Šiandien Seime užregistruota įstatymo pataisa, kuria naikinamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti atsisakyta pažangios valstybės paramos kultūrinei ir šviečiamajai žiniasklaidai sistemos, kuri garantavo nuo politinės valdžios nepriklausomą paramos skirstymą. Pasiūlymo esmė – valstybės paramos žiniasklaidai skirstymas tiesiogiai ir netiesiogiai priklausytų iš esmės nuo vieno žmogaus – kultūros ministro.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas įkurtas 1996 m. rugsėjo mėn. 2 d. Tuomet finansavimas per fondą atskyrė politikų ir valstybės pareigūnų sprendimus nuo tiesioginio lėšų visuomenės informacijos rengėjams skirstymo. ir tai buvo didžiausias bei pažangiausias jaunos šalies sprendimas sukurti subalansuotą ir ne politinį paramos spaudai mechanizmą. Per Fondą valstybė iki šiol remia kultūros ir šviečiamuosius projektus. Parama suteikiama kalendoriniams metams konkurso būdu. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas: 1) kultūros, meno leidinių; 2) šviečiamojo pobūdžio leidinių; 3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos); 4) radijo ir televizijos; 5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių); 6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo.
Dainiau, dar viena puiki žinia.Pagaliau ir šią „šaraškinos” kontorą uždarys.Bjauru būvo žiūrėti į visokius remiamus, jokios vertės neturinčių su daugybe reklamos spaudos leidinius,kurie voliodavosi kur papuola. O daugybė leidinių, kuriuos pati mačiau „suštabeliuotus” ir numestus tiesiog šio fondo kolidoriuose.Oooo jeee 😆 Taip pat priminsiu vieną reikaliuką, kuriame ir Jūs su savo draugeliu puikiai sudalyvavote.Taip ir liko mums paslaptis, tai kas pasiėmė mūsų laimėtus pinigus, kurie buvo pervesti šiam fondui, bet Jūsų dėka ir liko fondo sąskaitoje, nors ataskaitose rodoma, kad šie pinigučiai mūsų…Kas galėtų paneigti, kad Jūs ar Jūsų draugelis negavote naudos iš viso to triukšmo?Tuo metu seimo narė D.Teišerskytė domėjosi šia situacija, Ji taip pat, kaip ir mes negavome jokio oficialaus dokumento, kurio pagrindu fondas pasiliko sau 40 tūkst.lt.
Bet tai jau istorija, tik keista, kad rašėte apie vienišą artoją, o dabar pergyvenate, kad užsidaro dar viena ‘pinigų kišenė”. 😆 😆 😆
Ko gero mierga gera teisi dėl šaraškino kontoros. Bet veltėdžiavimo ir parazitavimo, pinigų skirstytojų ir išlaikytinių, prisidengusių pridėtinės vertės kūrimu apimtys yra tokios, kad tai atskira tema. Daugybė projektų yra absoliutus šlamštas, tik praplaunami pinigai ir viskas.
Mariau, ar retorika:..šaraškino kontora…veltėdžiavimas… parazitavimas…išlaikytinių… prisidengusių…absoliutus šlamštas…. praplaunami pinigai ir viskas yra ne vien neigimas, būdingas tik priėjusiam ribą protui ir nepastebint kaip save intensyviai naikini su tokiu neigimu?
Qwerty, kaip ir visiems, būna ir man, kad neigimas prasiveržia. Bėda jeigu šis procesas dar ir tampa nevaldomas arba neigimas nesitransformuoja. Išmintis iš esmės ir yra nuodų perdirbimas, transformavimas į nektarą. Išmintyje nėra neigimo. Bet būti išmintingu, tai nereiškia būti „čabato aulu”, kuris nieko nepastebi: aferizmų, vagysčių, smurto, bandymų apgauti ir įvairiausių kitų dalykų. Bet išmintingas pats tame negyvena savo instinktu ir prieš tai nekovoja, o tik konstatuoja patį savo pastebėjimų faktą. Tame fakto konstatavime nėra jokio neigimo, kovos prieš blogį.
Todėl gaunasi, kad kovoja ne kovodamas.
Linijinis protas irgi pastebi aferizmus, smurtą ir t.t. Bet jis pats instinktu tuo gyvena ir todėl kovoja prieš tai. Pavyzdžiui, daugybe keikia valdžią, kad vien vagys, bet jie savo instinktu trokštą tų pačių vertybių prabangių namų, automobilių, daug pinigų, susireikšminimo ir t.t. Todėl pavyzdžiui daugelis Ukrainiečių yra pasiruošę net užmušti savo prezidentą dėl visų šių vertybių, kuriomis jiems iliuzijas kuria Europos sąjunga. Išmintingas neis daužyti langų, deginti fakelų, tai yra kovoti prieš smurtą pats smurtaudamas, arba prieš prievartą pats prievartaudamas ir t.t. Todėl čia labai slydi riba…
qwerty, pirmiausia reikia būti. 🙂 O ta frazė „jeigu aš būčiau” žurnalistu, prezidentu, finansu ministru ar kuo tik nori nepadeda ir tavo kritika yra niekinė.
Jeigu aš būčiau žurnalistas, tai jau seniai būčiau viską metęs ir persikraustęs gyventi į Kijevą, Maidano aikštę. Unikali galimybė pasidaryti vardą per mėnesį. Socialiniai tinklai, technologijos leidžia live režimu transliuoti vaizdus ir info. Tik mokėk rinkti informaciją ir ją įdomiai pateikti. Skaičiau, kad į ten vakar išvyko toks žurnalistas D.Pancerovas. Bet problema ta, kad jis nėra talentingas. Tokią vienareikšmę išvadą padariau perskaitęs jo reportažus iš Afganistano Pretenzijos didelės, tačiau produktas (tekstas) tik nuobodūs štampai. Daugiau nieko.Iš esmės net neskaičius, jau žinai ką ir kaip jis parašys.
Tokie atvejai nesimėtoTačiau reikia talentingo, ryžtingo žmogaus.
Pirmi to pacaniuko D.Pancerovo reportažai tik patvirtino, kad pilna žopa, o ne naudinga informacija. Žybčikas rašo debiliškais, tokiais sovietiniai trafaretais. Kadaise buvo toks sovietų Lietuvos žurnalistas Albertas Laurinčiukas (Varinė Saulė, etc.) . Tai tas taip pat rašė. Nors pakeliavo po visą pasaulį , vien lotynų Amerikos šalys Bolivija,Ekvadoras ir kitos, tai tokios įdomybės, knygas surašė, tačiau tokiu suknistu stiliumi, kad…nieko apie tą šalį nesužinosi, išskyrus tik tai, kaip ir kas lupas mandarinus ar apelsinus. Tai dabar pancerovas atsirado. Vertinga bulshito pamaina.
Qwerty, atkreipk dėmesį į savo komentarus – vien neigimas! O neigimas būdingas tik priėjusiam ribą protui. Nepastebi kaip save intensyviai naikini su neigimu.
Mariau, vien neigimas yra kaip koks sprogimas. Galingas dalykas yra tas grynas neigimas. Kaip supernova. Tačiau jos sprogimas suteikia gyvybę kitems. Tik supernovos sprogimo metu susidaro tokie sunkieji metalai, kaip auksas, platina, etc. Mes gyvename gal prie kokios trečiosios Saulės. Dabartinė Saulė nėra mūsų motina. Ji -tik mūsų pamotė. Tikroji motina ir tėvas buvo tos kadaise sprogusios saulės (supernovos). Nes visa materija visatoje ir susidarė supernovų sprogimų pasekoje. Gali būti, kad tavo kairioji ranka yra iš vienos galaktikos atomų, o dešinioji iš kitos. O šias galaktikas skyrė šimta milijonų šviesmečių… Todėl totalus neigimas yra gėris. Tu klausi, o kas tuomet yra blogis?
Tikrasis blogis yra tuomet, kada po sprogimo pamatai, jog palikai toks pats, koks buvai prieš sprogimą. Tikrasis blogis yra tuomet, kada prieini ribą, peržengi ją ir pamatai, kad likai toks pats, koks buvai prieš ribos priėjimą.
Tai ir yra tikrasis blogis, o ne ribos priėjimas, kaip gali klaidingai pasirodyti. Ribos priėjimas yra šansas, kas yra gėris.
Neigimas priėjusio ribą proto pasekmė. Jis nepastebimai išjungia pozityvias emocijas, slopina gyvybingumą, sendina ir veda organizmą prie ligų. Neigimas, tai agresija nukreipta prieš savo organizmą ir psichiką.
Mariuk, o kas sakė, kad priėjus ribą bus lengva? Tačiau ar čia yra esmė? Tu vis prikišamai kartoji apie fiziologinis ir psichologinius priėjusio ribą (esančio neigimo stadijoje) požymius (ženklus). Parodai tokios patologinės būsenos destrukciją. Bet negirdi, net nebandai išgirsti manęs. Mano nuorodos pažvelgti toliau. Ribos priėjimasnėra blogis. Tai galimo naujo pradžia.Todėl tai gėris. Blogis-likti tokiu pačiu po ribos peržengimo.
.
Mariau, bet protas nejaučia, kad priėjo ribą. O neigimas ,jam visškai neįkertamas dalykas. Iškart kyla klausimas koks neigimas?” Aš gi nieko neneigiu, tik teisybę rašau ką žinau, matau,suprantu”.
Tada darosi dar liūdniau, kad kaip ir esi „kaltinamas” kažkokiu neigimu. Dabar taip negalvoju, bet teko tai patirti 🙂
Gamtoje nėra neigimo, tai būdinga tik protui. Gyvenantis proto pasaulyje nepastebi, kad randasi izoliacijoje nuo gamtos ir betarpiškų savo analizatorių. Proto pasaulyje gali būti ir sava harmonija. Bet harmoningame prote nėra neigimo. Izoliavęs save proto pasaulyje ir dar esantis neigime save išjungia nuo gamtos, betarpiškų analizatorių. Todėl neišvengiamai privalo puti, senti, sirgti, netekti gyvybingumo, nes esantį proto pasaulyje ir neigime, gamta išjungia nuo savo kūno. Žmogus prote kaip mechaniniame tanke. Duok dieve jeigu yra harmonija, o jeigu neigimas, tuomet vyksta intensyvus, laipsniškas ir užtikrintas atsijungimas nuo gamtos kūno. Daug žino, bet nyksta kaip sausėjanti šaka. Emocijos skurdžios tik dvi: teigiama arba neigiama. Kūnas apsunkęs, o tiksliau akmenėjantis. Yra sakoma: žmogus gimsta minkštas, lankstus, silpnas, o miršta kietas ir tvirtas. Neigimas prote stato organizme gynybinę tvirtovę. Priklausomai kokioje proto vystymosi stadijoje yra žmogus užstrigęs tame organizmo sluoksnyje ir bus kaupiama tvirtovė. Pavyzdžiui, jeigu pradeda jausti žmogus, kad nespėja, turi skubėti, lėkti, paskui atsiranda blaškymasis mintyse, irzlumas, dirglumas, agresijos, pykčio protrūkiai, tvirtovė bus statoma druskomis tarp stuburo slankstelių, sąnarių, osteochondrozės ir t.t. Jeigu žmogus užstrigęs vertybių vaikymosi fazėje, tai patologijos simptomas bus skurdo jausmas. Pas moteris būna pilna rūbų spinta, bet apsirengti nėra ką, nes viskas nebemadingas šlamštas. Tas šlamštas smėliuko ir akmenų pavidalu gali kauptis inkstuose, taip pat visokie sąstoviai pilvo, virškinimo organų srityje ir t.t. Jeigu protas užstringa visažinystėje, kritikos, teisybės įrodinėjimo stadijoje, tai šlamštas kraujagyslių sistemoje, jų kalkėjimas, taip pat problemos nerviniu pagrindu iki psichikos sutrikimų ir t.t. Na čia aš šiaip ekspromtu. Tai plati ir gyli tema, PROTO PATOLOGIJOS, reiktų skirti atskirą temą… Ne ta vieta.