D. Grikšienė apie mylimą žurnalistiką: "Ji neprapuldavo kaip sapnas"

Vos prieš porą savaičių Biržuose su malonumu sveikinome kolegę Daivą Grikšienę, kuri šiais metais tapo Antano Macijausko vardo premijos laureate.

O štai po atostogų perskaitęs kolegos Gerimanto Statinio interviu su Daiva apie gyvenimą ir žurnalistiką, patyriau dar vieną džiaugsmą – kai daug kas keikia mūsų žurnalistiką ir jos silpnybes, Daiva ir toliau išlieka ištikima savo mylimiausiai profesijai.

Ne kartą esu girdėjęs ir iš savo kolegų, ir iš studentų (buvusių ir dar tik studijuojančių), kad universitete mokoma visai ne tos žurnalistikos, kuri yra realybėje. Galbūt. bet labai daug kas priklauso ir nuo to, kuriuos aspektus lyginsi 🙂 O štai Daivai Grikšienei studijos ir realybė svajonių neatėmė :

„Kažkiek mokiausi, kažkiek nesimokiau, daug naktų miegojau su knygomis ir sapnavau savo žurnalistiką. Atsimerkdavau ir, nepatikėsi, ji neprapuldavo kaip sapnas. Kai po studijų pradėjau dirbti Šiaulių televizijoje – atrodė, kad čia ir numirsiu, nes geresnio darbo nė neįsivaizdavau. Ar žurnalistika yra gyvenimo būdas, ar pašaukimas? Mano nuomone, nei tai, nei tai. Žurnalistika yra tikėjimas ir didžiulė atsakomybė. Po kablelio dar pratęsčiau, kad tai kūryba ir šimtai, tūkstančiai… bandymų.”

Seniai neskaičiau tokio poetiško ir mielo teksto apie savo profesiją 🙂 Ačiū Daivai ir Gerimantui už šį pokalbį.