BNS vadovė Jurga Eivaitė padėkojo už BNS žurnalistų įvertinimą „Taikliausio šūvio” nominacijoje
Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus žurnalistai skirdami kasmetinį apdovanojimą „Taikliausias šūvis” šiemet laureatėmis pasirinko naujienų agentūros BNS žurnalistes Jūratę Skėrytę ir Jūratę Damulytę.
Abi kolegės buvo įvertintos ypatingu apdovanojimu ir specialiais kulkos prizais už tai, kad savo žurnalistine veikla pataikė tiesiai į STT pareigūnų netinkamą veiklą ir jų dėka visuomenė pamatė, kaip vyksta baudžiamasis procesas su net niekuo nekaltinamais žmonėmis.
Kiekvienais metais Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius rengia konkursus „Taikliausias šūvis” ir „Metų kornišonas”. Konkurso „Taikliausias šūvis” laureatais tampa radijo, televizijos, interneto ar spaudos žurnalistas, tais metais savo darbais pataikęs į svarbiausių įvykių bei aktualijų šerdį.
Konkurso „Metų kornišonas” prizas (žalias agurkėlis) iškeliauja pas tuos kolegas, kurie labiausiai „susimovė”. Šiemet toks prizas neskirtas niekam.
“Kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui”.
Diplomai, medaliai, garbės raštai, premijos, aplodismentai, padėkos raštai yra skirti besivaikantiems reitingų karjeristams. Šiomis priemonėmis jie yra skatinami.
Mariau, daugeliui žmonių jų veikla įprasminama kitų žmonių įvertinimu. Ir tai yra objektyvus kriterijus
Dainiau, tu ką tik suteikei protui objektyvaus vertintojo privilegiją? Tik klausimas kokia proto rūšis pretenduoja į objektyvaus vertintojo privilegiją?! Pavyzdžiui .; ar gali milijonas linijinio – hierarchinio proto civilizacijos atstovų vadintis objektyviu kokios nors susiklosčiusios situacijos ar krizės vertintoju?! Gaunasi, kad tas milijonas pagal mastymo kokybe yra lygus vienam. Bet pavyzdžiui,; linijinio – hierarchinio proto civilizacijoje jeigu kažkas turi milijoną gerbėjų , tai reiškia jis yra vertinamas objektyviai?! Bet jeigu pasidomėsime istorija, tai dažnai praėjus kažkuriam laiko tarpui paaiškėja, kad tas milijono vertinimas buvo ne tik, kad ne objektyvus kriterijus, bet NEADEKVATUS. Linijinio – hierarchinio proto vertinimo kriterijai yra labai paprasti ir aiškūs. Ši proto rūšis netgi įvykius suskirsto į du polius: ypatingas – neypatingas, prasmingas – neprasmingas ir t.t. Pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju, daugybė linijinio – hierarchinio proto civilizacijos atstovų choru pripažino slaptos pažymos paviešinimą ypatingu įvykiu, o kas tai padarė pripažino ypatingu žurnalistu, kuris gauna ypatingą apdovanojimą. Vyksta eilinis linijinio – hierarchinio proto šou!!! Ir tai dar įvardijama objektyviu vertinimo kriterijumi…
puikiausia analizė būtų, jei save išsisanalizuotume iš visų pusių ir be pvz. Nes tie pvz., greitai tampa nebe pvz.,
O kai save išsianalizuosime, tada patys sau visada būsime pvz., Nebereiks jokių pvz.,
Sigitai, Dainius vargu ar pasikeis artimiausius 10-15 metų. Vėliau, į senatvę, gal…Todėl pačio pamokymai jam kaip ir ką daryti yra nieko verti. Net jei ir esate teisus, tai yra visokių. Yra grinių, radzevičių, kaip yra ir sigitų. Žmonės nėra vienodi, kartais jie mąsto ir veikia skirtingai. Ir labai dažnai ne taip, kaip mums norėtųsi…
gal ,Dainiau, kažkiek perspaudi šioje vietoje. Nemanau , kad šios žurnalistės būtų vadintinos herojėmis. Anoks čia heroizmas – gavai žinomai slaptą medžiagą, ją paviešinai , žinodamas, kad už tai nieko nebus. Na gal ateis koks dėdė iš STT, pagrūmos piršteliu (šioje vietoje reikia arba nualpti, arba atsigulti į ligoninę porai valandų), štai tau ir medalis. Tikrai Dainiau, atleisk, bet kartais perviduriuoji, jei taip galima išsireikšti. Reikėtų mažiau emocijų, bet daugiau analizės iš visų pusių (pvz , kaip pas Kęstutį Girnių)