Žiniasklaida nuo 2007-ųjų iki 2012-ųjų: kas pasikeitė? Susierzinimas liko :-)

Tai, ką čia paskelbiau kabutėse, ne aš sugalvojau. Tai citata. Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metais Seimui pateiktos ir patvirtintos ataskaitos. Man atrodo, kad čia ne mažiau rimti kaltinimai nei matėme Wikileaks ar mano bloge.

Bet jau šį kartą ponas Vitas Tomkus jau tikrai neprisikabins – tai parašyta dokumente, kuris jokiame teisme nenuneigtas. Žinoma, jei tik koks skundas dėl manęs vėl nepapuls pas vieną teisėją. Tada nepavyks sakyti, kad tai ne aš sugalvojau 🙂 O gal pavyks?

Bet kuriuo atveju, pateikiu vertinimui tai, kas jau įvertinta. Mano komentarų nebus. Citata:

„Pagrindinis visuomenės informavimo priemonių savininkų ir leidėjų santykis su informacijos vartotojais pirmiausia remiasi komerciniu interesu. Kadangi komercinės žiniasklaidos tikslas yra save parduoti, žiniasklaida tapo verslo šaka. Toks informacijos ir verslo interesų suliejimas tampa rafinuotu kovos irankiu prieš konkurentus.

Paminėtinas išskirtinis „Respublikos“ leidinių grupės savininko V. Tomkaus ir jo valdomos alaus bendrovės „Gubernija“ interesų susiliejimas. Vertybinių popierių komisija UAB „Respublikos leidiniai“ skyrė 70 tūkst. lt. baudą už manipuliavimą rinka. Ilgą laiką pati žiniasklaida vengė diskutuoti apie žiniasklaidos negeroves ir jos šešėlinę pusę. Toks ydingas, neva tarpusavio solidarumas, padarė meškos paslaugą ir patiems žurnalistams, ir savininkams, ir skaitytojams. Tuotarpu bet koks kritinis žodis, nukreiptas į įstatymu laikymąsi, susilaukia žiniasklaidos magnatų susierzinimo.”

Kita vertus, kai teisme pateikiau štai šiuos duomenis, jie kažkodėl teisėjos nesudomino:

„Antikorupcinių iniciatyvų organizacijos „Transparency Internacional“ Lietuvos skyriaaus atlikto sociologinio tyrimo duomenimis (2007 m. balandis-gegužė), verslininkai neskaidriausiomis žiniasklaidos priemonėmis vadina „Respubliką“ (56 proc.), „Lietuvos rytą“ (48 proc.), „Vakaro žinias“ (42 proc.) ir LNK televiziją, o skaidriausiomis Lietuvos televiziją, „Verslo žinias“ ir agenturą „BNS“. Beveik 62 proc. respondentų tiki ir per 29 proc. greičiau tiki, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos apie konkretų asmenį gali tą asmenį arba įmonę sužlugdyti. Per 12 proc. turėjusiu reikalų su žiniasklaida, per pastaruosius du metus atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais tai spaudai už jų įmonei palankių publikacijų, kurios nėra reklama, paskelbimą arba nepalankių straipsnių nepaskelbimą. Per 49 proc. su savaitiniais žurnalais susidurusių verslininkų teigia, kad jiems buvo leista suprasti, kad už reklamą tos žiniasklaidos priemonės žurnalistai parengs ir palankią informaciją apie jų įmonę. Žiniasklaidą korumpuota laiko 79 proc. verslininkų.”

Štai tau ir nuomonė. Man atrodo, kad žiauri.

Turiu pasiūlymą ponui V. Tomkui ir „Respublikai” – paduoti į teismą visus verslininkus, kurie juos laiko neskaidriais ir neužsako pas juos reklamos 🙂 Galėtų užsidirbti.

Ir jau, tikiuosi, tikrai nepasakysiu nieko tokio primindamas labai gražų „Respublikos” leidinių grupės darbo metodą tais pačiais 2007 metais. Ciatata iš Žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitos:

„Pirmojoje 2007 m. pusėje „Respublikos“ leidinių grupė, pasinaudodama galimybe kiek pakeitus pasisavinti prekės ženklą, nusitaikė į populiariausią naujienų portalą „Delfi.lt“. Kaip vėliau paaiškėjo, gerai žinomo portalo juodinimas „Respublikos“ grupei priklausančiuose leidiniuose buvo skirtas triukšmingam „Vakaro žinių“ turinio perkėlimui į internetą, ir turbut bandymui užkariauti dalį „Delfi.lt“ auditorijos. Dabar jau negirdėti apie verslininką iš Vokietijos Anton Tunyla ir kilnius jo tikslus „išvalyti“ Lietuvos internetą nuo purvo. Taciau šio verslininko pavardė išliko tik vienoje portalo interneto adreso mutacijos į www.vakarozinios.lt frazėje (www.delfis.lt -> www.delfinas.lt -> www.tunyla.lt -> www.vakarozinios.lt).”

Ką gi, gražumėlis 🙂 Beje, noriu būtinai pažymėti, kad primindamas šias citatas niekuo nekaltinu nei pono V. Tomkaus, nei jo leidinių. Jie, žinoma, viską darė gerai.

Kita vertus, nedaug kas pasikeitė nuo 2007 metų, kuomet buvo konstatuota labai aiški takoskyra tarip dviejų žurnalistikos stovyklų:

„Iš tiesų mūsų žiniasklaidoje anaiptol ne per vienerius metus susiformavo dvi stovyklos. Žurnalistų etikos inspektorius sveikina tuos garbingus žurnalistus, kurie aukštos laisvo žodžio misijos vardan telkiasi siekdami atsilaikyti prieš diktatą. Tokiems žurnalistams žiniasklaida nėra, negali būti sritis, esanti už analizės ir kritikos ribų – atvirkšciai, jie suvokia tokių svarstymų svarbą, yra principingi ir atviri.

Antrajai stovyklai būdingas kitoks „dėsnis“: „žiniasklaidai ir žurnalistams viskas leista“, bet kokia kritika besąlygiškai atmetama. Todėl antroji stovykla agresyvi, ji netoleruoja kitų nuomonių, jai būdingas šūkis „kas ne su mumis – tas prieš mus“, ji drąsiai manipuliuoja viešąja nuomone ir oponentus laiko pagrindiniais priešais, tiesmukai elgiasi su faktais ir argumentais, visaip žemina skeptiškai nusiteikusius ar išdrįsusius suabejoti. Stebina kai kurių šios stovyklos vyresniųjų žurnalistų sugebėjimas demokratine frazeologija dangstyti propagandinius triukus ir daužyti oponentus, drįstančius manyti kitaip, smūgius žemiau juostos laikant savo geriausiu ginklu. Priklausomų jaunųjų kolegų gaila – jie dažnai naudoja priemones, svetimas pasaulėžiūrai, kurios šalininkais skelbiasi esą. Nors akivaizdūs dvigubi standartai, susisaistymas su savininkų valia, komerciniais ir net politiniais interesais – tai žūtbūt stengiamasi paneigti. Ši antroji stovykla neigia žiniasklaidos korupcijos reiškinius.”