Vienas mano bičiulis nuolat man užduoda vieną paprastą klausimą ir čia pat pateikia atsakymą. Tai toks mažas žaidimas, kuris padeda nuo svaigių svajonių apie kažkodėl turintį vis gerėti gyvenimą grįžti į realų pasaulį – dirbti ir gyventi jau yra gerai, o gyvenimo gerėjimas gali būti susijęs ne vien su didėjančia alga.
Todėl šiandien skaitydamas kolegos Raimundo Celencevičiaus komentarą portale 15min.lt nutariau tuo elementariu žaidimu pasidalinti ir su kitais. Tačiau prieš tai Raimundo frazė apie tuos, kurie savo svajones vien dėl turimų teisinių galių gali paversti realybe išvengdami bereikalingų žaidimų:
„Toks įstatymas, tokia pagal jį surėdyta Lietuva. Taip surėdyta, kad tuos, kurie neturi sąžinės, įstatymas gina visa savo galia, o tie, kurie sąžinę turi ar yra reikalingi pagalbos, įstatymo galią mato tik per televizorių kaip serialą apie gyvenimą, kuris kažkur yra gražus ir laimingas, bet niekada nebus toks čia, šiapus ekrano.”
Taigi, jei kada norėsis suvokti realybę, paklauskite savęs, kodėl visiems visko trūksta. Atsakymas yra labai paprastas – tų „visų” yra labai daug, o to „visko” yra labai mažai. Todėl valstybės tarnautojų ir politikų „teisėti lūkesčiai” ir tik teisėti. Tiksliau, jie remiasi teise, kuria patys sau sukūrė ir taiko. Bet tokia teisė taikymo praktika tikrai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Juk net kvailiui turi būti aišku, kad Lietuvos valstybė jau kelerius metus neturi pakankamai pinigų net sumažintiems valdžios atstovų atlyginimams mokėti, o papildomų mokesčių dirbantieji ir sąžiningai dirbantieji mokėti jau nebegali. Dar yra tokia valstybės skola, kuri siekia dešimtis milijardų litų ir nežinia, kada pavyks tas skolas grąžinti ateitiems kartoms. Tad tie mano minėti teiisngumo, protingumo ir sąžiningumo principai ne be reikalo daugiau nei prieš 12 metų buvo įtvirtnti Civilinaime kodekse. Priminsiu, kad šie principai yra net aukščiau vertinami nei teisės normos, kurios jiems prieštarauja. Pvz., jei įstatymas leidžia susitarti bankui su piliečiu dėl kredito palūkanų ir delspinigų, bet bankas pasinaudos žmogaus naivumu, kvailumu ar sunkia padėtimi ir užsiprašys 100 procentų už dieną, tai teismas tikrai palaikys tai nesąžiningu ir neprotingu elgesiu ir tokias palūkanas sumažins. Ir niekaip nekompensuos tokių tipo nuostolių.
Tad gal vertėtų tuos pačius principus perkelti ir į valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų atlyginimus nustatančius įstatymus? Galima būtų nurodyti, kad atlyginimai jiems didinami ir mažinami remiantis tais principais. O jie reiškia, kad jei visiems mažėja, tai ir išlaikytiniams mažėja. Tas pats ir su didėjimu.
Todėl Raimundas teisingai pastebėjo, kad ekonominė krizė dar tikrai nesibaigė. Jei atvirai, tai ji tik prasideda, nes niekas nieko iš esmės dar nesprendė ir nereformavo. Tad kol kas planuojami kitų metų valstybės biudžeto rodikliai (Sodros, beje, irgi), metų gale virs nelabai linksmu rezultatu, kuris neleis tikėtis bent kiek sočiau gyventi bet kam iš mūsų.
Santykiai paremti konstitucijoje deklaruojamomis vertybėmis yra įmanomi tik tarp draugų arba įsimylėjėlių. Jeigu draugystės ar meilės jausmo nėra, tuomet santykiai bus paremti proto savybėmis. Kokios proto savybės lygiai tokie santykiai. Todėl nesistebėkite, kad santykiai valstybėje tarp žmonių yra paremti privilegijomis pagal hierarchiją ir be jokių jausmų. Sąžinės jausmui, gailestingumo, lygybės, meilės artimui nėra vietos. Linijinis – hierarchinis protas yra bejausmis. Mechaniškumas jo viena iš esminių savybių. Todėl apeliacijos į sąžinę ir kitus jausmus yra tas pats , kad kurčiam groti su smuiku. Jeigu šeimoje santykiai bus paremti vedybine sutartimi, hierarchija ir privilegijomis, tai anksčiau ar vėliau prasidės streikas, pasipriešinimas. Bet šeimoje gali išsiskirti, o kaip išsiskirti su piktnaudžiaujančiais privilegijomis teisėsaugoje, valdžioje? Streikai ir mitingai jau konfliktinių santykių simptomas, o terorizmas privilegijuotų vykdomos prievartos prieš neturinčius privilegijų pasekmė. Pavyzdžiui, tinklapis ekspertai.eu ar Venskienė yra pasekmė. O pirminis teroristas yra valdžioje. Kaip sakoma: žuvis pūva nuo galvos. Ar protinga iš teroristų reikalauti laikytis etikos? Tai lygiai tas pats, kad iš privilegijuotų reikalauti sąžinės jausmo. Kurčio su aklu pasikalbėjimas. Todėl konfliktas gali būti sprendžiamas tik jėgos metodais. Plieksimės tarpusavyje, išorinio priešo nėra. Tokios ateities prognozės. Kas nugalės? Kai šeima susipyksta nugalėtojų nebūna, priešingai vienybės nebuvimas griauna ir materialiai ir emociškai, kenčia vaikai. Tad laukia materialinės problemos, sunki psichika, neigiamos emocijos, bejausmis, mechaniškas kapojimasis, dalijimasis į saviškius ir priešus ir vaikų problemos. Tie, kurie turi daug pinigų irgi kentės nuo mechaniškumo. Jausmų ir sveikatos nenusipirksi.