Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai susikaupę sutiko žinią: šią savaitę į laisvę buvo išleistas 1993 metais kolegą Vitą Lingį („Respublika”) nužudęs asmuo. Ir nors tikrajam žmogžudystės užsakovui mirties bausmė jau seniai įvykdyta, o į laisvę išleistas asmuo bus atidžiai stebimas teisėsaugos – skaudžios patirties prisiminimai tebėra gyvi.
Aš savo asmeninę nuomonę jau buvau parašęs. Na o šiandien su kolegomis po keleto dienų bendrų pokalbių nutarėme viešai išplatinti ir bendrą mūsų vertinimą situacijos, kuomet gyva atmintis ir teisinis sprendimas dėl V. Lingio žudiko išleidimo į laisvę sukelia prieštaringų emocijų. Bendras kolėgų mintis skaitykite toliau…
Vienintelio per Nepriklausomos Lietuvos žurnalistikos istoriją už savo profesinę veiklą dienraštyje „Respubika” nužudyto žurnalisto V. Lingio auka – skaudžiausia ir sunkiausia pamoka dabarties ir ateities mūsų visuomenei bei žurnalistų bendruomenei.
Suprantame, kad formalioji teisė numato galimybę kiekvienam nusikaltusiam mūsų visuomenės nariui anksčiau laiko išeiti į laisvę. Teismo priimtas sprendimas lygtinai paleisti į laisvę žurnalisto žudiką teisine prasme argumentuotas – asmuo buvo nubaustas kalėti iki gyvos galvos, tačiau už grotų praleido beveik 19 metų, buvo daug kartų skatintas ir tik kartą baustas už savo elgesį įkalinimo įstaigoje. Formaliai teismui pakako argumentų nuspręsti, kad nuteistasis jau gali grįžti į visuomenę ir nekelia jai grėsmės.
Teisinėje visuomenėje tai įprastas dalykas. Tačiau taip pat įprasta, kad demokratinėje šalyje žmonės gali turėti ir savo asmenines vertybes, ir savo nuomonę. Todėl žurnalistų bendruomenei V. Lingio žūtis ir šiandien yra skaudi patirtis, neleidžianti ramiai vertinti to nusikaltimo dalyvių veiklos net praėjus beveik dviems dešimtmečiams. Nužudytojo šeimai, artimiesiems ir kolegoms dar ilgai bus sunku susitaikyti, kad 1993 metų spalį netekę V. Lingio dabar visi jie turi tik prisiminimus apie jį.
Kolegiškas solidarumas ir skaudžių įvykių atmintis žurnalistų bendruomenę skatina viešai dar kartą parodyti savo skausmą dėl kolegos netekties ir priminti visuomenei, kad V. Lingio nužudymas prie savo namų buvo neeilinė žmogžudystė. Tai buvo atviras ir įžūlus nusikalstamo pasaulio išpuolis prieš naujai kuriamą valstybę, prieš jauną demokratiją, prieš laisvą žodį. Todėl ir tuomet, ir dabar šio įvykio bei jo dalyvių ir užsakovų veiklos vertinimas turėtų būti išskirtinis.
Vito Lingio asmeninė auka atnešė ir išbandymus, ir galimybes apginti laisvą žodį nuo pavojingos, bet įtakingos nusikalstamos jėgos. Bene svarbiausias šio įvykio akcentas – gana greitai ištirtas nusikaltimas, išnagrinėta byla, principingas bei griežtas teismo nuoprendis žudikui ir užsakovui. Tai rodo, kad Lietuvos visuomenė netoleruoja išpuolių ir agresijos prieš laisvą žodį. Fizinis susidorojimas su žurnalistu tapo tik skaudžia praeitimi. Mums pavyko apsiginti, o štai kaimyninėse valstybėse (Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje) smurtas prieš žurnalistus, kolegų mirtys ir neištirtos žmogžudystės vis dar skaudi realybė.
Akivaizdu ir tai, kad praėjus beveik dviems dešimtims metų po šių tragiškų įvykių Lietuvos gyvenime pasikeitė daugelis dalykų. Žurnalistams gyventi ir dirbti Lietuvoje pakankamai saugu, o užaugusi nauja žurnalistų karta žodžio laisve naudojasi kaip savaime suprantama duotybe. Todėl ir kolegos Vito Lingo auka neturi būti pamiršta.
Mariau, todėl ir norime tai atminti. Tie, kas laisvę gavo kaip duotybę, kartais ją nuvertina. Tačiau yra ir tokių, kurie tuo metu dirbo kaip ir Vitas lIngys ir jie net panašios aukos nesudėjo. O kartais nauja karta žymiai labiau brangina laisvę
Daugelis zurnalistu per tuos 20m. taip suizulejo nuo to iskrepto laisves, demokratijos supratimo, kad jie neverti V. Lingio atminimo, tersia savo veikla jo atminima. Atminkit V.Lingi savo darbais, jis zuvo ne tam, kad jus dabar jausdamiesi saugus suizuletumete.