Ar viskas gerai su viešaisiais pirkimais ir spauda? Raseinių atvejis

Jau seniai domiuosi valstybės ir savivaldos santykių su spauda ypatumais, kurie atsiranda tada, kai kuri nors įstaiga perka žiniasklaidoje plotą tik todėl, kad tokiu būdu galėtų prasiskverbti su savo įstaigos „svarbiomis naujienomis” į pagrindinius puslapius. Šį kartą man pasirodė įdomus Raseinių savivaldybės paskelbtas konkursas ir peripetijos dėl jo sąlygų.

Nenoriu kvestionuoti, ar iš tiesų ir kokiomis apimtimis Raseinių visuomenei yra būtini ne tik savivaldybės skelbimai, bet ir sveikinimai, informacijos spausdinimo Raseinių rajono laikraščiuose paslaugos.

Visgi pirkimų apimtys, atrodo, pakankamai padorios:

1. Sveikinimai (pirmas laikraščio puslapis) – 7 000 kv. cm. per 2 metus;
2. Informaciniai pranešimai ir skelbimai (trečias laikraščio puslapis) – 200 000 kv. cm. per 2 metus;
3. Informaciniai pranešimai ir skelbimai (penktas laikraščio puslapis – 50 000 kv. cm. per 2 metus.

Galima pasvarstyti, kad suma galėtų siekti ir skaičius su penkiais nuliais.

Konkurso sąlygose labai aiškiai nurodyta, kad spausdinimo apimtys yra preliminarios ir priklausomai nuo perkančiosios organizacijos poreikių faktinės skelbiamos informacijos šios apimtys gali būti iki 30 procentų didesnės ar mažesnės nei nurodyta. raseiniuose leidžiamų laikraščių standartinius kainininkus galite pamatyti ir internete štai čia ir čia.

Man buvo labai svarbu sužinoti ir pamatyti, kad vadinamasis „supaprastintas pirkimas” atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų.

Gal ir nebūčiau kreipęs dėmesio į tokį supaprastintą pirkimą, jei tokio pirkimo finansinė intervencija į vietinę žiniasklaidos rinką būtų labai maža ir trumpalaikė. Bet šiuo atveju numatoma sutarties galiojimo trukmė – 24 mėnesių su galimybe pratęsti 1 kartą dar 12 mėnesių. Kitaip tariant, trejus metus savivaldos pinigais bus kažkas papildomai finansuojamas.

Visas konkurso įdomumas yra tas, kad kaip bežiūrėsi, šiame rajone potencialiai gali pretenduoti tik du leidiniai: laikraštis „Naujas rytas” (išeina trečiadieniais ir šeštadieniais) bei „Alio Raseiniai” (išeina ketvirtadieniais).

O dabar esminis komentaras ir viešai keliamas klausimas – ar savivaldybės specialistai ir vadovai skelbdami tokį konkursą tyčiojasi iš žmonių ir įstatymų reikalavimų, ar jie nežino, kokie laikraščiai pas juos leidžiami? Nes viename konkurso reikalavimų net paryškintai rašoma, kad „Informaciniai pranešimai ir skelbimai turi būti spausdinami 2 kartus savaitėje”.

Sveikiname „Naują rytą” – Jūs tikrai tinkate Raseinių rajono valdžiai ir jos skelbimams, nes Jūs esate leidžiami du kartus per savaitę. O „Alio Raseiniai” lygiateisiškai konkuruoti net šansų neturi 0 jie pasirodo tik ketvirtadieniais.

Tačiau ar kas nors man gali aiškiai pasakyti, kuo jau taip svarbu Raseinių rajone paskelbti apie valdžios sprendimus taip skubiai, kad kartą per savaitę netinka? Juk „Valstybės žinios”, kuriose daugybę metų skelbiami net valstybinės reikšmės priimti teisės aktai, tikrai labai retai skubėdavo jau po dienos ar dviejų paskelbti įsigaliojantį teisės aktą.

Ir jau visai pabaigoje, tik viešai keldamas klausimą dėl kokių nors privačių ir viešų interesų galimo konflikto, siūlau paskaityti mane užkabinusią ir suintrigavusią dar šių metų gegužę paskelbtą „Naujieną” (man ji kiek panašesnė į pletkus) interneto portale raseiniskis.lt. Pacituosiu tokį lyg ir su humoru paskelbtą tekstą apie tai, jog „Naujas rytas” gali būtis susiję su viena partija:

„Brangus mūsų „Raseinių šluotos“ skaitytojau, gali atsitikti, jog ši mūsų „šluotelė“ jau yra paskutinė. It persigandusi žiurkė po mūsų „šluota“ šmurkštelėjo gandas, jog „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai dėl mūsų „šluotos“ perka visą „Naują rytą“, kad šis prieš rinkimus su savo šluota nesisklaidytų ir kad ant švaraus valdančiųjų rūbo jos sukeltos dulkės nenusėstų. Dar toji „persigandusi žiurkė“ mums neoficialiai perdavė, jog naujieji „Naujo ryto“ savininkai „Raseinių šluotos“ lyg ir nedraus, tik labai brangiai reikės už tą puslapį mokėti, be to, negalėsime rašyti šmeižikiškų straipsnių. Tarsi iki šiol tai būtume darę. Matyt, mūsų požiūriai į šmeižtą nesutampa“.”

Čia labai aiškiai bandoma pasakyti, neva laikraštis „Naujas rytas” gali būti dalinai susietas su partijai Tvarka ir teisingumas neabejingais asmenimis. Jei taip, tuomet Raseinių mero Remgijaus Ačo ryšys su ta pačia partija kelia rimtų klausimų dėl minėtų pirkimų „objektyvumo”. Juolab, kad man labai jau keistas pasirodė dar šių metų balandžio 18 dieną laikraštyje „Naujas rytas” be jokių reklaminių nuorodų tiesiog taip pirmajame puslapyje išspausdintas štai toks gražus tekstukas apie labai „įdomų” įvykį.

P.S. Visgi galiu pasidžiaugti ir tuo, kad Raseinių valdžia skelbdama konkursą spaudai įdėjo labai svarbų ir mano paliakomą reikalavimą: „Tiekėjas nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai”.