijose. Pas eruditus nesikeičia pati proto “savybė“ ant kurios vyniojami žodžiai. Todėl informacijos mąsė, protas masyvus, bet išties tipiškas.
7. Kas yra nauja? Naujo suprasti neįmanoma, mazgelis niekaip nesiriša. Tuomet arba neigimo reakcija, kritika, instinktyvus atmetimas(nesąmonė), arba žavėjimasis nesuprantamu, gvildenimas, susidomėjimas, žingeidumas.
8. Kas yra ginčas? Ginče, kiekvienas pasilieka prie savo nuomonės. Tai gynybinė reakcija atstovėti savo protą toks, koks jau jis yra. Tai gynybinė reakcija nuo naujo – tvirtovė!
Kadangi pscihika yra tiesiogiai susijusi su organizmu, tai organizme irgi yra statoma tvirtovė.
Pavyzdžiui sklerozė, kraujagyslių kalkėjimas, osteochondrozės, artritai , visa tai organizme pastatytos tvirtovės.
Pasirodo gali kai labai reikia. Ir dabar paimk dar kartą paskaityk ką parašei ir ką buvai įdėjęs ankščiau ir pajausi skirtumą, tikrai nemažą.
Eilinį kart tenka pastebėti kaip primityviai išsisuki nuo atsakymų į labai aiškius ir konkrečius klausimus. Visiškai neadekvatus situacijai elgesys. Todėl ir diskusijos normalios nesigauna nes pastoviai sąmoningai pabėgi nuo konkretaus pasiūlyto diskusijos objekto į tau saugias, tiksliau tavo manymu saugias lankas. Ir net iš šio paskutinio komentaro yra visa krūva abejotinų matyt išvestinių kurias būtų galima ginčyti. Tačiau susidūrus su neadekvačiu elgesiu, teks matyt pripažint, kad diskusija negalima. Tų klausimų kurie užduoti aš tau nekartosiu, į juos nebuvo atsakyta. Siūlei kažką pirkt, paklausus ką, tyla, dėl autorystės tyla. Kur tavo, kur ne tyla. O šalia tylos vis naujos lankos, kur tu sau tariamai saugiai egzistuoji.
Beje skeptiškai tikrai nenusiteikęs. O tavo juokas kokiu tu senai nesijuokei matyt yra ne kas kita tik apsauginė iššaukta baimės, reakcija. Ko nesupranti, negali valdyti iš to juokis. Juokas iššauktas baimės. Šiek tiek nusivylęs, nes tikrai negalvojau, kad žmogus rašantis apie tokius dalykus tiesiog užsiima primityviu kopijavimu ir ištisais tekstais. Tai gi va. Ši diskusija to įrodymas. Ir, kad ir kaip tu norėtum, kad visa tai būtų mano prote, bet yra čia. Juodai ant balto. O tiksliau pilkai ant pilko. Kada ramiai pasiskaityk. Gal ką atrasi iš čia naujo.
Regis, aš jau minėjau, kad seniai taip besijuokiau. Bet tau matau ne iki humoro.
Tuomet visas tavo nepasitenkinimas tik dėl tokios savybės kaip“ hierarchija“ esančios tavo prote.
Rašai, kad aš smarkiai kritau visų akyse.
Reiškia pats mane buvai iškėlęs savo prote, o dabar nuleidai žemyn savo paties proto vertinimo skalėje. Aš čia nei prie ko.
Tai pat ieškai pritarėjų sau dėl svorio, mąsės ir jėgos.
Protui, kuris jautrus hierarchijai, o ne lygybės išminčiai nepatinka kai neįtinka.
Jis automatiškai tampa agresyvus jam neįtinkančio atžvilgiu.
Žinoma, tokioje situacijoje kaip ši, agresija pasireiškia tik bandant nuvertinti, nukainuoti neįtinkantį pašnekovą ir tiek.
Jau minėjau, kad bet kokia informacija yra jokia, bet reakcijos gali būti skirtingos.
Beje savo reakcijomis kiekvienas ir tiksliai apibūdina pats save…
Esu minėjęs ir tai, kad su žmogum, kuris jūsų atžvilgiu yra nusiteikęs skeptiškai, neigia jus beprasmiška veltis į diskusijas. Nes žodžių vyniojimas ant proto esančio neigimo būsenoje kvailas užsiėmimas.
Regis, tu visai be reikalo pergyveni, kad Dainius ir kiti nepakankamai vertina, pripažysta tavo protą.
Manau esi tikrai tolygus pašnekovas tik turintis kitokį savo požiūrį, supratimą, įvairovė yra gerai.
Gerbiu tavo nuomonę, bet ginčytis ar tau kažką įrodynėti pats supranti, kad toks užsiėmimas ginčytis su pačiu savimi tik kitame, sau įrodynėti kažką tik kitame yra neprotinga.
Tai ką parduodi, Mariau? Vertimo paslaugas ar visa vogtą produktą. Kas yra prekė, ką siūlai? Dėl manęs nemokamai su manim gali nediskutuoti. Čia, šitame tarpusavio susirašinėjime kabo neatsakyti tau adresuoti klausimai nuo kurių tu nevykusiai išsisukinėji, ir tų klausimų tik daugėja. Iš pažiūros vaikiškas žaidimas pavirto į kažkokį nevaikišką išsisukinėjimą nuo labai paprasto kaltinimo plagiatu. Kadangi toks susirašinėjimas ar diskusija kaip čia nepavadinsi, nėra rimta, tai plagiatas šiuo atveju per skambiai tavo atveju įvardyta. Bet faktas, kad kito žmogaus asmeniniame tinklaraštyje savo komentaruose panaudojai neaiškios kilmės tekstus ir atsisakai paneigti įtarimus, kad tu juos tiesiog nudžiovei. Nudžiovei dėl to, kad nenurodei nei šaltinio, nei autoriaus. Gal man derėtų gėdytis tokių minčių ir tu pats esi viso šito teksto autorius. Tai tada ir kukliai tą pripažink, o aš pasižadu smarkiai gailėdamasis atsiprašyti. Kol kas tu labai smarkiai kritai visų akyse. Ir aš nežinau, ką kokio Dainiaus vietoje daryti. Jo reikalas. Tik tiek ar tai atitinka jo paties principus, kad citatos turi būti aiškiai išskirtos.
Beje savo pasiūlymus gali ir viešai pateikti. Gal atsiras kas sumokės tau už prekę, t.y. už informaciją. Apibrėžk aiškiai ką parduoti gal atsiras ir pirkėjas. Kas ten žino.
Regis, matau uz informacija nieko nesiulai. Dar karta pasikartosiu, kad informacija yra preke. Ar tu nesupranti? O kokybiskas produktas brangi preke. Tad rinkis, pinigai i prieki arba paguodos prizas, galiu padiskutuoti truputi su tavim dar nemokamai.
Mariau, pasirodo tu dar ir artistas ir neblogas. Tavęs gi klausiama iš kur nudžiovei šituos tekstus arba ar tu jų autorius. Jeigu tai vertimas tai kieno? Kas autoriai? Savais žodžiais nupasakojai o sėmeisi tų savo žodžių nuo ko?
Pagal tave reikia suprast, kad supermamuose esantis vartotojas Vanduo ir esi tu. Ir tu suvirškinęs krūvą literatūros parašei pats tuos tekstus supermamose o čia tiesiog perkopijavai? Taip suprantu ar ne?
Man ši medžiaga įdomi lygiai tiek, kiek įdomi ko gero skandalinga istorija, kai tinklaraščio skaitytojas atitinkamai nepažymėdamas pasinaudoja kitų autorių mintimis. Ir pasinaudoja mintimis švelniai pasakyta, nes krauti tekstai ištisomis pastraipomis.
Dainiau, kur jus žurnalistai,rašytojai ar matote kaip žmonėms reikia kokybiško produkto. Tai faktas.
Regis, aš jau seniai taip juokiausi, net pilvą skaudą.
Negi tu taip susidomėjai, negaliu patikėti, užkabino?
Šiais laikais informacija Regi yra pinigai.
Kiek siūlai?
Regis, prajuokinai.
Žinoma, kad ne mano tos visos teorijos sugalvotos.
Kievkienas mes informaciją perleidžiame per savo paties proto filtrą, patirtį.
Todėl į vieną ir tą pačią informaciją gali būti visiškai skirtingos reakcijos.
Na, panašiai kaip skirtingai yra interpretuojama biblija ar vedos, upanišados, kitos perskaitytos knygos.
Ką suvirškinau pats tą interpretuoju savaip.
Galiu kalbėti tik pats už save, o ne už Buda, Jėzų Kristų, upanišadų, vedų, kitų knygų autorius, pscihiatrus, pscihologus ir t.t.
Aš gi nedarau iš savo rašliavos biznio, nesu nei žurnalistas, nei rašytojas, nei dėstytojas, o verslininkas , (mano verslas niekaip nesusijęs su žiniasklaida net visiškai ne į tą pusę) ir besidomintis ne vien verslu, bet ir gyvenimu.
Rytų išmintimi, pscihologija, politika, menais ir t.t. na ir tuo kas vyksta Lietuvoje. Tik tiek.
Tarp kitko tavo pateiktame supermamų skyrelyje toks veikėjas Vanduo lygiai taip pat gražiai įkėlęs be jokių nuorodų. Tai gal pats juo ir busi. Tai iš kur tai paimta?
Beje diskutuoti aš visada pribrendęs. Atvirai ir sąžiningai. Tai, kad ne tau tokio lygio mintis suformuoti ir išreikšti aš senai supratau. Tik nesupratau, kad taip stipriai įpratęs gvieštis kitų mintis.
Net ir dabar po tokių negražaus elgesio paaiškėjimo aš pasiruošęs suabejoti 4 žmonių tipų teorija. Tik va nežinau su kuom ginčytis. Nes turbūt ir tai nuo kažkur nupylei. Ir jau reikėtų ieškoti autoriaus šio skirstymo. Su juo kalbėtis jeigu tai įmanoma.
Tai kaip tai nesisavinai.. ajajai. Melagėlis. Kad ir kokie būtų tavo tokių kopijavimų motyvai visgi labai svarbu asmeniniai principai. Negviešti svetimos autorystės ir ją labai aiškiai atskirti ir nurodyti. Galėtum nors dabar tą padaryti. Nevėlu. Bet nedarai. O aš įtariu, nes kol kas negali atskirti kas prie ko, kad toks veikėjas Marius Dainiaus Radzevičiaus asmeniniame tinklaraštyje į savo komentarus integruoja ištįsus kitų autorių darbų blokus, jų nepažymėdamas, nenurodydamas autorystės ir matyt taip bandydamas klaidinti to paties tinklaraščio skaitytojus. Galvoji čia toks žaidimas. Šiaip negražus čia žaidimas. Beje autorystė nuo senumo niekaip nedingsta.
Tai gal visgi būsi sąžiningas bent jau prieš save ir iš eilės nurodysi šaltinius ir autorius to ką čia taip gražiai atseit pats rašei? Priešingu atveju gerb. Dainiaus vietoje aš tokius komentarus trinčiau lauk.
Regis,na jeigu jau taip susidomėjai, tai visa tai yra supermamos forume. Nenorėjau tau iškarto apie tai pasakyti, nes įvertindamas tavo jautrumą hierarchijai, pamaniau gal tau ten žemas lygis bus skaitinėti. Bet kadangi jau taip susidomėjai, tai gali pastudijuoti. Autorystės sau irgi nesisavinu,visa tai labai seni dalykai.
Jeigu jau pribrendai, tai prašom domėkis, paskui galėsim ir rimčiau padiskutuoti.
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=781201&st=0
Beje tu tik nepaimk į širdį tų mano žodžių. Tiesiog jeigu nesugebi įkomponuoti citatų į temą tai bent jas pažymėk. Tau gi pačiam nemalonu būtu jeigu aš tavo autorines mintis imčiau ir tiražuočiau. Ar ne?
Ne nu jūs tik pasižiūrėkit 😀 😀 😀
Dainiau, jeigu nieko prieš aš galiu Mariaus paprašyti plačiau:
1. Apie lygybės išmintį, liko neaiškumas, kai visas ankstesnis pasaulis, kuriame buvo proto savybė atiduoti pirmenybe pliusui išnyksta kartu su visom ankstesnėm reakcijom į ivykius, situacijas, žmones, jis (tas pasaulis) nepradingsta, o transformuojasi! O tai kur jis transformuojasi ir kaip tą pasaulį rasti?
2. Budos žodžiai komentare neišsisaugojo. Praleisti, gal galima juos kaip nors geriau perkopijuoti.
3. Beje jeigu jau kopijuoji ir įdedi iš kažkur tai gal gerai būtų nurodyti šaltinį ar ne? Atskirti citatas nuo savos kūrybos.
4. Šiaip visai linksma, tik gaila, kad pats nesugebi parašyti nei pastraipos o visa kita yra tiesiog milžiniški tekstai iš neaišku kur. Juose kalbama įdomiai tik va autoriai neaiškūs, temos irgi neaiškios, kalba apie visai kitus dalykus negu apie tai apie ką mes čia bandome diskutuoti. Mariau apsišaukėlis esi. Bijau peržengti ribas ir sutrupinti tavo įsivaizdavimų pasaulį. Gal tave palikti ramybėje kaip tu pats galvoji?
Regis, tu kalbi apie norą diskutuoti, bet iš kur toks įsitykinimas, kad esi pasiruošęs?Neįsižeisk.
Vieną atskaitos tašką (pirmąjį pirmenybės atidavimas pliusui aš tau apibūdinau) jei nori diskutuoti toliau siunčių pradžiai dar du prieštaringus atskaitos taškus su visiškai kita logika. Tai visiškai trys skirtingos pasaulėžiūros ir požiūriai į tuos pačius reiškinius,situacijas, įvykius.
Skirtingi požiūriai yra faktas. Todėl per prievartą kaip pavyzdžiui Amerika bando primęsti „savo demokratiją” Arabams gali sukelti tik atsaką į prievartą. Manau, kad pasaulis margaspalvis ir anksčiau ar vėliau politikai turės su tuo sutikti, o ne krykštyti visus pagal savo asmeninį supratimą…
Lygybės išmintis
2. Kitas atskaitos taškas, prieštaringas paminėtam, tai kai proto savybė pirmenybės atidavimas pliusui yra pakeičiama nauja savybe – lygybės išmintimi.
Kaip Laodzi sako: <>.
Ten kur lygybės išmintis, tokių sąvokų kaip nelaimė, negandos, nesekmė, melas, klystantys, kvailiai, niekšai nebėra.
Jeigu nebėra hierarchijos, tai nebėra ir įsižeidimo, pažeminimo jausmo.
Nebėra čia ir tikslo, svarbiausio, teisingiausio, vertingiausio, prasmingiausio, reikšmingiausio. Nebėra čia vietos emocijoms nuo pasiekto tikslo, sėkmės.
Nebėra čia ir nepasitenkinimo, kančių nuo pralaimejimų, nesekmių, išdavysčių, apgaulių, melo, pavydo, pažeminimų.
Visas ankstesnis pasaulis, kuriame buvo proto savybė atiduoti pirmenybe pliusui išnyksta kartu su visom ankstesnėm reakcijom į ivykius, situacijas, žmones.
Kur pradingsta ankstesnis pasaulis? Jis transformuojasi!
Dabar nelaimės yra vadinama įvykiu neįtinkančiu asmeniniam protui.
Viskas kas neįtinka tampa šansu į naują.
Nuo ko anksčiau buvo bėgama, dabar tampa geidžiama sąlyga, suteikianti galimybę vystytis.
Jeigu ankstesniame atskaitos taške buvo klystantys, aferistai, kvailiai, tai čia jie tampa mokytojais, guru.
Dabar viskas kas neįtinka protui priimama su džiaugsmu.
Neigimo būseną keičia naujos emocijos, gyvenimo džiaugsmingumas, beribis optimizmas, kontaktiškumas, gyvybingumas, gebėjimas greitai rasti įšeitį iš bet kokios situacijos.
Charakteris tampa lankstus, gebantis adaptuotis sunkiose salygose.
Kas benutiktų, viskas tokiam charakteriui į gyvenimo naudą.
Iškyla klausimas kuo gi gyvena esantis šiame atskaitos taške, jei nebėra tikslų, vertybių vaikymosi, prasmės ir tiesos paieškų?
Esantis šiame atskaitos taške taip pat yra priklausomas nuo aplinkybių kūno, reikia valgyti, išlaikyti šeimą, mokėti mokesčius ir t.t.
Reikia ir čia pritraukti pinigus.
Bet dabar jie pritraukiami be kovos, įtampos, savęs ir kitų prievartavimo.
Esantis šiame atskaitos taške megaujasi ne rezultatu, bet procesu.
Jo nebevaro tas bizūnas kaip ankstesniame atskaitos taške, kur buvo lyginimas, lyginimasis ir blaškymasis, pavydas neatsilikti nuo konkurento, ar įrodyti savo teisybę.
Konkurentų ir konkurencijos šiame atskaitos taške nebėra.
Nebėra čia vietos ir kiekybės vaikymuisi. Kiekybę keičia jautrumas tik gyvenimo kokybei.
Atsiranda visiškai nauji gyvenimo stimulai , kurių anksčiau nebuvo.
Ateina suvokimas , kad ne vien protu žmogus gyvas ir kokybės nereikia ieškoti Afrikoje ar kosmose.
Viskas kas kokybiška yra pačiame savyje.
Aptinkami neišnaudoti lobynai atveriantys duris į gyvenimo kokybę.
Tai pojučių pasaulis, tiesiogiai susijęs su kvėpavimu, rega, klausa, lytejimu, uosle, skoniu.
Tik visa tai dabar tampa irgi transformacijos objektu.
Tai irgi praktika, kuri susijusi su pratjachara.
Pavyzdžiui , pratjacharoje, (atsiribojus nuo išorinių dirgiklių), gali būti praktikuojami pojučiai.
Pavyzdžiui, kad ir nįprastas lytėjimo pojūtis, arba pranajama, kokybiškas kvėpavimas užpildantis gyvybine energija iki kaulų ir naujų emocijų, kokybiškų sąmonės būsenų.
Visi seni ir įprasti, betarpiški analizatoriai: kvėpavimas, rega, lytejimas, klausa, uoslė, skonis irgi gali būti transformuojami .
Tai vadinama pojūčių kūno vystymo praktika.
Senam kūnui, kuris yra matomas įprastomis akimis nebeskiriamas ypatingas dėmesys , bet senas šlamštas transformuojamas į naują pojūčių kūną.
Tokia praktika jau yra tiesiogiai susijusi su dar vienu atskaitos tašku…
Viskas yra mano sąmonė
3. “Viskas yra brachma, brachma esu aš”. ( Viskas yra mano sąmonė)
Tai toks atskaitos taškas kai ateina suvokimas, kad svetimų įvykių, situacijų, temų nebūna.
Pavyzdžiui, jeigu jus perskaitėte šią temą, reiškia ji jau jūsų pačių.
Kitas reikalas kokia jūsų reakcija!
Bet svetimų reakcijų į įvykius, situacijas, temas, kitus žmones irgi nebuna.
Kokia jūsų reakcija , toks jus ir esate! Su tuo ir gyventi.
Svetimo gyvenimo, su kito supratimu, pojūčiais, emocijomis, reakcijomis į ivykius gyventi niekas negali.
Dabar manau kiekvienam aišku, kad jeigu žmogus ginčijas,i tai jis išties ginčijasi pats su savimi, ar pats save kritikuoja, neigia pats save, giria ir peikia pats save.
Daiktu, materijos aplamai neegzistuoja!
Ji kaip ir yra, bet kadangi viskas yra mūsų pačių pajauta, emocijos, būsenos, tai materija, daiktai, kiti zmones yra jokie.
Apart mūsų pačių reakcijų, pojūčių, emocijų nieko daugiau ir nera.
Upanišadose ir yra sakoma: <>.
Viskas yra mūsų pačių sąmonė.
Galima tokį atskaitos tašką aptikti ir Bhagavagitoje, tai bus Krišnos sąmonė.
Žmogui su tokiu atskaitos tašku, kiekvienas kontaktas su kitumi zmogumi, įvykiu, situacija tampa susitikimu su pačiu savimi tik kitame.
Kaip matote trys skirtingi atskaitos taškai ir požiūriai į tą patį.
Žinoma, skirtingi ir gyvenimo rezultatai, galima sakyti skirtingos civilizacijos.
Pavyzdžiui, Buda sako: <>.
Iš kokio atskaitos taško jis ištarė šiuos žodžius?
Esantis atskaitos taške “viskas yra mano sąmonė”, automatiskai tampa pats sau mokiniu ir mokytoju.
Visi trys pamineti atskaitos taškai yra prieštaringi, nesuderinami.
Bet gebančiam pereiti iš vieno atskaitos taško į kitą jokių vidinių prieštaravimų nebus.
Beje, žvelgiantis iš trijų atskaitos taškų aiškiai matys kokiame atskaitos taške yra tas, su kuriuo jis kontaktuoja.
Nereikia klausytis žodžių,kuriuos žmogus kalba, o matyti pačias proto savybes ant kurių yra vyniojami žodžiai.
Galima sakyti, kad atskaitos taškai yra skirtingos matricos, uždaros sistemos, kuriose zmonės gyvena.
Kiekvienoje matricoje bus skirtingi gyvenimo įvykiai, tai yra emocijos, pojūčiai, pasaulėžiūra ir pasaulėjauta.
Pavyzdžiui, kai kurie žmonė s gyvenantys pirmame atskaitos taške vaikšto pas būrejas, astrologus.
Žvelgiant iš kitų atskaitos taškų toks užsiėmimas tampa beprasmis, nes ir taip aišku kas nusimato gyvenančiam iš čia paminėtų trijų, pirmame atskaitos taške. Aišku kaip ant delno.
Kiekvienoje matricoje įmanomi tik tam tikri įvykiai.
O ką pavyzdžiui, būreja ar astrologas gali pasakyti esančiam kituose atskaitos taškuose? Nieko!
Nes visa populiarioji astrologija pati priklauso tik pirmam iš paminetų trijų atskaitos taškų.
Kituose atskaitos taškuose tokiai astrologijai nebėra vietos. Ten bus visiškai kita astrologija.
Pavyzdžiui, esančiam trečiame atskaitos taške aplamai nėra tokių sąvokų kaip laimė – nelaimė, sėkmė – nesėkmė ir t.t.
Nėra ten ir priežasčių ir pasėkmių dėsnio.
Pavyzdžiui, visas sociumas yra tik pirmo atskaitos taško atspindys.
Esantiems pirmame atskaitos taške teiginiai iš kitų atskaitos taškų skambės kaip marazmas.
Jeįgu iš antro atskaitos taško teiginiai dar gali būti besidomintiems suprantami, tai teiginiai iš trečio atskaitos bus absurdiski, kliedesiai.
Pavyzdžiui, jei paklaustumėte esančio trečiame atskaitos taške kas yra Dievas, tai jis jums atsakytų, kad Dievas yra jo sąmonės dalelytė.
Jėzus Kristus, Laodzi, Buda ir jūsų kaimynas tebus šiame atskaitos taške tik jūsų sąmonės dalelytė.
Mąstymo meistriškumas prasideda tuomet kai žmogus turi nors du atskaitos taškus.
Tuomet jis gali jau atskirti ir matyti pats save kaip veidrodyje.
O turintys tik pirmą atskaitos tašką, negali matyti savo proto savybių.
Jie gali būti puikūs eruditai, bet pačių savo proto savybiu, kurioms paklusta nematys.
Nematantis savo proto savybių yra pasmerktas jam vergauti.
Kaip pereiti iš vienos matricos į kitą metodikos nėra, bet yra orientyrai…
Mariau, jeigu tu galvoji, kad teksto kiekiu priblokši tai labai klysti atrodai tiesiog nerimtai diskusiją bandymas skiesti stambiais kiekiais tiesiogiai su ginčo objektu nesusijusių dalykų. Akivaizdu, kad darai tai sąmoningai tik man neaišku dėl ko. Tai pirmiausia. Pats jau senai su savo kilometriniais komentarais pabėgai toli nuo pradžios t.y. tavo sumanyto, sugalvoto dviejų tipų vyrų ir dviejų tipų moterų skirstymo. Aš ne veltui tau pastebėjau apie vaikus. Ir galiu pasakyti kodėl. Nežinau ką tau sako sąvoka primityvizmas. O ji man sako tai, kai žmogus savo apmąstymuose analizėje prieina labai paprastų elementarių išvadų ir nemato vaizdo sudėtingiau tai iškart galima įtarti perdėtą primityvizmą. Jeigu vaikui reikėtų paaiškinti kas tai yra tai kažkas panašaus kaip vaikas pasakytų, kad viskas danguje šviečia tik yra dideli ir maži objektai. Visas skirstymas. Arba dar blogiau yra tris dalykai saulė, mėnulis ir žvaigždės. Iš principo labai primityviai mąstant taip ir yra ir tai yra teisinga. Dėl to tavo primityvius išvedžiojimus sunku ir ginčyti ir faktiškai to negalima padaryti nes tas elementarus mąstymas yra teisingas. Tačiau, kaip ir su skaneriu dirbančiu juodo balto arba 2 bitų režimu nepasiginčysi, kad bet kuris vaizdas yra juodas baltas taip ir čia. Tiesiog norisi pasakyti, kad egzistuoja bent jau elementari 256 pilkos spalvos atspalvių, o jeigu dar teisingiau žiūrėti yra begalinis kiekis spalvotos spalvos atspalvių. T.y. prie ko aš tai rašau. Pirmiausiai dėl tavo dvipolio mąstymo +- arba juoda balta arba 1 ir 2. T.y. 2 bitų mąstymo. Nors tavo skiriamoji geba tikrai aukšta ir vaizdas gaunasi pakankamai detalus, bet tavo skirstymas ant tiek primityvus, kad neatlaiko net ir mažiausios kritikos. Kaip ir rašiau apie jausmus ir protą. Tarp kitko tavo mėgstama pozicija pasiekusį vystymosi ribą protą. Vėlgi demonstruoji primityvizmą. Vystymasis gali sustoti, arba greičiau stipriai sulėtėti, atskiros sritys gali degeneruoti, bet tai labai sudėtingas procesas. O tu ji supaprastini iki vystosi, nesivysto nes pasiekė ribą. Kodėl aš tą rašau? Bandau sau atsakyti. Gal tik eilinis noras padiskutuoti, nors su tavim akivaizdu tas nesigauna. Gal eilinis noras įžiebti kažkam liepsnelę toje vietoje kur tamsa, nes aš pats mėgstu kai man kažkas iš šono parodo mano klaidas ir nematymus (nepastebėjimus). Net ir nežinau. Bet kuriuo atveju ši diskusija jeigu ji tokia buvo baigia išsigimti. Pagrindinė to priežastis tavo kilometriniai ne į temą tekstai. Pabandžiau ir aš. Jeigu kažkuo padėjau džiaugiuosi. Jeigu nieko nesupratai arba dar blogiau net nebandei suprasti ką norėjau pasakyti, tada eilinį kart į iššvaisčiau geras 20 min. savo gyvenimo laiko.
Regis, vaikų protas vystosi ir nėra priėjęs ribos, todėl jie išgyvena betarpiškas, pozityvias emocijas, kurios yra už proto ribos. O kai protas išsivysto ir prieina savo ribą, tų betarpiškų, pozityvių emocijų lieka vis mažiau. Jas pakeičia emocijos tik tiesiogiai susijusios su protu. Džiaugsmas nuo pasiekto tikslo. Pritaraukei į ką protas nusitaikė – džiaugsmas. O jeigu nepasitvirtino proto ketinimai, planai, įsivaizdavimai? Tuomet kova, įtampa, kritika, neigimas ir t.t. Išsaugojai ką protas pritraukė – ramybė. O jeigu neišsaugojai, žlugo karjera, skirybos, nepripažino? Įtampa, nerimas, baimės, nepasitenkinimas ir kančios.
O pavyzdžiui, tokios emocijos kaip gailestingumas, meilė yra už proto ribos. Jose nėra logikos.
Pavyzdžiui, tėvai nubaudė vaiką, pastatė į kampą, o jis po penkių minučių jau žaidžia tame kampe ir tik kai tėvas įkiša galvą pasižiūrėti vaikas vėl ima kūkčioti… O jeigu suaugusį nubausi, tai jis visam gyvenimui įsižeis ir neatleis ir ilgai pergyvens. Tai išsivysčiusio ir priėjusio ribą proto pasekmė.
Pas vaikus dar nėra išsivysčiusios tokios proto savybės kaip pirmenybės atidavimas.
Matau Regis užsikabinai, todėl dar pridedu čia speceliai tau pamąstymui, na gal ir kitiems, kurių protas jau irgi priėo ribą.
Pirmenybės atidavimas pliusui
1. Labiausiai paplitęs atskaitos taškas kai protas skirsto viską i pliusą ir minusą, gėris – blogis, melas- tiesa, laimė – nelaimė, sėkmė – nesėkmė ir t.t.
Ir pirmenybė yra atiduodama pliusui, o minusas atmetamas kaip blogis.
Gyvenantys tokiame atskaitos taške bėga nuo minuso į pliusą.
Laimę, sėkmę, geresnį rytojų, bet būtent nuo ko bėga, nuo to ir kenčia.
Juk nuo savo proto savybių nepabėgsi!
Visa tokių žmonių veikla sukasi apie tai kaip pritraukti kas jų vertinimo skalėje yra susiiję su pliusu ir kaip tai ką pritraukei išsaugoti.
Prestižas, gerbuvis, žinios, ryšiai, santykiai, dvasingumas, išmintis, meilė, pinigai, karjera, pripažinimas, gerbėjai ir t. t.
Tokie zmonės stato tikslus ir įsivaizduoja, kad žingsnelis po žingsnelio juda i priekį.
Žinoma, jie nesuvokia, kad jokio priekio nėra ir nemato, kad išties jų gyvenimas yra pašvęstas tarnauti savo paties proto konkrėčioms savybėms.
Protas turi vystymosi stadijas ir ribą.
Iki ribos, kol dar tos konkrėčios savybės vystosi kančių nebus, o gyvenimas nuostabus.
Kančios ir patologijos prasidės priejus savo asmenine riba.
Nebesiseka pritraukti į ką protas nusitaike, nepasitvirtino ketinimai, planai, konstrukcijos, įsivaizdavimai arba nebeišeina išsaugoti ką pritraukei, byra šeima, skirybos, žlunga karjera, netenki darbo, jaunystės, grožio, pinigų, gerbuvio, gerbejų dėmesio, sveikatos ir t. t.
Žinoma, jie taip lengvai nepasiduoda, valios pastangomis, kovodami, per jegą tęsia vergyste savo proto savybėms, vadindami, tai ėjimu į šviesesnį rytojų.
Deja, su tomis pačiomis proto savybemis, kurios kadaise vystėsi ir teikė džiaugsmo, o dabar priejo riba ir atvedė prie gyvenimo problemų , kelio i geresnį rytojų nėra.
Tai dar vienas uždarumo dėsnis.
Priėjusio ribą proto vergai tampa nei gyvi nei mirę, tai tarpinė merdejimo būsena. Pritraukė sekmingai, išgirdo komplimentą , pripažino – atsigavo trumpam. Neįtiko įvykis, situacija, kitas zmogus savo supratimu, elgesiu vėl atgal į merdėjimo būseną.
Tibetiečiai tokį gyvenimo stilių vadina sukimusi rate, o rūsai voverė rate.
Ar yra šiame rate vietos pojučiams, emocijoms? Yra.
Pojučių kuliminacija tokiems zmonėms tampa seksas, o emocijos tik jei sėkmingai pritraukei į ką protas nusitaike, arba išsaugojai ką pritraukei.
O jeigu nepritraukei ar neišsaugojai, tuomet neigimas ir kančios.
Bet netgi seksas proto vergams tampa mechaninis ir malonių pojučių laikui bėgant lieka vis mažiau.
Gyvenimas tampa panašus į seksą iš pareigos.
Proto vergų išskirtinis brųožas mechaniškumas.
Todėl visiškiems proto vergams idealiai kaip ir klonams tinka genetiškai modifikuoti produktai .
Tiems, kuriems svetimas vienybės jausmas yra jautrūs tik savo protui ir jo liguistai produkcijai. Beje, tos liguistos produkcijos pradedant menu, filmais, muzika ir baigiant ekologinėmis problemomis šiandien yra perteklius.
Bet ką harmoningo gali sukūrti esantis patologijoje?
Jis per savo produktą gali atspindeti tik savo patologija.
Ar visi jau beviltiški savo proto vergai? Ne!
Viena iš kategorijų yra tie, kurie viena koja proto patologijoje, o kita išmintyje.
Proto patologijos neišvengs niekas! Bet vieni iš jos išlips, o kiti ne.
Todel arba – arba.
Vieni laužys kitus pagal save, o kiti patys save, kad pagimdyti save iš naujo ir išgyventi.
Daug besiveržiančių į prestižines vietas, bet kuo aukščiau piramidė, tuo vietų mažiau.
Todėl ne visiems vietų užteks. Visi, kurie savo vietos neras, turės laužyti save ir gimdyti iš naujo, kad nesupūti gyviems ligose, slogioje būsenoje, kančiose ir košmaruose.
Išsikapanoję iš proto patologijos taps išmintingi.
Ju gyvenimas nušvys visiškai kitomis spalvomis.
Atleiskit, kad tiek daug parašiau, bet ir tai sutrumpinau kiek įmanoma nes tema labai plati.
Mariau, tu išsisukinėji. Tavo skirstymo pagrindas visiškai su protu nesusiję dalykai. Galima dėl to ginčytis. Kai aš tau pasakiau, kad vadovaujantis tokiu skirstimu yra mažų mažiausias trečias (ar penktas ir šeštas) tipas vaikai, tu jau man pradėjai aiškinti apie proto vystymąsi. Paskutiniame komentare į mano tokią pastabą tu pirmiausiai paaiškinai ką blokuoja išsivystęs protas, toliau koks būna protas priėjęs ribą nors turbūt tiksliau būtų sakyti koks būna žmogus kurio protas prieina ribą. Šioje situacijoje kur aš tau draugiškai noriu oponuoti labai sunku tą daryti būtent dėl tavo demonstruojamo išsisukinėjimo. Beje ir nereikia išplėtoti komentaro su nesusijusiais dalykais konkrečia nagrinėjama tema. Pvz. yra sakoma, kad įsimylėjęs yra kurčias ir aklas.
Regis, išsivystęs ir priėjęs savo asmeninę ribą protas užblokuoja tokius jausmus kaip gailestingumas, taikumas, atjauta, meilė. Visa tai jam tampa tik spekuliacijos objektu.
Pavyzdžiui, yra sakoma, kad įsimylėjęs yra kurčias ir aklas.
O dabar įsivaizduokite, kad protingas pradeda įsimylėjusį įtikinėti, kad jo mylimas objektas yra visai ne toks idelaus kaip jis įsivaizduoja.
Po truputėli pradeda protas lašinti.
Jeigu įsimylėjelis patikės proto kišama teisybe, tai jis automatiškai iš meilės būsenos pereis į visažinių, protinguolių gretas, bet meilės būsenos nebeturės. Dabar jis praregės, kad buvo išnaudojamas, apgaudinėjams ir t.t.
Meilė transformuosis į teisybę.
Taip įsimylėjeliai tampa protingi bet nelaimingi.
( Beje vyrai vyriško tipo nepavydi savo meilės objekto jei jis priklauso kitam, pavydas tai jau moteriškų vyrų savybė. Vyriško tipo vyras jei jo moteris įsimylės kitą nestos skersai kelio, bet su geriausiais linkėjimais paleis savo mylymąją)
Priėjęs ribą protas tampa kritiškas, agresyvus, jau minėjau, kad tokiam tik įmanoma įtikti.
Jeigu neįtiksi jis stengsis pažeminti, įžeisti, tampa agresyvus jam neįtinkančio atžvilgiu.
Kas liečia vaikus, tai jie nėra „sumechaniškėję” kaip pavyzdžiui vyrai moteriško tipo arba moterys vyriško tipo.
Pas vaikus dar pasireiškia betarpiškos emocijos.
O, savo proto vergus jau galima sulyginti su klonais ar logiškai robotais. Proto vergų išskirtinis bruožas mechaniškumas, logika, taisyklingumas. Neveltui, tokiems ideliai tinka ir modifikuoti maisto produkatai.
Netgi verkimas, ašaros “moteriško tipo vyrams“ fiziologiškai jau yra nebūdingas. Jie mechaniniai spragtukai, kurių protas gali pagrįsti smurtą, prievartą. Pavyzdžiui, taikdariai su automatais ir t.t.
Kad tau būtų aiškiau, (gal tai padės), pakeisim pavadinimus – vyrai vaikiško tipo ir moterys vaikiško tipo.
Mariau, savo apibūdinimuose naudoji sąvokas – intuicija, širdingumo, atjautos, gailestingumo jausmai, švelnumas, meilė, nuolaidumas, vidaus plastiškumas ir t.t.. Tu tas sąvokas naudoji paaiškinti savo vyrų ir moterų rūšiavimą. Galiu paklaust, kodėl kalbant apie vaikus tu paminėjai tik protą, jo vystymosi stadijas, ribą? O aš juk neveltui pasakiau, kad tu prie šių keturių tipų pamiršai vaikus, (vaikai vyriško tipo, vaikai moteriško tipo, vaikai vaikiško tipo). O vaikai nebūtinai identifikuojami pagal jų protą arba jo išvystymo stadiją.
Regis, vaikai dar neturi išsivysčiusio proto, jis pas juos tik vystosi. Bet protas turi vystymosi stadijas ir ribą. Tad tik priėjus asmeninę proto vystymosi ribą prasideda patologijos.
Tad vaikai nei prie ko, su jais viskas yra gerai.
Nors pradinukų klasių mokytojos jau pastebi, kad mergaitės yra žiauresnės už berniukus. Su jomis mokytojos jau turi daugiau problemų.
Pvz. vaikai vyriško tipo, vaikai moteriško tipo, vaikai vaikiško tipo.
Mariau, pamiršai vaikus.
Dalia Grybauskaite niekados nebuvo ištekėjusi ir neturi vaikų apie save jis pasakė
„Jei klausiate, ar aš lesbietė, ne, nesu“.
Amžinatilsis Mykolas Algirdas Brazauskas apie Dalią Grybauskaitę pasakė:
„Be abejo, būtų gera prezidentė. (…) Bet aš, žinodamas ir jausdamas jos charakterį (…) man toks susidaro įspūdis, kad jai šita Prezidentūros erdvė per maža“. Manyčiau, taip, ji būtų viršpartinė kandidatė. Ji nebūtų galbūt veikiama vienos ar kitos politinės jėgos. (…) Yra formali reikalo pusė: prezidentas neatstovauja jokiai partijai. (…) Aš manau, kad ji visiškai tokia būtų“.
Valdas Adamkus savo knygoje cituoja Dalios Grybauskaitės ištartus žodžius apie nušalintą Prezidentą Rolandą Paksą – „Nekrikščioniška, bet norėčiau, kad jis kuo greičiau nusprogtų“.
O aš pasakyčiau taip,
Kadangi Lietuvą užvaldė ir išvagė „vyrai moteriško tipo”, tai tų subobėjusių vyrų irštvą galį patvarkyti tik „moteris vyriško tipo”.
Jai visos tų “vyrų moteriško tipo“ intrigos, dalybos, peštynės dėl blizgučių bus matomos kaip ant delno.
Todėl tokie “moteriški vyrai“ esantys valdžioje instinktyviai neigs Dalią Grybauskaitę.
Neigs instinktyviai tokius „moteriškus vyrus” ir Dalia Grybauskaitė.
Prasidės kova ir valymosi procesas.
Bet kadangi “vyrus moteriško tipo“ galima lengvai įvylioti į spastus, tai jie tokioje kovoje pasmerkti.
Dalia Grybauskaitė moteris, arčiausia patarėja moteris, finansų ministrė moteris, krašto apsaugos ministrė moteris…
Blogai būtų jei jos pradėtų konkuruoti tarppusavyje, bet jeigu bus išvien, tai vyrams moteriško tipo bus ne kas…
Moterys vyriško tipo yra žiauresnės už vyrus vyriško tipo. Ne veltui Dalia Grybauskaitė linkėjo, kad Rolandas Paksas greičiau nusprogtų.
Todėl prezidentė Dalia Grybauskaitė tikrai ne gailestingoji kaip nemažai kas tikisi.
Gailestingumo iš jos nesulauksite gerbiamieji.
Todėl, svarbiausia, kad Dalia Grybauskaitė neliktų valdžioje atlikusi savo kilnią misiją, sutvarkiusi “ vyrų moteriško tipo“ irštvą.
Harmonija būtų jei ji po to užleistų vietą “vyrams vyriško tipo“, kurie turi stiprų vienybės jausmą ir yra išties geri vadovai, galintys išvesti šalį iš krizės…
Mariau, o Prezidentė, anot tavęs, kokio tipo? 🙂
Štai dar vienas pavyzdėlis dėl palyginimo ir argumentacijos…
MOTERYS MOTERIŠKO TIPO
Pas tokias moteris yra stipri intuicija, jos daugiau vadovaujasi ja nei logika.
Jos jautrios komplimentams, visuomenės nuomonei, vertybėms, užgyventam gerbuviui. Jos mėgsta vyrus su garantijomis bet nuolaidžius, dosnius, kilniadvasiškus. Jeigu kėsinamasi į jų šeimą ar gerbuvį jos gins tai labai jautriai ir aršiai bet pas jas taip pat labai stiprus širdingumo, atjautos, gailestingumo jausmas. Todėl švelnumas kompensuoja žiaurumą gynant savo užgyventą, gerbuvį, šeimą. Tokios moterys nėra karejristės, o daugiau linkusios skirti dėmesį savo šeimai, vaikams, jų auklėjimui. Tokios moterys vardan šeimos gali sugyventi ir su vyrais moteriško tipo, jų išties nemylėdamos, bet meilę pakeis pareigos jausms vardan šeimos. Tokios moterys yra išmintingos ir sugeba sukurti harmoniją iš vertybių, jaukumą, šeimos židinį. Jos plastiškos viduje, todėl gali prisitaikiti prie sunkių gyvenimo sąlygų, nepatogumų.Jos nuolaidesnės, minkštesnis charakteris nei barakūdų, tai yra moterų vyriško tipo.
Turime du vyrų ir moterų pagrindinius tipus vyraujančius visuomenėje… Keturi trumpai išvardyti tipai.
Dabar išvadas iš to darykite patys…
Prašom dar argumentų apie moteris vyriško tipo…
MOTERYS VYRIŠKO TIPO
Moterims vyriško tipo žmogiškos vertybės, (pav. meilė) yra prekė.
Jos spekuliuoja jausmais, flirtuoja, vylioja, žaidžia neišgyvendamos tikrų jausmų.
Jos kaip ir vyrai moteriško tipo ieško asmeninės naudos.
Per gyvenimą jos žengia metodiškai.
Šeima, vaikai joms reikalinga tik dėl taškų, todėl, kad tai vertybė, taškai visuomenėje. Vyras joms yra tik daiktas. Nei vyras, nei vakai iš tokios moters negaus šilumos. Pas jas viskas turi būti pagal taisykles. Joms svarbiausia išreikšti save, sublizgėti, pademonstruoti, parodyti. Vyrai tokioms moterims tampa tik priemone sėkmingai išreikšti ir parodyti save.
Vadovai iš tokių moterų prasti, bet būtent jos veržiasi į vadovaujančius postus, taip pat trokšta diktuoti ir šeimoje. Pas jas, skirtingai nei pas moteris moteriško tipo silpna intuicija , todėl jos gali sugriauti šeimą vardan šeimos…
Skirybos bus vardan šeimos…
Tokios moterys ne plastiškos viduje, todėl niekados neužleis savo veiklos lauko, konkuruos pasitelkusios intrigas, ir gindamos savo nuomonę gali būti žiauresnės už vyrus moteriško tipo.
Būtent tokios moterys organizuoja kovą už moterų teises. Pas jas nėra vienybės jausmo, todėl jos viduje vienišės. Jos frigidiškos, o kai kurios gali būti linkusios net į lesbijietiškumą nes instinktu neigia vyrus.
Jeigu šeimoje moteris vyriško tipo ir vyras moteriško tipo, tai tokioje šeimoje bus pastovi kova, barniai iki smulkmenų. Su tokiomis moterimis gali sugyventi tik vyrai vyriško tipo dėka savo kilniadvasiškumo, dosnumo.
Pavyzdžiui, amžinatilsis Algirdas Brazauskas buvo vyras vyriško tipo, todėl buvo geras vadovas, o jau jo žmona Kristina Brazauskienė panašesnė į moterį vyriško tipo….
.
VYRAI MOTERIŠKO TIPO
Vyrai su moteriško charakterio bruožais yra pavydūs, rungtiniauja, nemėgsta pastabų, trošta būti visados teisūs, aršiai gyna, tai ką užgyveno.
Jie mėgsta pagyrimus, meilikavimus, komplimentus, trokšta garantijų, komforto ir stabilumo.
Bet kokia kliūtis tokiems vyrams skausminga. Jie nesugeba gerbti kitokios nuomonės ir puola ginčytis, kad atstovėti savo požiūrį.
Tokie vyrai yra agresyviai nusiteikę kitaip mąstančių, gyvenančių, turinčių kitokį požiūrį į tuos pačius reiškinius atžvilgiu. Tokiems vyrams įmanoma tik įtikti, tuomet jus būsite kultūringas, išsilavinęs, geras , protingas žmogus.
Tokie vyrų sąžinė yra atrofavusi, ją pakeičia paskatinimai ir bausmė. Jie vadovaujasi logika ne pagautas ne vagis. Todėl slapčiomis galima vogti, sūkti aferas, plėšikauti, prievartauti.
Kadangi sąžinės nėra, tai jie jautrūs tik viešumui ir bausmei.
Tokie vyra situacijas vertina protingai, pagal taisykles, atiduodami pirmenybę tam kas jiems naudinga. Todėl jie prasti vadovai, juos galima lengvai sugundyti ir įvylioti į spastus.
Tokie vyrai kaip ir moterys yra jautrūs vertybėms, gražiems automobiliams, namams, rūbams, daiktams ir visuomenės nuomonei, ką apie juos pagalvos kiti.
Iškilūs kliutims jie naudoja valios pastangas ir jėga. Vietoj kilniadvasiškumo, kuris būdingas vyrams vyriško tipo jie žiaurūs, pataikauja stipresniems, esantiems aukščiau hierarchijos skalėje.
VYRAI VYRIŠKO TIPO
Vyrams vyriško tipo vertybė yra pats gyvenimas, todėl jie draugiški, visados pasiruošę apginti, užsistoti silpnesnį. Jie nėra jautrūs vertybių kaupimui ir jų praradimui. Jie kilniadvasiai priešininkų, konkurentų atžvilgiu. Todėl tokie vyrai lengvai gali paleisti užgyventą karjerą, daiktus.
Jie niekados skyrybų metu nesivels į smulkmeniškumus dalijantis užgyventą turtą, ne kovos.
Jie yra nuolaidus ne dėl silpnumo, bet todėl, kad pas juos labai stiprus vienybės jausmas. Jie vadovaujasi sąžine, o ne principu “ne pagautas ne vagis“, kuris būdingas vyrams moteriško tipo.
Kadangi jie jautrūs vienybei, tai jie neturi pavydo, konkuravimo, gobšumo ir troškimo visados pirmauti ir būti teisiam. Todėl jie ne karjeristai. Bet jie puikūs vadovai! Stiprus vienybės jausmas jiems neleidžia atiduoti pirmenybės, todėl situacijas jie vertina be asmeninio suinterisuotumo, asmeninės naudos paieškos bet kompleksiškai. Todėl jie jaučia visą kolektyvą ir jų vadovavimo rezultatas būna produktyvus kolektyvo darbas. Harmonija išplaukia iš stipraus vienybės jausmo.
Jeigu vyra moteriško tipo, tai nepaisant to, kad jis gyvena su moterimi, šeimoje išties dvi moterys.
Kaip ir vyrai moterys irgi yra dviejų pagrindinių tipų, tai moterys moteriško tipo ir moterys vyriško tipo…
Regis, ar dėl pamąstymų tau pakanka argumentų?
Dainiau, tai aš ir sakau, kad Respublikai reikėtų sunerimti, nes norint ar ne lendama į jų teritoriją. Ir kai kurie savi skaitytojai gali pereiti į aukštesnį lygį ir pradėt skaityti Ryto žinias. Tokiais tempais Lietuvos rytas ištaškys savo prenumeratorius. Aišku galima turint savo spaustuvę dalį tiražo tualetiniu popieriumi iškart paverst taip nors ant popieriaus likt didžiausiu. Ir dzin tie skaitytojai. Svarbu rėmėjai.
Mariau, tavo tokiuose komentaruose yra viena bendra silpna vieta (silpnai argumentuota) – tu per daug geros nuomonės apie save. Reikėtų daugiau kritikos ir abejonių. Čia draugiškai.
Rego, manau, kad neviskas taip paprasts ir blogai. Vakarinės bulvarinės žinios turi savo skaitytoją ir jiem sėkmės, todėl į juos lygiuotis nėra prasmės. Tie patys neskaitys dviejų – per daug jiems „skaitymo :-)”
Visi tie garbūs ponai, tai „vyrai moteriško tipo”, nes tik tokiems yra būdingas vertybių vaikymasis ir kaupimas. Pritraukti dėl savęs ir išsaugoti prikauptą mąsę. Tai grynai moteriškas savybė.
O, Dalia Grybauskaitė yra „moteris vyriško tipo”, todėl visi „vyrai moteriško tipo” esantys valdžioje bus patvarkyti.
„Vyras moteriško tipo” yra bejėgis prieš „moterį vyriško tipo!!!”.
„Moteris vyriško tipo” yra žymiai pranašesnė intrigose ir žiauresnė už „vyrus moteriško tipo”, todėl jie neturi jokių šansų.
Visi, kurie bandys pašokinėti, bus greitai apsukti aplink pirštą ir pastatyti į savo vietą.
“Moteris vyriško tipo“, tai yra mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė griauna Lietuvoje įsitvirtinusią „vyrų moteriško tipo” mafiją, tai yra subobėjusių vyrų irštvą, turgų.
Pavojus yra tik tame, kad kai bus išvaikyti iš valdžios „vyrai moteriško tipo”, Lietuvos valdyti nepradėtų “moterys vyriško tipo“.
Jeigu toks scenarijus pasitvirtintų, tuomet būtų dar baisiau gyventi Lietuvoje.
Reikia, kad Dalia Grybauskaitė išvaikytų, sutvarkytų tuos visus “vyrus moteriško tipo“ ir atlikusi šią kilnią misiją, pati pasitrauktų iš valdžios, užleisdama valdžią “vyrams vyriško tipo“.
Tai yra tikriems vyrams, kurie jautrūs vienybe,i o ne savanaudiškumui.
Kurie gyna silpnesnius, o nepataikauja stipresniems.
Kurie nėra smulkmeniški blizgučių vergai , o yra kilniadvasiai.
Tik tikri vyrai, kurių deja mažai beliko gali išvęsti iš krizės ir viso to svanaudiškumo, smulkmeniškumo, intrigų…
Kai Lietuvos rytas vienintelis opozinis valdžiai laikraštis bus sunaikintas Šeimininkės, kankinamos maniakinės valdžios depresijos (skolinys, aut. E.Čiuldė) tai tada užgims nauja kregždutė Lietuvos tiesa arba tiesa Lietuvai. Pradžioje platinama nedideliais tiražais, labai atsargiai, kad Šeimininkės ciucikai nesunaikintų šio vilties žibūrėlio, kad nors kiek, nu nors kiek valdžios būtų ne Šeimininkės rankose.
Dainiau, aš dabar pagalvojau. Respublikos vietoje aš smarkiai sunerimčiau dėl tokių pokyčių Lietuvos ryte. Man toks įspūdis, kad jie leisdami sau tokio lygio išsireiškimus ir minčių eigas pradeda kėsintis į Respublikos auditoriją. Jeigu juokaujant, kad tik kokios Ryto žinios šalia Vakaro žinių neatsirastų. Taip gi trūksta fotomontažų, kad labiau per galvą kirstų pvz. tai:
„Prezidentė D.Grybauskaitė telkia valdžią išradingai panaudodama daugelį metodų ir būdų; pavadinkime tai maniakine valdžios depresija. Tačiau, kaip atrodo, pati didžiausia sėkmė prezidentę vis tik lydėjo įveikiant teisminės valdžios autonomiją, perimant vadinamąsias jėgos struktūras ant trumpo (labai labai) pavadėlio. Įsivaizduokime, išsikerojusi teisėsaugos sistema – tai bulterjeras palaimingai urzgiantis po Šeimininkės kojomis. Kita vertus, išaiškėjo, jog ir Lietuvos bankas kaip koks plačiasnukis mopsas netikėtai taip pat gali įkąsti.” (E.Čiuldė. šaltinis lrytas)
Tai va tą E.Čiuldės įsivaizduokime jeigu iliustravus, kad ne tokios lakios fantazijos piliečiui būtų aiškiau kaip tas atrodo. O gal tokiais nusibalvarėjimo tempais ir pačiame ryte tokios iliustracijos ar fotomontažai pasirodys, o gal sulauksim ir Ryto žinių. Gal netgi R.Valatka ruošiasi tapti tokio naujo projekto redaktoriumi?
… vienas vienintelis žmogus ir kokia suirutė tarp garbių ponų kurie galvojo, kad ši šalis jau pilnai, galutinai ir negrįžtamai privatizuota.
Mariau, Regi ir Renata, greitai sužinosime, tikėtina, viską.
Kodėl Valatka padarė „ėjimą žirgu”, dabar žino tik jis pats ir dalinai Vainauskas. O laikui bėgant, neužilgo sužinosime ir mes. Ylos maiše nepaslėpsi.
Faktas yra tik tame, kad tiek Valatka ir Vainauskas išpažinties nenubėgo ir nepersikrykštijo, o tai reiškia nešvarūs žaidimai tęsiasi.
R.Valatka trauksis į pogrindį. Pasiskelbs opozicijos prieš prezidentę lyderiu ir pasirinks politinę tremtį. Politinis persekiojimas kankinys apsistos palapinėje prie kokio nors ežero ir iš ten kovos su visos Lietuvos kagėbizacija.
Nesąmonės? Sparčiai mokinuosi lietrinti taip kaip daro kitos tiesos ir faktų formuotojai ir skleidėjai.
Aš žinau (pateikiu faktus) ((esu pats tikriausias slaptasis liudytojas)), jis pasiskelbs opozijos prezidentei lyderiu ir pats save ištrems į tremtį, kur nors prie ežero į palapinę. Iš ten kovos su visos Lietuvos kėgėbizacija. Nors dar gali šie blogi įvykiai nepasitvirtinti, belieka prezidentei „Snoras media investicijos akcijas” padalinti Lietuvos ryto žurnalistams ir Lietuva su 3 mln. bus išgelbėta.
Čia kas dar neskaitė:
http://www.alfa.lt/straipsnis/13032693/Lietuvos.ryto.teroras.ar.teroras.pries.Lietuvos.ryta=2011-11-18_18-26/
Dainiau, gal jums zinoma, kodel Valatka pasitrauke?
Au, pažiūrėsime, ar save gerbia Snoras. pagal tokąi logiką, kaip vienas akcininkų, jis turi artimaiusiu metu siūlyti sprętsi už turinį atsakingo vyriausiojo redaktoriaus atsakomybės klausimą. O gals pats redaktorius viešai pasakys svao versiją, kas nutiko? Tik jis gali paaiškinti šitą nesamonę. Ir … Prisiimti atsakomybę.
„Laidoje paviešintas dar vienas faktas, esą..”
Lietuva 2011. Tiksliau lietuviškoji žiniasklaida.
Vistik įdomu, ar lr įtaka tokia, kad dauguma įmonių negali tiesiog jo ignoruoti: nekomentuoti, nereaguoti? Dabar save gerbiančiai įmonei turėtų būti gėda jei šis spaudos organas ją paminėtų.
Dainiau, berods, lietuvių kalboje žodžio „įtakoti” nėra…
:OOO negaliu patikėti savo akimis …. Dainiau, kas jums?
niekada nepatiko prezidentes kirpeju stilius
Dainiau,
Su visa pagarba ir tikrai nenorėdamas įžeisti, bet… Prisimeni tokį pirmame kurse išmoktą palyginimą „įtakoja” kaip „kakoja”.
Perfrazuojant pavadinimą su mano minėtu žodžiu, vis tiek išeina labai gerai ir atspindi situaciją 🙂
Laimė, kad yra dar internetas.
Lietuvos rytas, Respublikas, apskritai visi didieji žiniasklaidos biznieriai ir yra kamštis.
Jie jautrūs pinigams, tad apie vienybę, sąžinę jiems kalbėti, tai tas pats kas kurčiam groti su dūdele.
Išsigimimas yra tame, kad protas gali pagrįsti didžiausius nusikaltimus ir jam tai atrodys teisinga, moralu.
Jeigu dega namas ir jame vaikai, tai turintis sąžinę nesvarsto, šoks ir gelbės, o ne turintis bandys pagrįsti, kad šokti yra neteisinga, neprotinga ir t.t.
Todėl turintis vienybės jausmą aukojasi dėl kito nesvarstydamas. Bet dabar tokia savybė yra padaryta kaip kvailystė, ji apipilta purvu. Iškrypėlių ir išsigimėlių protingais išvedžiojimais.
Nenoriu pasirodyti davatka moraliste, bet apie straipsni galiu pasakyti tik tiek: baisi GEDA.
Kaip čia stebuklas įvyko, kad Radzevičius netgi pakritikavo Lietuvos rytą?
Gal tai nenuoširdumas? Juk jokių veiksmų nebus imtasi prieš Lietuvos rytą. Pakritikuos, parodys pirštuku, pabars ir viskas.
sigitai, manau, kad geriau būtų taip, kaip padarė Merdokas 🙂 Pats uždarė.
gal pamenat, panašus atvejis buvo prieš pat Paxą išrenkant prezidentu. Tada BUTENT Lietrytis pirmas paskleidė gandą apie neva žlungantı Vilniaus banką, o paskui visi apkaltino Vakaro žinias, kurios tik atkartojo komsomolcù paskleistą melą. Istorija mėgsta pasikartojimus. Kažin, ar dabar Vainauskas atsistatydins, kaip tai padarė Valatka? Kaip toje dainoje -нерастанус с комсомолом, буду вечно молодым
😉
Jaučiu, kad kolegos jaučiasi blogai.
Prie progos norėčiau paklausti, ar yra Lietuvoje koks nors laikraštis, kurį verta skaityti, ir kuris būtų bent kiek objektyvus. Su „Lietuvos rytu“, sakykim, viskas aišku. Apie kokią „Respubliką“ ar „Dieną“ apskritai, rodos, nėra ką kalbėti. Tai ką skaityti, jei noriu popierinio? O iš tiesų norisi… Šiuo metu tai – „Lietuvos rytas“, bet po tokių tekstų nesinori jo imti į rankas. Gal ką patarsit?
man įdomiausia būtų dabar dirbančiųjų Lietuvos ryte nuomonė – kaip jie jaučiasi po tokio atvejo?