Šiandien dalyvavau jaukiame, šiltame, keistame, bet tikrai smagiame renginyje – pirmą kartą išleisto žurnalistų poezijos rinkinio „Šitas aidas toli girdis…” pristatyme. 200 vienetų, 25 autoriai, tik kolegoms išdalintas, pačių lėšomis išleistas, tikrai mėgėjiškas, bet…. savos kūrybos rinkinys.
Kadangi kolegos rašė apie viską – nuo meilės iki politikos, tai pacituosiu tik vieną Jono Vėlyvio sueiliuotą kūtinį, kuris gimė, pasak jo, po vieno Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos posėdžio:
„Žurnalistika etiška –
Gyvenimas niekšiškas,
Žurnalistika niekšiška –
Gyvenimas etiškas!Taip nesutinka
Vienas su kitu
Nuo vakaro
Iki ryto…O naktį pailsi,
Kad vėl susikibtų –
Per naktį lig ryto
Nuo šiandien lig kito…”
Beje, Jonas ir daugiau apie mūsų profesiją yra parašęs eilėraščių. Galite paskaityti.
Dainiau, ačiū už gerą įvertinimą. Tik pasakymas „tik kolegoms išdalintas” nėra tikslus. Ši knyga jau išsiuntinėta į stambiausias Lietuvos bibliotekas.
Vytautai, tai ir liuks 🙂 dar geriau, kad plačiau bus paskleista.
taigi čia esmė ne poezija, o požiūris į etikos sargus 🙂
Em… tikrai reikėjo šitą cituot? Aš tokius eilėraščius mandagiai nutylėčiau, poezijos lygis kaip pas Šustauską 🙂