Dar 1957 metais, kai savo programų transliacijas pradėjo Lietuvos televizija, mūsų šalyje buvo vos 30 televizorių. Dabartiniai tyrimai rodo, kad pernai lietuviai praleisdavo valandų valandas su šia „dežute” – moterys beveik 4 val. per dieną, vyrai apie 3 valandas. Apie dvi su puse valandas kasdien vidutinškai prie televizoriaus praleidžia ir vaikai.
Gyvenimas ekranuose tampa mūsų gyvenimo dalimi. Šiandien jaučiuosi gerai, nes televizoriaus dar neteko įsijungti. Bet skaičiau keletą vakar dienos laikraščių, o dabar klausausi Lietuvos radijo 🙂
mariau, pagal tave aš šiandien ant dietos. Liuks 🙂
Televizija, laikrasciai, radijas, internetas, knygos yra proto maistas. Protas kaip ir skrandis nori valgyti.
Jeigu televizoriu susinervines dar gali isjungti tai proto taip lengvai neisjungsi. O jeigu jame sumaistis, priestaravimai? Gal butu galima pasakyti, kad ne televizija ryja musu laika, bet dominuojantis protas tapo privilegijuotu diktatoriumi. Juk be proto mes dar turime rega, klausa, kvepavima, skoni, kuna, lytejima, bet kiek visi sie analizaroriai yra lavinami? Dabar jau netgi girdima protu ir ziurima protu, tai yra per jo prizme, jis tapo filtru. Idomiausia, kad kokios to asmeninio filtro savybes toks ir vaizdas.
Kodel dabar daugelis skundziasi, kad nera ka zeti per Tv? Tai ir yra simptomai, kad asmeninis filtras, tai yra intelektas priejo riba ir tai kas buvo anksciau skanu dabar jau vercia vemti. Sena ir iprasta byra, griuna, nebelenda, o naujo dar nera, tai ir yra siu dienu viena is esminiu problemu is kurios paskui isplaukia ir daugelis kitu.